M. K. Čiurlionio dvasinio augimo keliais
Dr. Egidijus MAŽINTAS
|
Studijų savaitės Vasara su
M. K. Čiurlioniu atidarymas
Juozo Valiušaičio nuotraukos
|
Muzikinės kultūros sąvoka daugiareikšmė. Tačiau
atsiranda bendra technokratinė idėja ieškoti kokios nors formulės,
kuri galėtų tai apibūdinti. Tačiau jei muzikinė nacionalinė kultūra
ne tik intelektualinių, visuomeninių, gamybinių, bet ir dvasinių
laimėjimų visuma, tai kokia formule galima apibūdinti vidinę žmogaus-menininko
būseną, kurią atspindi individuali energetiškai motyvuota-dvasinė
kūrybinė ugnelė arba įkvėpimo impulsas? Dabar gyvename periode,
kai iš kiekvieno reikalaujama mąstyti pragmatiškai, analitiškai,
vykdyti vadybinius projektus, reikalaujančius valios, didesnės energijos,
atkaklesnio komercinio angažuotumo, reiklumo, agresyvumo konkurencingoje
aplinkoje. Todėl natūralu, kad tokiose peripetijose kultūrinės veiklos
vadybininkai susiduria su valdišku abejingumu, neteisėtumu, negarbingumu,
bailumu, sąmoningu melu, karjerizmu, pasitikėjimo stoka, apgaule.
Kultūra tokių keistų trečio tūkstantmečio santykių kontekste patiria
skaudų pažeminimą. Šie pasikumščiavimai deformuoja moralę, atitolina
kultūrinio paveldo svarbą ateinančioms kartoms. Gyvybiškai svarbu,
kad keičiantis laikams lietuvių tauta suvoktų istorinį muzkinės
kultūros tęstinumą.
|
Tikslas fiksuoti dabartį
Kraštotyrininkės Teresės Mikeliūnaitės 80-osioms gimimo ir Anykščių viešosios bibliotekos kraštotyros veiklos 50-osioms metinėms
Audronė BEREZAUSKIENĖ,
L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos
Kraštotyros ir leidybos skyriaus vedėja
Bet Anykščių vis tiek nekeisčiau į nieką. Dabar jie man namai. Čia viskas sava: ir žmonės, ir nepabaigiami darbai, ir pasikartojančios bėdos, ir tas pats vaizdas pro mano kambario langą. Pripratau, įaugau į šitą žemę ir, jeigu reikėtų save išplėšti iš anykštietiškos dirvos jausčiausi be galo nelaiminga. (Teresė MIKELIŪNAITĖ) |