| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Guminių lazdų demokratija
Praėjusį šeštadienį Rusijos sostinė Maskva priminė miestą, kuriame įvestas karo stovis. Į ją buvo sutraukta tūkstančiai milicininkų, OMONo smogikų, kareivių ne tik iš Pamaskvės, bet ir iš kitų karinių apygardų. Centrinių gatvių kvartalų kiemuose stovėjo dengti kariniai sunkvežimiai. Kas pora šimtų metrų milicijos postai tikrino dokumentus, stabdė automobilius ir praeivius. Taip valdžia rengėsi numatytam opozicijos protesto mitingui ir demonstracijai, kurią Maskvos valdžia uždraudė neva dėl galimų trukdžių transportui. Protesto akcija buvo pavadinta Nepritariančių maršu (Marš nesoglasnych). Įdomu, kad šioje akcijoje atsisakė dalyvauti komunistai, vaidinantys esą opozicijoje prieš V.Putino režimą. Tai akivaizdžiai rodo, kad komunistai faktiškai palaiko režimą. Prieš prasidedant protesto akcijai, anksti rytą buvo suimtas vienas iš opozicijos lyderių, buvęs pasaulio šachmatų čempionas Haris Kasparovas. Mitinge guminėmis lazdomis buvo daužomi žmonės, drįsę ateiti į protestą, tarp jų moterys ir pagyvenusieji. Buvo suimta per 170 žmonių. Sekmadienį tas pats scenarijus pasikartojo ir Sankt Peterburge. Į miestą iš Maskvos atvykusieji traukiniu čia pat buvo suiminėjami, nes buvo įtariami kaip atvykę į protesto demonstraciją. Milicininkai ir civiliai turėjo žmonių nuotraukas, kas rodo, kad FSB agentai iš anksto puikiai žinojo, kas atvyks į Sankt Peterburgą. Specialūs daliniai su skydais ir šalmais, netgi neperšaunamomis liemenėmis, kaip ir Maskvoje, negailestingai talžė lazdomis protesto akcijos dalyvius ir grūdo juos į iš anksto paruoštus autobusus. Tarp suimtųjų buvo ir Rusijos nacionalbolševikų lyderis rašytojas Eduardas Limonovas. Prieš rengiamą nepritariančių maršą, JAV Valstybės departamentas paskelbė pareiškimą, kuriame reiškiamas susirūpinimas dėl vis didėjančio demokratinių laisvių varžymo Rusijoje. Rusijos užsienio reikalų ministras S.Lavrovas bemat atsakė į tokį Vašingtono pareiškimą, pakartojęs žinomą V.Putino teiginį apie tai, kad Rusijoje yra specifinė demokratija. Kremlių taip pat labai suerzino buvusio V.Putino patarėjo ekonomikos klausimais Andrejaus Ilarionovo pareiškimas, kuriame sakoma, kad V.Putino režimas, jo vykdoma politika, o ypač režimo susiliejimas su jėgos ir kagėbistinėmis struktūromis veda šalį į neišvengiamą pražūtį. Dar daugiau, V.Putino administraciją supykdė Londone 2003 metais politinį prieglobstį gavusio oligarcho Boriso Berezovskio interviu įtakingam britų dienraščiui The Guardian, kuriame jis pažymėjo, kad, norint nuversti dabartinį Rusijos režimą, reikia panaudoti jėgą, nes demokratinėmis priemonėmis jo pakeisti neįmanoma. Kremlius bemat pareikalavo B.Berezovskio išdavimo. Į tokį rusų oligarcho pareiškimą ir Maskvos reakciją reagavo ir Didžiosios Britanijos valdžios pareigūnai. Valstybės sekretorius Džekas Strou įspėjo B.Berezovskį dėl tokių jo kalbų. Tačiau pats B.Berezovskis liko ramus ir sakė nebijąs, kad bus išduotas. Jis priminė, kad dabar Didžiosios Britanijos valdžia po buvusio rusų saugumiečio A.Litvinenkos nužudymo Londone atsikvošėjo ir gana įtariai žiūri į Maskvos reikalavimus. Kai Sankt Peterburge milicija ir omonininkai daužė lazdomis protesto akcijos dalyvius, Rusijos prezidentas V.Putinas kartu su savo bičiuliu, buvusiu Italijos premjeru Silvijumi Berluskoniu, žiūrėjo dziudo imtynių varžybas. S.Berluskonis pareiškė, kad visi Vakarų politikų ir žiniasklaidos skelbiami susirūpinimai dėl žiauraus susidorojimo su opozicija ir demokratijos nebuvimo neturi pagrindo, nes, pasak italo, Maskva laikosi demokratijos principų ir žmogaus teisių Petras KATINAS
© 2007 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |