Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Kultūra
Laikas
Lietuva
Literatūra
Nuomonės
Pasaulis
Valstybė
    ir bažnyčia
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Tikėjimo ir politikos bendrystė

Mindaugas BUIKA

Pirmasis JAV indėnų kilmės arkivyskupas Čarlzas Čapatas, OFM Cap, pabrėžia, kad Bažnyčia negali būti „ už politikos“

Prie balsavimo dėžių vadovaujantis krikščioniška tiesa

Artėjant didiesiems rinkimams Jungtinėse Amerikos Valstijose (lapkričio pradžioje bus renkamas šalies prezidentas, Kongreso Žemųjų atstovų rūmų nariai, trečdalis Aukštųjų Senato rūmų narių, valstijų gubernatoriai ir kiti valdžios atstovai), stebimas ir ryškesnis Bažnyčios hierarchų bei katalikiškų organizacijų visuomeninis aktyvumas. Rinkimų kampanijos proga JAV vyskupų konferencija netgi paskelbė specialią Noveną už gyvybę, teisingumą ir taiką, kurią šiomis savaitėmis kviečiama kalbėti ir medituoti tikinčiųjų bendruomenėse. Savo pastarojo meto pareiškimuose ir pastabose, pavyzdžiui, kreipimesi, skirtame rugsėjo 1 dieną JAV švenčiamai valstybinei Darbo šventei, šalies episkopatas ir atskiri ganytojai stengiasi informuoti ir formuoti katalikų balsuotojų sąmoningumą ir sąžinę, kad jie atsakingai atliktų savo pilietinę pareigą. Vertindami kandidatų socialines ir moralines nuostatas bei asmeninį liudijimą, dvasiniai lyderiai primena Bažnyčios mokymą apie teisingą politinį ir ekonominį gyvenimą. Jie pabrėžia, kad priimdami sprendimą, už ką balsuoti, tikintieji turi vadovautis ne jausmais ar tuščiu populiarumu, bet krikščioniška tiesa apie žmogaus asmenį ir visuomenę.

Su Rugsėjo švente

Margarita ŠEVELIOVA

Atsimenu dieną, kai pirmą kartą nužingsniavau į mokyklą. Pirmą klasę lankiau darželyje. Tądien lijo ir pūtė žvarbus šiaurys. Man buvo liūdna. Bet vaikiškas liūdesys skiriasi nuo suaugusiųjų apatijos. Tiesiog buvo niūri pilka diena, o visi sakė, jog tai šventė. Mažai mergaitei prasidėjo ilgas kelias į tuo metu miglotą ir nežinomą ateitį.

 Nuo pirmosios rugsėjo šventės prasideda daugiau ar mažiau savarankiškas vaiko gyvenimas, jis tampa priklausomas ne tik nuo tėvų, bet pirmą kartą susiduria su visuomene, įgyja pareigų. Dabar jis turi ne tik laiku eiti miegoti, klausytis mamos, padėti plauti indus – atsiranda pareiga gerbti kitų norus ir interesus, dažnai priešingus saviesiems, į gyvenimą ateina naujų žmonių – mokytojai, klasės draugai, su kuriais teks praleisti dvylika metų. Juk mokykla nėra tik mokslai, tai yra įprasti kolektyviniai santykiai, kuriuose, deja, daug pykčio, apgaulių, klastos. Kartu ir džiaugsmo, pirmųjų pergalių, meilės… Visas spektras rimtų jausmų.

Skandalingoji parlamentaro Algimanto Matulevičiaus knyga

Gintaras VISOCKAS

Skandalingosios parlamentaro Algimanto Matulevičiaus knygos „Valstybės valdymo užkulisiai“ viršelis Autoriaus nuotrauka

Lietuviškų knygų lentynoje atsirado dar vienas politinio pobūdžio knyga – buvusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (SNSGK) pirmininko Algimanto Matulevičiaus „Valstybės valdymo užkulisius“, kuri knygynuose pasirodė vos prieš keletą dienų. Šiai knygai prognozuočiau gražią ateitį, nes ji negali netapti bestseleriu. Ir skaitytojų ji bus mėgiama tikrai ne už simbolinę kainą ar patrauklų viršelį. Spėju, kad ši knyga, kurią pats autorius vadina „politiko komentarais“ ir skiria „visiems Lietuvos žmonėms“, mūsų išrankiems skaitytojams įsimins pirmiausiai kaip veikalas, kuriame konkrečiai, pasiremiant gausiais faktais, dokumentais ir ekspertų bei analitikų išvadomis, kritikuojami aukščiausi valstybės pareigūnai – prezidentai, premjerai, ministrai, žurnalistai, slaptųjų tarnybų vadovai, istorikai, politologai. Beje, tokios ir turėtų būti politinio pobūdžio knygos. Jeigu vengi, nenori, bijai aiškiai pasakyti, kas, tavo manymu, kenkia šalies interesams, – kam tada iš viso rašyti knygą? Parlamentaro A. Matulevičiaus „Valstybės valdymo užkulisiams“ tokių priekaištų bei pastabų tikrai nepateiksi.

Pilietiškumo egzamino  akivaizdoje

Giedrius GRABAUSKAS-KAROBLIS

Vienas ryškiausių paskutinės vasaros savaitės įvykių buvo rugpjūčio 22-24 dienomis vykęs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos sąskrydis. Šis renginys vyko Molėtų rajone, įstabioje Obuolių saloje. Į renginį susirinko apie tris su puse tūkstančio dalyvių iš visos Lietuvos. Pagrindiniai sąskrydžio renginiai prasidėjo rugpjūčio 23 dieną – vyko iškilmingas renginio atidarymas, kalbėjo TS-LKD pirmininkas Andrius Kubilius, TS-LKD pirmininko pirmasis pavaduotojas Valentinas Stundys, Gruzijos ambasadorius Lietuvoje Georgijus Kerdikošvilis. Buvo renkami parašai dėl greitesnės Gruzijos integracijos į NATO. Kreipimasis su parašais bus įteiktas NATO valstybių vadovams. Ambasadorius G. Kerdikošvilis džiaugėsi tuo, kad Lietuvos žmonės aktyviai remia Gruziją, padėkojo TS-LKD partijai už aktyvų Gruzijos palaikymą. Sąskrydyje vyko aktyvios diskusijos, pasitarimai Lietuvai aktualiomis temomis. Renginyje dalyvavo daug jaunimo atstovų, nemaža jų į partiją įstojo paskutinių dvejų metų laikotarpiu.

Vaižganto pėdsakai  Rokiškio žemėje

Vytautas Bagdonas,

Svėdasų krašto muziejaus direktorius

Paminklinis akmuo Panemunėlyje, skirtas pirmajam slaptam vaidinimui – Vaižganto „Nepadėjus nėr ko kasti“

Anykščių rajono Svėdasų seniūnijoje registruotos nevyriausybinės organizacijos vaižgantiečių klubo „Pragiedrulys“ nariai, globojantys  ir puoselėjantys Svėdasų krašto muziejų, populiariai vadinamą Vaižganto muziejumi, šiemet pasiryžo surinkti kraštotyrinę medžiagą apie savo kraštiečio, lietuvių literatūros klasiko, visuomenės veikėjo kanauninko Juozo Tumo-Vaižganto ryšius su Rokiškio kraštu. Tuo tikslu buvo organizuotos kelios vaižgantiečių išvykos į Rokiškio rajoną, fotografuojami ir filmuojami į vaizdo juostą objektai, susiję su Vaižganto gyvenimu, kūryba, visuomenine veikla. Svėdasų krašto muziejus pasipildė nuotraukomis, kraštotyrine medžiaga. Kai kurios nuotraukos, darytos Rokiškio rajone, papildė fotografijų parodą „Lenkiuosi Vaižganto žemei“. Ši paroda buvo eksponuojama Kunigiškiuose veikiančio Svėdasų krašto muziejaus kiemelyje, 2007 metų vasarą minint muziejaus veiklos 20-metį, per tradicinius „Vaižganto skaitymus“ Vaižganto gimtuosiuose Malaišiuose, Svėdasų bibliotekoje ir kitur.

Sukaupto galima ir netekti

Bronius VERTELKA

Muziejaus vadovė Elena Klingienė

Trijų kambarėlių lentinės sienos žiemą menkai laiko šilumą, nors čia saugomi vertingi Karsakiškio A. Strazdelio pagrindinės mokyklos muziejaus eksponatai.

Muziejus atsirado buvusio Karsakiškio apylinkės, vėliau – Paežerio kolūkio pirmininko Zenono Radišausko, didelio senų daiktų mėgėjo ir žinovo, dėka. Pas jį stovėjo spinta, prigrūsta kaimiškų rakandų, kuriuos jis vėliau perdavė mokytojui Pranui Tamošiūnui. Apie 20 metų muziejumi rūpinosi mokytoja Elena Klingienė.

Prasmingai paminėtas Varėnos Sąjūdžio 20-metis

Rūta AVERKIENĖ

Į Varėnos Sąjūdžio minėjimą susirinke svečiai

Varėnos kultūros centre įvyko Varėnos Sąjūdžio 20-mečio minėjimas. Jame dalyvavo buvusio Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinių grupių nariai, varėniškiai.

Kultūros centro fojė renginio dalyvius pasitiko ekspozicija apie Varėnos sąjūdžio istoriją ir buvusios tremtinės ir lagerių kankinės, moldavės Jefrosijos Kersnovskajos piešinių paroda. Šie piešiniai – iš atsiminimų apie tremtį knygos „Kiek kainuoja žmogus“, kuri yra paskelbta pasaulio kultūros paveldu. Šioje knygoje yra sąsajų ir su Lietuva – aprašyta Lietuvos tremtinės ir jos vaikų tragiška dalia. Piešinių parodą, kuri neseniai buvo eksponuota Strasbūre, pristatė Seimo narys Gediminas Jakavonis. Jis papasakojo trumpą jos atsiradimo istoriją. Algimantas Černiauskas iš Merkinės papasakojo, kad jo sūnus iš 1700 knygoje esančių piešinių atrinko, jo manymu, būdingiausius.

M. K. Čiurlionio dvasinio augimo keliais

Dr. Egidijus MAŽINTAS

Studijų savaitės „Vasara su M. K. Čiurlioniu“ atidarymas Juozo Valiušaičio nuotraukos

Muzikinės kultūros sąvoka daugiareikšmė. Tačiau atsiranda bendra technokratinė idėja ieškoti kokios nors formulės, kuri galėtų tai apibūdinti. Tačiau jei muzikinė nacionalinė kultūra – ne tik intelektualinių, visuomeninių, gamybinių, bet ir dvasinių laimėjimų visuma, tai kokia formule galima apibūdinti vidinę žmogaus-menininko būseną, kurią atspindi individuali energetiškai motyvuota-dvasinė kūrybinė ugnelė arba įkvėpimo impulsas? Dabar gyvename  periode, kai iš kiekvieno reikalaujama mąstyti pragmatiškai, analitiškai, vykdyti vadybinius projektus, reikalaujančius valios, didesnės energijos, atkaklesnio komercinio angažuotumo, reiklumo, agresyvumo konkurencingoje aplinkoje. Todėl natūralu, kad tokiose peripetijose kultūrinės veiklos vadybininkai susiduria su valdišku abejingumu, neteisėtumu, negarbingumu, bailumu, sąmoningu melu, karjerizmu, pasitikėjimo stoka, apgaule. Kultūra tokių keistų trečio tūkstantmečio santykių kontekste patiria skaudų pažeminimą. Šie pasikumščiavimai deformuoja moralę, atitolina kultūrinio paveldo svarbą ateinančioms kartoms. Gyvybiškai svarbu, kad keičiantis laikams lietuvių tauta suvoktų istorinį muzkinės kultūros tęstinumą.

Ne vien Lietuvos metraščiui skirtos naujos knygos

Knygos pristatyme(iš kairės): Birutė Kulnytė, sesuo Jonė, vyskupas Jonas Boruta

Rugpjūčio 22 dieną Lietuvos nacionalinio muziejaus bendruomenė pristatė ilgametės savo kolegės, politinės kalinės sesers Jonės Sofijos Budrytės, LSSC, prisiminimų knygą „Mano kryžiaus kelio atkarpa“.

Autorė prisipažino niekada neketinusi rašyti atsiminimų apie sovietmečiu patirtas kančias, tačiau paklususi generalinės Šv. Kazimiero kongregacijos vyresniosios sesers paliepimui. Nesiruošusi ir išleisti į viešumą parašytų prisiminimų, tačiau iškilių dvasininkų ir Lietuvos nacionalinio muziejaus ilgamečių bendradarbių dėka knygai buvo lemta pasirodyti.

Svetimas tarp savų

Vytautas VISOCKAS

Knygos „Atsimainymo kalnas“ viršelis

Vladas Pupšys Atsimainymo kalnas: memuarai. Vilnius: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2008. – 248 p., iliustruota.

Sudėtinga rašyti apie knygą, kurios turinį žinai, kaip sakoma, iš pirmųjų šaltinių. Vladą Pupšį pažįstu nuo tada, kai net visažinis sovietų saugumas nežinojo, kad jis yra „Lietuvos laisvojo jaunimo tautinio susivienijimo“ vadovas. Tada, 1951-ųjų vasarą, šito nežinojau ir aš, tikriausiai nežinojo ir mūsų abiejų draugas Laimis Sidabras, pas kurį Vladas kelias savaites viešėjo Alytuje, mano gimtinėje.