Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Mums rašo
Požiūris
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Išvengus Bulbalandijos likimo

Algimanto Lisausko knygos „Iš pragaro angos“ sutiktuvės

Edmundas SIMANAITIS

Buvusi politinė kalinė Laima Lisauskienė surinko vyro paskelbtus straipsnius, kalbų tekstus, rankraščius ir viską sudėjo į knygą

Liepos 12 dieną Vilniaus įgulos karininkų ramovėje buvo pristatyta Vyčio kryžiaus kavalieriaus (po mirties) Algimanto Lisausko knyga „Iš pragaro angos“. Autorius 1944 metais buvo įstojęs į Vietinės rinktinės karo mokyklą Marijampolėje. Vokiečiams likvidavus rinktinę, pasitraukė ir įstojo į Lietuvos laisvės armiją. Vėliau tapo Didžiosios kovos apygardos partizanu, leido pogrindžio laikraštį „Laisvei bundant“. 1948 metais buvo suimtas ir okupacinio karinio tribunolo nuteistas mirties bausme, vėliau pakeista 25 metais lagerio ir penkeriais metais tremties. Atkūrus Nepriklausomybę, aktyviai dalyvavo Vietinės rinktinės karių klubo veikloje, ėjo partizanų Didžiosios kovos apygardos vado pareigas, redagavo laikraštį „Kovo 11-oji“, buvo išrinktas į Trakų rajono savivaldybės tarybą. Mirė pradėjęs eiti 74-uosius metus.

Atlikęs pareigą tėvynei

Lietuvos kariuomenės majoro Jurgio Ožeraičio‚ „Kardo“ rinktinės vado, Vyčio kryžiaus ordino kavalieriaus, 60-ies metų žūties sukakčiai prisiminti

Vytautas Jurevičius,

karys savanoris

Mūsų lieka vis mažiau... Laikas ir žmogiškumas įpareigoja mus, buvusius Lietuvos laisvės armijos (toliau LLA) karius, nepamiršti visų – ir grįžusių iš nelaisvės – gulagų – suluošintų ir iškankintų, ir kritusių kovoje dėl Tėvynės laisvės. Nuo mūsų, grįžusių ir sulaukusių LAISVĖS, sugebėjimo perteikti Tautos kovą, netekties skausmą ir begalinę meilę Lietuvai ateinančioms kartoms priklauso jų sugebėjimas išgyventi.

Signatarui atminti

Petras KATINAS

Sostinėje, Signatarų namuose, rugpjūčio 22 dieną atidarytas Nepriklausomybės Akto signataro Mykolo Biržiškos memorialinis kambarys. Šis politikos ir visuomenės veikėjas labai daug nusipelnė Lietuvos kultūrai ir istorijai. Jo publicistika ir šiandien yra gana aktuali.