| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001
metai |
|
Vaižganto pėdsakai Rokiškio žemėje Vytautas Bagdonas, Svėdasų krašto muziejaus direktorius
Anykščių rajono Svėdasų seniūnijoje registruotos nevyriausybinės organizacijos vaižgantiečių klubo Pragiedrulys nariai, globojantys ir puoselėjantys Svėdasų krašto muziejų, populiariai vadinamą Vaižganto muziejumi, šiemet pasiryžo surinkti kraštotyrinę medžiagą apie savo kraštiečio, lietuvių literatūros klasiko, visuomenės veikėjo kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto ryšius su Rokiškio kraštu. Tuo tikslu buvo organizuotos kelios vaižgantiečių išvykos į Rokiškio rajoną, fotografuojami ir filmuojami į vaizdo juostą objektai, susiję su Vaižganto gyvenimu, kūryba, visuomenine veikla. Svėdasų krašto muziejus pasipildė nuotraukomis, kraštotyrine medžiaga. Kai kurios nuotraukos, darytos Rokiškio rajone, papildė fotografijų parodą Lenkiuosi Vaižganto žemei. Ši paroda buvo eksponuojama Kunigiškiuose veikiančio Svėdasų krašto muziejaus kiemelyje, 2007 metų vasarą minint muziejaus veiklos 20-metį, per tradicinius Vaižganto skaitymus Vaižganto gimtuosiuose Malaišiuose, Svėdasų bibliotekoje ir kitur. Surasti deimančiukų ieškotojo, veikliojo Vaižganto pėdsakus Rokiškio krašte nebuvo sudėtinga. Juolab kad atidžiau skaitant jo kūrybą, prisiminimus, įsigilinus į biografinius faktus, labai lengva suprasti, kad daug kas susiję būtent su Rokiškio kraštu... Pats Vaižgantas savo prisiminimuose Kunigėlio gimtuvės (Iš atsiminimų) nurodo: Aš esu gimęs Malaišiuose, Svėdasų parapijoje ir valsčiuje,Ukmergės apskrityje, Kauno gubernijoje, 1869 metų rugsėjo 8 dieną sen. kalendoriaus... Tačiau 1919-1946 metais ir Svėdasų valsčius, ir gimtasis Vaižganto Malaišių sodžius, ir kiti aplinkiniai kaimai priklausė būtent Rokiškio apskričiai. Vaižganto sesuo Ona Indrelienė, paprastai vadinama tiesiog Aniote, buvo nutekėjusi į Kamajų valsčių. Rokiškio krašte gyveno ir kiti Tumų giminės. (Dar ir dabar galima sutikti įvairiose vietovėse gyvenančių tolimų šio rašytojo giminaičių...) Vaižganto grožinėje kūryboje, jo prisiminimuose, redaguotuose laikraščiuose galima surasti Salų, Kamajų, Duokiškio, Taraldžių, Panemunėlio, Kalvių, Kurkliečių, Aukštakalnių bei kitų vietovių, Juodonių piliakalnio, Dviragio ežero, Šetekšnos upės bei daug kitų rokiškėniškų pavadinimų. Savo prisiminimuose Vaižgantas su liūdesiu rašo apie savo brolį Joną, kuris jam padėjo platinti draudžiamą lietuvišką spaudą ir už tai nuteistas, ištremtas ir pralaimėjo tėviškę iki paskutiniojo kiemo akmenėlio: ...nė žymelės, kur buvo graži ir turtinga Tumų sėdyba, kur stovėjo daug trobesių, augo sodas ir medžiai, kur kluonas ir du šuliniu. Tai labai skauda atminus; lyg tau kas būtų praeitį išrovęs. Atminimui beliko tai, ko sugriauti negalima gamtos paminklai, aprašytieji Pragiedruliuose... Iš tiesų Malaišiuose Tumų sodybos vietą dabar ženklina tik akmeninė tvora ir po išlakiais ąžuolais, klevais ir aukštaūgėmis liepomis stūksantis skulptoriaus Bernardo Bučo sukurtas paminklas Vaižgantui. Tačiau tasai namas, kur pasaulį išvydo savo tėvų pagrandėlis, dešimtasis ir paskutinysis Tumų vaikelis Juozukas, išlikęs iki šiolei. Jis stovi Kamajų seniūnijos Kalvių kaime, visai Anykščių-Rokiškio kelio paplentėje. Kalvių kaimo ūkininkai Kepalai prieškaryje nusipirko Tumų sodybą, pastatus nusigriovė ir, parsivežę namo, vėl susirentė. Taigi, ta dviejų galų geltonai dažyta, nepažįstamai suremontuota, pertvarkyta troba, kurioje gyvena jau kelinta Kepalų šeimos karta, yra būtent Tumų gryčia. Gaila tiktai, kad nedaug kas žino šią istoriją ir, užsukę į Malaišius, apgailestauja, jog Tumų trobesių nebeišliko... Kunigiškių pradžios mokykla, kurią lankė Tumų Juozukas ir kurią vėliau jisai, jau būdamas garsiu rašytoju, visuomenininku, literatūros mokslininku, kunigu, globojo, 1930 metais buvo pavadinta kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto vardu. Tai buvo padaryta, prašant mokiniams, jų tėvams, mokytojams, pritariant Rokiškio apskrities Svėdasų valsčiaus valdžiai, sutinkant pačiam Vaižgantui. Toks Švietimo ministerijos sprendimas Kunigiškiuose buvo sutiktas džiaugsmingai. O pats Vaižgantas ta proga mokyklai dovanojo knygų, mokymo priemonių už 800 litų, pradėjo šelpti vargingiau gyvenančius mokinius Tame dar carizmo laikais statytos pradžios mokyklos pastate Kunigiškiuose jau dvidešimt metų veikia muziejus. Gausi ekspozicija atkurtoje senojoje klasėje skirta būtent garsiajam kraštiečiui Vaižgantui. Derama pagarba muziejuje skiriama ir kitiems žymiems žemiečiams... Rokiškio krašto muziejuje nepavyko užtikti kokių nors nuotraukų, dokumentų, amžininkų prisiminimų, kurie bylotų apie Vaižganto lankymąsi mieste kokia nors proga čia yra tik prisiminimai apie Vaižganto lankymąsi Panemunėlyje... Be abejo, Vaižganto Rokiškyje lankytasi, ir ne kartą, nors dokumentų ar nuotraukų, patvirtinančių tą faktą, neišliko. Juk jis, mokydamasis Dinabarko (dabartiniame Daugpilyje) realinėje mokykloje, dažniausiai važinėdavo traukiniu ar pašto karieta būtent pro Rokiškį. Gali būti, kad Rokiškyje jam teko lankytis ir kaip įvairių laikraščių leidėjui, redaktoriui ir bendradarbiui, ruošiant rašinius spaudai arba kaip kunigui atlaidų metu... Viena Rokiškio gatvė privačių gyvenamųjų namų kvartale pavadinta Vaižganto vardu. Joje vos keli namai, paženklinti lentelėmis su gatvės pavadinimu. Bet ir tos kelios lentelės su užrašytos su klaida: T.Vaižganto gatvė. Reikėtų tas lenteles kuo skubiau pakeisti. Seniausia miesto mokykla, veikianti nuo 1918 metų, jau ne vieną dešimtmetį vadinasi Juozo Tumo-Vaižganto vardu. Čia veikia ir muziejus, kuriame galima daug ką sužinoti ir apie Vaižgantą, mokyklos kiemą puošia rašytojo biustas. 1933 metų balandžio 29 dieną mirus Vaižgantui, tų pačių metų gegužės 12 dieną Lietuvos vyriausybė nutarė Rokiškio valstybinę gimnaziją, tuomet vienintelę šioje apskrityje, pavadinti kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto gimnazija. 1937 m. balandžio 29 dieną, minint Vaižganto ketvirtąsias mirimo metines, buvo pašventintas jam skirtas paminklas, kurį sukūrė skulptorius Bernardas Bučas (jis sukūrė paminklus Vaižgantui Malaišiuose ir Svėdasuose). 1940 metais sovietinės valdžios sprendimu gimnazijos statusas ir kan. J. Tumo-Vaižganto vardas panaikinamas, mokykla pavadinta Rokiškio vidurine mokykla. 1941-aisiais mokykla atgavo tik gimnazijos pavadinimą, o J. Tumo-Vaižganto vardas nebuvo sugrąžintas... 1958 metais Rokiškio kompartijos komitetas ir vietiniai aktyvistai pasiekė, kad mokyklai būtų suteiktas A.Gudaičio-Guzevičiaus romano Kalvio Ignoto teisybė herojaus prototipo mokytojo revoliucionieriaus Edvardo Tičkaus vardas. Atgimimo laikais, 1989-ųjų pavasarį, daugelio buvusių ir tuometinių mokytojų bei mokinių pastangomis Juozo Tumo-Vaižganto vardas vidurinei mokyklai buvo sugrąžintas, o netolimoje ateityje, reikia tikėtis, vidurinė mokykla taps gimnazija. Daug įdomių, dėmesio vertų šios mokyklos istorijos faktų galima surasti knygoje ir lankstinuke, kurie neseniai buvo išleisti veiklių pedagogų ir mokyklos bendruomenės bei rėmėjų pastangomis... Vaižganto pėdsakai yra įminti ir į Panemunėlio žemę. Tuomet dar visai jaunas kunigas Juozas Tumas artimai bendravo su 36 metus Panemunėlio Šv. Juozapo globos bažnyčioje dirbusiu kanauninku Jonu Katele (1831-1908). Patriotas, švietėjas kun. J. Katelė sunkiais carizmo laikais steigė slaptas lietuviškas mokyklas, mokė žmones rašto, platino lietuvišką spaudą, rengė lietuviškus vakarus. Panemunėlio klebonija tapo žymiausių Lietuvos šviesuolių sambūrio vieta, čia lankydavosi Vaižgantas, Maironis, Aleksandras Dambrauskas-Adomas Jakštas, dr. Jonas Basanavičius, Jonas Jablonskis ir daug kitų. Panemunėlio klebono J. Katelės iniciatyva čia buvo statomi lietuviški vaidinimai, inscenizuotos kai kurios Vaižganto komedijos. Pats autorius irgi ne kartą dalyvavo repeticijose, bendravo su sodžiaus artistais. 1893 metais buvo paruošta ir parodyta Vaižganto komedija Nepadėjus nėr ko kasti, kurioje dalyvavo ir pats rašytojas. Spektaklis saugumo sumetimais vaidintas ne miestelyje, o greta esančiame Naujikų kaime... Neseniai toje vietoje, netoli bažnyčios, buvo pastatytas paminklinis akmuo su įrašu: Dieve, saugok lietuvišką žodį. Pirmajam slaptam vaidinimui Lietuvoje atminti. 1893 m. Naujikų kaimas. O kanauninkas Jonas Katelė ilsisi Panemunėlio bažnyčios šventoriuje... Iki šių dienų tebėra išlikusi ir buvusi senoji klebonija. Priklausęs įvairiems šeimininkams, ne kartą remontuotas, tvarkytas, tuometinio kolūkio reikmėms naudotas pastatas dabar vėl priklauso teisėtiems šeimininkams bažnyčiai. Kol kas namas, menantis kan. J. Katelę, J. Tumą-Vaižgantą, Maironį, J. Basanavičių ir kitus šviesuolius, stūkso tuščias, apleistas. Nėra čia ir jokios paminklinės lentos ar bent menkiausio užrašo, bylojančio apie kažkada šiame name veikusį Aukštaitijos lietuvybės centrą, garsių žmonių apsilankymus. Tikrai vertėtų pagalvoti apie šio pastato bei kitų krašto praeitį, šalies istoriją ir žymius žmones menančių objektų pažymėjimą, o galbūt ir apie muziejaus įsteigimą. Panemunėlyje toks muziejus būtų labai reikalingas ir naudingas. Tiesa, nedidelis muziejus veikia Panemunėlio pagrindinėje mokykloje Nuo bažnyčios senosios klebonijos link kažkada vedusį kelią dar mena išlakių, aukštaūgių medžių eilė. Be abejo, tuo taku ne kartą vaikštinėjo ir Vaižgantas bei kiti žinomi žmonės. Reikėtų ir alėją, ir visą parką, esantį prie bažnyčios, sutvarkyti ir paversti jaukiu gamtos kampeliu. Istorijos faktai byloja ir apie tai, kad senoji geležinkelio stotis Panemunėlyje buvo skirta ne vien tiktai keleivių ir geležinkeliečių patogumui. Kai 1896 metų rudenį pas brolį vikarą Juozą Tumą Mosėdyje svečiavęsis brolis ūkininkas Jonas Tumas vežė į Svėdasus draudžiamą lietuvišką spaudą ir įkliuvo caro žandarams, tardymui nusikaltėlio artimieji ir pažįstami buvo kviečiami į Panemunėlio geležinkelio stotį. Čia 1896 metų gruodžio 10-ąją atvykęs Kauno apygardos teismo prokuroro padėjėjas Cholščevnikovas ir Kauno gubernijos žandarų valdybos viršininkas pulkininkas Šatovas surengė Jono Tumo žmonos Karolinos Tumienės, jos tėvo Juozo Vilio bei kitų kvotą... Taigi tiek buvo sužinota Rokiškio krašte, renkant medžiagą lankstinukui ir Svėdasų krašto muziejui. Be jokios abejonės, Vaižganto pėdsakų galima būtų užtikti ir kitose Rokiškio rajono vietovėse. Vaižgantiečių klubas Pragiedrulys jau padarė pirmuosius žingsnius, parodė gražią iniciatyvą, belieka tikėtis, kad kraštotyros entuziastai, istorijos mylėtojai, Vaižganto kūrybos gerbėjai tą darbą pratęs ir suras dar ne vieną įdomų faktą iš savo seniūnijos, sodžiaus ar miestelio... 2007-ųjų rugpjūtyje, minint Svėdasų krašto muziejaus veiklos 20-metį, buvo organizuotas ir Vaižganto giminių sambūris. Norisi paprašyti visų Rokiškio krašte bei kitose šalies vietovėse gyvenančių Vaižganto giminaičių atsiliepti, pranešti savo adresus, kad ateityje galėtume organizuoti tradicinius rašytojo giminių suvažiavimus. Vaižganto muziejus laukia ir įvairių eksponatų (senienų, fotografijų, dokumentų ar jų kopijų, knygų, asmeninių daiktų), susijusių su Vaižgantu ar jo gyventu laikotarpiu. Svėdasų krašto muziejaus adresas: Kunigiškių II kaimas, Vaitkūnų paštas, Anykščių rajonas, 29340. Vaižgantiečių klubo Pragiedrulys adresas: Vaitkūnų kaimas, Vaitkūnų paštas, Svėdasų seniūnija, Anykščių rajonas, 29340. Muziejaus ir klubo telefonas: 8 682 33024. Visų aukotojų pavardės yra skelbiamos muziejaus stenduose ir vaižgantiečių klubo leidiniuose. Autoriaus nuotraukos
© 2008 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |