Pirmasis puslapis
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Mums rašo
Požiūris
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Tikėjimo ir vertybių krizė Europoje

Mindaugas BUIKA

Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Tarcizijus Bertonė iškelia krikščionybės visuomeninę reikšmę Europai

Demografinės savižudybės pavojus

Aptardami sudėtingą religijos ir moralės padėtį šių dienų Europoje, ekspertai pirmiausia atkreipia dėmesį į kontinento demografinius rodiklius. Gausėjančios skyrybos šeimose, nesantuokiniai vaikai, abortai ir menkas gimstamumas atspindi tą dramatizmą, kurį išgyvena Europos civilizacija XXI amžiaus pradžioje. Šiai padėčiai apibūdinti velionis Dievo tarnas popiežius Jonas Paulius II vartojo sąvoką „Europos demografinė savižudybė“, nes žemyno šalyse gimstančių vaikų skaičius yra žymiai mažesnis nei reikalingas tėvų natūraliai kartai pakeisti.

Kova dar nebaigta...

Žiniasklaida su dideliu įkarščiu puolė domėtis 1987 metais prie A.Mickevičiaus įvykusio okupacinės sovietų ir jų kolaborantų valdžios nesankcionuoto mitingo 20-mečio paminėjimo aplinkybėmis ir kai kuriais to paminėjimo aspektais. Tiesiog spiegiančiai norima įrodyti, kad buvusieji kovotojai dėl laisvės yra susiskaldę, susipjovę tarpusavyje, praradę idealus ir, vienaip ar kitaip, tapę tikrais nevykėliais. O štai tie, kurie patyliukais sėdėjo ir dirbo sovietų režimui palankų darbą, elgėsi teisingai...

Tarsi nieko neįvyko, – kaip buvo, taip ir liko. Ar ilgam?

Algimantas Zolubas

Eisena Vilniaus gatvėmis iš Šv. Mikalojaus bažnyčios A.Mickevičiaus paminklo link Jono ČESNAVIČIAUS nuotrauka

Mitingas prie A.Mickevičiaus paminklo, Baltijos kelias buvo tarsi vienkartiniai veiksmai, išreiškiantys susikaupusius siekius ir viltis, tačiau kokį tęstinumą jie įgijo!.. Vienkartinis veiksmas, jei jis iš tikrųjų reikalingas, paskatina kitų, labai reikšmingų ir prasmingų veiksmų seką – grandininę reakciją. Po tokių veiksmų grandinės Lietuva atgavo laisvę ir nepriklausomybę.

Išvengus Bulbalandijos likimo

Algimanto Lisausko knygos „Iš pragaro angos“ sutiktuvės

Edmundas SIMANAITIS

Buvusi politinė kalinė Laima Lisauskienė surinko vyro paskelbtus straipsnius, kalbų tekstus, rankraščius ir viską sudėjo į knygą

Liepos 12 dieną Vilniaus įgulos karininkų ramovėje buvo pristatyta Vyčio kryžiaus kavalieriaus (po mirties) Algimanto Lisausko knyga „Iš pragaro angos“. Autorius 1944 metais buvo įstojęs į Vietinės rinktinės karo mokyklą Marijampolėje. Vokiečiams likvidavus rinktinę, pasitraukė ir įstojo į Lietuvos laisvės armiją. Vėliau tapo Didžiosios kovos apygardos partizanu, leido pogrindžio laikraštį „Laisvei bundant“. 1948 metais buvo suimtas ir okupacinio karinio tribunolo nuteistas mirties bausme, vėliau pakeista 25 metais lagerio ir penkeriais metais tremties. Atkūrus Nepriklausomybę, aktyviai dalyvavo Vietinės rinktinės karių klubo veikloje, ėjo partizanų Didžiosios kovos apygardos vado pareigas, redagavo laikraštį „Kovo 11-oji“, buvo išrinktas į Trakų rajono savivaldybės tarybą. Mirė pradėjęs eiti 74-uosius metus.

Atgaivinkime liaudies vaidinimus

Dr. Egidijus Mažintas

Akimirka iš Telšių Žemaitės dramos teatro spektaklio – Žemaitės komedijos „Piršlybos“ (rež. L.Pocevičienė)

Siekiant palaikyti ir atgaivinti liaudies vaidinimų tradicijas, atkreipti visuomenės dėmesį į mėgėjų meninę teatrinę kūrybą, Telšiuose rugpjūčio 3-4 dienomis vyko teatrinis festivalis „Iš šimtmečio sėklų išaugom“.

Festivalio dienomis Kultūros centre parodyti Panevėžio lėlės vežimo teatro spektaklis vaikams pagal Kostą Kubilinską „Uodega vedega“ (rež. R.Driežis), Telšių Žemaitės dramos teatro spektaklis – Žemaitės komedija „Piršlybos“ (rež. L.Pocevičienė), Kalvarijos „Titnago“ teatro S.Žemaičio komedija „Mirta Činčibiraitė, arba 15 000 litų“ (rež. K.Krasnickas), Telšių Žemaitės dramos teatro vaikų ir jaunimo studijos „Savi“ laiškų spektaklis „Telšiai – Dovanų Kalva“ (rež. L.Pocevičienė), Pasvalio krašto muziejaus teatro spektaklis – Ingmaro Vilkvisto „Helverio naktis“ (rež. G.Kutkauskas), Rygos jaunimo dramos teatro spektaklis „Mūsų bendras butas“ (rež. I.Gremzė). Koncertavo Saldūnų šeimos kaimo kapela.

Su Lietuva širdy

Šilališkiai Dubysos slėnyje

Gausus būrys šilališkių iš įvairių rajono kampelių dalyvavo Ariogaloje, nuostabiai gražiame Dubysos slėnyje, vykusiame tremtinių ir politkalinių sąskrydyje. Į kelionę ryžosi vykti ir rajono ilgaamžis, 101 metus jau atšventęs Paragaudžio ąžuolas Kazys Petrošius, lydimas dukros Elenos ir žento Vlado. Džiugu buvo matyti M. ir S.Mikučius, E.Vismantienę, apsuptus vaikaičių bei kitų artimųjų. Laukuvos tremtinių seniūnė K.Bytautaitė sukvietė gausų būrį laukuviškių, linksmų, mėgstančių dainą. Pajūrio gyventoja R.Baliutavičienė vyko su sesute ir vaikaitėmis, o Z.Linkis, kasmet veždavęsis po tuziną vaikaičių, šiais metais jų gretas šiek tiek sumažino. Į šventę su visa šeima išsiruošė kvėdarniškis A.Lučkauskas. Džiugu buvo matyti tarp mūsų jo sūnų Nerijų.

Žolinė daugiaaukščių namų kieme

Rašytojas Leonas Balčiūnas merui Andriui Kupčinskui padovanojo savo knygą

Rugpjūčio 15-ąją Kaune jau tryliktą kartą Kovo 11-osios gatvės 43-iojo namo kieme buvo švenčiama Žolinė. Kai šio namo gyventojų, jau 50 metų drauge esančių Onutės ir Albino Staugaičių rūpesčiu kieme buvo pastatytas kryžius, tai atsirado ir ši šventė, kuomet kaimynai susirenka drauge pabūti ir pasidžiaugti.

Šįkart aš, šio namo gyventojas ir Kanos šeimų bendruomenės narys, papasakojau susirinkusiems apie Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų šventę ir jos kilmę. Viešnia iš Vilniaus prof. Ona Voverienė džiaugėsi, kad mes, skirtingų pažiūrų ir tikėjimų žmonės, galime susivienyti kaip maža kaimynų bendruomenė.