| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Produktyvi dailininkė Dr. Aldona KAČERAUSKIENĖ
Kovo 26-ąją Vilniaus karininkų ramovės parodų salėse atidaryta dailininkės Janinos Pleškūnienės tapybos darbų paroda. Kelintoji? Į šį klausimą net sūnus Andrius negalėjo rasti greito atsakymo. Viena aišku per ilgą gyvenimą dailininkė nutapė apie šimtą paveikslų. Jų nelaiko paslėpusi, vis rengia parodas. Karininkų ramovės dviejose salėse kabo trisdešimt devyni paveikslai, nutapyti įvairiais laikotarpiais. Pats naujausias, tapytas Palangoje šių metų sausį, pavadintas Natiurmortu. Parodai atrinkta daug portretų. Tai Vilniaus arkivyskupas metropolitas tremtinys Julijonas Steponavičius, stovintis Šv. Mikalojaus bažnyčios šventoriuje (1995), Telšių vyskupas kankinys Vincentas Borisevičius (1993), kardinolas, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Audrys Juozas Bačkis (2005), Vilniaus vyskupas Juozas Tunaitis (2001), kompozitorius ir dirigentas Juozas Pakalnis (1982), dirigentas prof. Jonas Aleksa (1983), Lietuvos operos solistė Gražina Apanavičiūtė (1989), tremtinė Bronė Laukaitienė (1996) ir daugelis kitų. Kaip sakė į parodos atidarymą atvykęs menotyrininkas Vytautas Paliukaitis, portreto žanre J.Pleškūnienė lieka ištikima savo koncepcijai į pirmą vietą iškyla vidinis žmogaus grožis, intelektas. Parodoje eksponuojama keletas peizažų. Tai Pavasaris prie Vilnelės (1990), Palangos parke (1987) ir kt. Menotyrininkė R.Statkevičiūtė rašo: Dailininkės Janinos Pleškūnienės kūryba remiasi pastoviomis, turinčiomis gilias šaknis lietuvių realistinės tapybos tradicijomis. Ji iš tų menininkų, kurių darbams padeda įsigilinimas ir atida. Ji tęsia A.Petrulio, M.Cvirkienės poetinę-lyrinę lietuvių tapybos liniją. Janinos Mačiokaitės-Pleškūnienės kelias į dailę nebuvo lengvas. Ji gimė 1920 m. rugsėjo 23 d. Kybartuose, geležinkelininko šeimoje. Augo Kybartuose, vėliau Mažojoje Lietuvoje. Mokėsi Kybartų gimnazijoje. Svajojo būti mokytoja. 1939 metais baigė Šiaulių mokytojų seminariją. Mokytojavo Žemaitijoje. Nuo pat vaikystės mėgo piešti. 1942 metais įstojo į Vilniaus dailės akademiją. Tapybos ją mokė profesoriai Antanas Gudaitis ir Viktoras Vizgirda, piešimo prof. Juozas Mikėnas ir Petras Aleksandravičius. Vokiečių okupacijos metais dalyvavo kun. Alfonso Lipniūno vadovaujamoje ateitininkų organizacijoje, padėjo šelpti nuo pirmosios bolševikų okupacijos nukentėjusias šeimas. Pokario laikotarpiu studijas teko derinti su darbu. Vilniaus liaudies universitete dėstė matematiką. Vilniaus mergaičių gimnazijoje piešimą ir braižybą. 1949 metais baigusi dailės studijas, dėstė tapybą, kompoziciją, piešimą Kauno Juozo Naujalio meno mokykloje ir Stepo Žuko dailės technikume. Pedagoginiai mokslai nenuėjo veltui. J.Pleškūnienė nuo 1964 metų yra Lietuvos dailininkų sąjungos narė; parodose dalyvauja nuo 1953-iųjų. Jos darbų yra įsigijusios Lietuvos bažnyčios, Genocido aukų, Lietuvos dailės, Kauno M.K.Čiurlionio dailės muziejai, Lietuvos dailės fondas. Nemažai darbų turi privatūs asmenys, gyvenantys Lietuvoje, Lenkijoje, Kanadoje, JAV, Izraelyje, Vokietijoje. Sekmadienių rytais Vilniuje galima pastebėti malonų reginį: Gedimino prospektu Arkikatedros link lėtai juda du žmonės. Senutė motina, viena ranka pasiramsčiuodama lazdele, kita įsikibusi į žilagalvio sūnaus parankę, eina melstis. Pasibaigus šv. Mišioms vėl lėtai, maloniai šnekučiuodamiesi grįžta namo. Menininkų ir artimiausių žmonių duetas Kai baigiau vidurinę mokyklą, rimtai svarsčiau, ką studijuoti muziką ar dailę. Pasirinkau muziką, sako Lietuvos operos ir baleto teatro orkestro solistas Andrius Pleškūnas, rūpestingai globojantis savo senutę motiną, talentingą dailininkę. Sūnaus pastangomis išleistas motinos tapybos darbų katalogas, rengiamos parodos. Per parodų atidarymus A.Pleškūnas altu atlieka motinos mėgstamą klasikinę muziką. Vilnius
© 2007 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |