|
Rusijos politikos metamorfozės
Giedrius Grabauskas-Karoblis
|
Mano taikos balandėliai
Jauniaus AUGUSTINO piešinys
|
Rusijos lyderiai neapsiribojo separatistinių Abchazijos ir Pietų Osetijos respublikų pripažinimu jie ir toliau tęsia grasinimų ir ciniškos propagandos kampaniją. Kurstomas priešiškumas Ukrainos vyriausybei, smerkiama Lenkija ir Lietuva, kaip palaikančios Gruziją šalys. Prokremliškoje žiniasklaidoje įsigali antivakarietiška retorika. V. Putinas pareiškė, kad karą Gruzijoje sukurstė Jungtinės Amerikos Valstijos, kurios, anot jo, yra suinteresuotos ,,įtampos Kaukaze kurstymu. Duodamas interviu Vokietijos televizijos kanalui ARD, jis pareiškė, kad tikisi, jog Europos valstybės pasmerks Gruzijos lyderio M. Saakašvilio veiksmus, jo netoliaregišką politiką. Deja, tokie Putino ir kitų Rusijos lyderių veiksmai tarsi grįžta bumerangu. Padėtis pačioje Rusijoje keičiasi, Ingušijos opozicijos lyderiai jau reikalauja respublikos nepriklausomybės. Padėtį Ingušijoje įkaitino įtakingo respublikos opozicijos lyderio, internetinio portalo Ingušetija.ru savininko Machometo Javlojevo nužudymas. M. Javlojevas buvo nužudytas Nazranės oro uoste rugpjūčio 31 dieną grįžtant iš Maskvos. Tuo pačiu lėktuvu skrido ir Ingušijos prezidentas Maratas Ziazikovas.
|
|
Musolinis diktatorius, o Stalinas?
Petras KATINAS
|
1986 m. lapkritis. Gruzija,
Goris, Stalino muziejus
|
Kažkodėl ne Italijos komunistai ir kiti pažangieji,
o Rusijos nacionalpatriotai, žirinovskininkai ir komunistai labai
pasipiktino, kad Salo mieste, Italijos šiaurėje, atidarytas buvusio
Italijos dučės Benito Musolinio muziejus. Kaip skelbia Italijos
ir kitų šalių spauda, B. Musolinio muziejaus norėjo užsienio turistai.
Mat šiame mieste ir jo apylinkėse Antrojo pasaulinio karo pabaigoje
buvo įkurta faktiškai marionetinė hitlerininkų Salo respublika,
oficialiai pavadinta Italijos socialine respublika. 1943 metų rugsėjo
10 dieną B. Musolinis buvo išlaisvintas iš arešto Gran Salo kalnuose
esančios pilies.
|
|
Švedija atsibunda
Petras KATINAS
Savo neutralumu besididžiuojančioje Švedijoje pastebimai keičiasi politinės nuotaikos. Ypač po Kremliaus sukurstytų rusų chuliganų išpuolių Estijoje. Švedai visada jautė didelę simpatiją estams, priglaudė jų pabėgėlius, bėgusius nuo raudonosios armijos išvaduotojų. Taip buvo dar prieš ateinant valdžion V. Putinui. Švedijoje buvo skelbiama, kad šaltojo karo šmėklos pradingo amžiams, todėl netgi ginkluotųjų pajėgų vadai ėmė kalbėti, jog Rusijos meškos nagai jau galutinai atšipo ir tas plėšrūnas jau nekelia pavojaus Švedijai. Todėl gana pajėgi Švedijos karinė mašina pasuko visai kitu keliu kariuomenė pakeitė savo strategiją, daugiausia dėmesio skirdama dalyvaujant įvairų karštų pasaulio regionų tarptautinėse taikdarių operacijose. Tačiau dabar situacija radikaliai pasikeitė. Švedijoje vėl imta garsiai kalbėti apie pavojų, kylantį iš Rytų. Tiksliau iš atvirai ėmusios ginklais žvanginti Rusijos. Aukšti Švedijos kariniai vadai ir specialistai neabejoja, kad energetiniai dalykai neišvengiamai labai padidins įtampą ir sukurstys naują nestabilumo ir pavojaus židinį Europos šiaurėje. Švedų politikos, ekonomikos ir karo specialistai teigia, kad daug naudingų energetinių išteklių turinti Barenco jūra, kuri netrukus gali tapti labai svarbia transporto arterija, taip pat dujotiekio tiesimas Baltijos jūros dugnu, kaip ir naftos pervežimas Suomių įlanka, yra tie pagrindiniai faktoriai, kurie neišvengiamai sukels didžiųjų pasaulio valstybių, taip pat ir Europos, ypatingą dėmesį šiam regionui.
|
|
|