Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Kultūra
Laikas
Lietuva
Literatūra
Nuomonės
Pasaulis
Valstybė
    ir bažnyčia
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

M. K. Čiurlionio dvasinio augimo keliais

Dr. Egidijus MAŽINTAS

Studijų savaitės „Vasara su M. K. Čiurlioniu“ atidarymas Juozo Valiušaičio nuotraukos

Martynos Plioplytės fotodarbas is ciklo „Vandens iliuzijos“

Folklorinio ansamblio „Nendrelė“ dalyvės

Muzikinės kultūros sąvoka daugiareikšmė. Tačiau atsiranda bendra technokratinė idėja ieškoti kokios nors formulės, kuri galėtų tai apibūdinti. Tačiau jei muzikinė nacionalinė kultūra – ne tik intelektualinių, visuomeninių, gamybinių, bet ir dvasinių laimėjimų visuma, tai kokia formule galima apibūdinti vidinę žmogaus-menininko būseną, kurią atspindi individuali energetiškai motyvuota-dvasinė kūrybinė ugnelė arba įkvėpimo impulsas? Dabar gyvename  periode, kai iš kiekvieno reikalaujama mąstyti pragmatiškai, analitiškai, vykdyti vadybinius projektus, reikalaujančius valios, didesnės energijos, atkaklesnio komercinio angažuotumo, reiklumo, agresyvumo konkurencingoje aplinkoje. Todėl natūralu, kad tokiose peripetijose kultūrinės veiklos vadybininkai susiduria su valdišku abejingumu, neteisėtumu, negarbingumu, bailumu, sąmoningu melu, karjerizmu, pasitikėjimo stoka, apgaule. Kultūra tokių keistų trečio tūkstantmečio santykių kontekste patiria skaudų pažeminimą. Šie pasikumščiavimai deformuoja moralę, atitolina kultūrinio paveldo svarbą ateinančioms kartoms. Gyvybiškai svarbu, kad keičiantis laikams lietuvių tauta suvoktų istorinį muzkinės kultūros tęstinumą. Dvasinių  kūrybinių patirčių ignoravimas atidengia  nesuvaldomą materialinės galybės ir pramoginės masinės kultūros demonstravimo vajų. Daugybės kasdieninių buities ar aplinkos  daiktų įsigijimo motyvacijos nuolat linksniuojamų TV ir spaudos skiltyse  tarsi atitolina humanitarinę kultūrą nuo nuolat  linksniuojamų reklaminių sąvokų, tarptautinių apibrėžimų. Nacionalinės etninės muzikinės kultūros specifika atrodo, kaip mažareikšmė problema, kai sprendžiamas visos planetos ar ES likimas. Menininkai ir intelektualai tarsi susikerta su jiems siūloma tikrove, fantastiniu realizmu, stovi priešpriešiais  dvikovoje su muzikinių modernių karkasų klonavimo vajais, plastikinėmis garso ir vaizdo instaliacijomis, vienadieniais fasadiniais projektais, praūžiančiais šalia susigūžusių pušynų rėksmingais ciklonais. Analitinis racionalus mąstymas tarsi perplėšia  menininkų romantinio pakilumo apvalkalą ir išmeta lauk poetizaciją, pergyvenimą, sąžiningumą, kaip specifinį santykį su daiktu, įvykiu ar pačiu savimi. Menininko emocijos ir moralinės būsenos, atsidūrusios greta kompiuterizuotų skambančių mašinų, branduolinių elektrinių, naftos monstrų ar politinių, karinių blokų programų, nesulaikomai slenka į ironizacijos šešėlį, kaip ma-žareikšmiai pavidalai, bejėgiai ką nors pakeisti šiame sparčiai besikeičiančiame pasaulyje. Gyvenimo ironija sudaužia kaktomis – būtį ir nebūtį, gėrį ir blogį, juoką ir skausmą, bejėgiškumą ir daiktišką puikybę, virsdama viską apimančiu pasauliniu globaliu suvokimu, kupinu štolciško vadybinio įtūžio ir oblomoviškojo drebančio nuoširdaus skausmo. Todėl nacionaliniams renginiams ir iškiliems kultūros veikėjams pagarbos atkūrimas pareikalauja daugelio  kruopštaus darbo metų. Santykiai tarp biurokratų ir kultūros samdinių kaip viena iš dvasinio gyvenimo bendravimo apraiškų negali gyvuoti ir plėtotis melo atmosferoje. Turime apgailestauti, kad vis rečiau tenka sutikti tikrai aukštos kultūros žmonių. Skaudu, kad tokių asmenų vis rečiau sutinkama  nomenklatūriniuose valdžios ešelonuose. Pastaraisiais metais ypač pajutome, kad stokojama pilietinės sąžinės. Ne todėl, kad mūsų visuomenėje susikaupė tiek daug ydų, negražių dalykų. Ne todėl, kad daug seimūnų, valdžios vyrų ir moteriškių ar valstybinį darbą dirbančių partiečių,  pasirodo, buvo  įsipainiojusių į  sukčiavimus, machinacijas, smerktinus poelgius, ir šie „munduro garbę“ ginantys poelgiai pernelyg ilgai buvo nebaudžiami, neviešinami.  

Liucija Stulgienė ėmėsi sunkaus uždavinio nuolat metai iš metų gilintis į  iškilaus lietuvių menininko M. K. Čiurlionio gyvenimo ir kūrybos aspektus. Ir atrasti vis naujas tiesas. Šeštoji studijų savaitė, vykusi liepos 31 - rugpjūčio 5 dienomis Druskininkuose mėgino šiuos visus reiškinius suprasti ir įvertinti. Atidarant „Vasaros su M. K. Čiurlioniu“ studijų savaitę, ją sveikino Muzikų rėmimo fondo direktorė Liucija Stulgienė, Druskininkų vicemerė Kristina Miškinienė, kiti svečiai, patvirtindami M. K. Čiurlionio kaip pasaulio menininko svarbą ir vietą meno pasaulyje. Mes, eilinai žmonės, išeiname į gyvenimo sceną, pabūname joje – vieni ilgiau, kiti trumpiau, – ir pasitraukiame nuo jos. Ir per laiką, skiriantį gimimą nuo mirties, tikriausiai kiekvienas bent kartą paklausiame savęs, kokia gi mūsų esybės prigimtis, kokia mūsų egzistencijos prasmė.

Mnėjimo atidarymą įprasmino prof. Birutės Vainiūnaitės fortepijoninės muzikos koncertas. Reikšmingi konferencijos (vadovas doc. dr. Rimantas Astrauskas) pranešimai atskleidė giliausius filosofinius, struktūrinius ir semiotinius M. K. Čiurlionio kūrybos aspektus. Buvo perskaityti analitiniai Lietuvos muzikos ir teatro akademijos mokslininkų pranešimai: prof. dr. Gražinos Daunoravičienės  „M. K. Čiurlionio modernizmas: kriptografija, numerologija, palindromai ir kt.“; doc. dr. Rimanto Janeliausko „M. K. Čiurlionio kūrybos proceso savaimingieji aspektai“; prof. dr. Eugenijaus Ignatonio „M. K. Čiurlionio ir V. Bacevičiaus fortepijoninės kūrybos interpretacijos klausimai“; Virginijos Unguraitytės (Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kauno fakultetas) „M. K. Čiurlionio Noktiurno cis-moll redakcijų lyginamoji analizė“. M. K. Čiurlionio reikšmę ir vietą pasaulio mene pagrindė garbių viešnių iš užsienio darbai: daugelio pasaulio universitetų garbės narė, etnomuzikologė prof. Anna Czekanowska (Varšuvos universitetas) pranešime „Apie muzikinės poezijos konceptą“; dr. Radosveta Bruzaud (Paryžius, Sorbonos universitetas) „Polifonijos idėja M. K. Čiurlionio vizualiuose kūriniuose“; dr. Tamara Ismagulova iš Sankt Peterburgo, analizuodama naująsias tapybos kryptis ir Čiurlionio kūrybą. Gilius psichologinius Čiurlionio kūrybos aspektus atskleidė filosofinės bei lyginamosios krypties tyrėjai (darbai) – prof. dr. Krescencijus Stoškus (Vilniaus pedagoginis universitetas) „M. K. Čiurlionio dorovinis credo“; Stasys Urbonas   (M. K. Čiurlionio namai Vilniuje) „M. K. Čiurlionio pasaulis kaip naujas dvasinis kontinentas ir  šiandieninė tautinio dvasingumo krizė“; Salomėja Jastrumskytė (Vilniaus dailės akademija)        „Aukščio pojūčio registrai M. K. Čiurlionio tapyboje“;  doc.  dr. Jonas Bruveris (LMTA) „Konstantino laiškas Sofijai“; Rita Nomicaitė (LMTA) „Vlado Jakubėno pėdsakai  čiurlionistikoje“.

Rimtose, aštriose, atvirose diskusijose buvo aptartos svarbiausios problemos, esminiai konceptualiniai lietuvių genijaus gyvenimo etapai. Žinoma, buvo keliami kūrybiniai, profesiniai, organizacinai klausimai, kurie šiandien jaudina menotyrininkus ir muzikantus.  Naujų menininko kūrybos faktų pateikė giliai išstudijavę Čiurlionio kūrybą ir gyvenimą prelegentai: Rūta Skudienė (Plokštelių leidykla „Semplice“) „M. K. Čiurlionio kūrybos sklaidos naujienos“; Gražina Jaronienė (Čiurlionio draugijos Senosios Varėnos skyrius) „M. K. Čiurlionio kūrybos Varėnos krašte puoselėjimo tradicijos“. Susitikimas-pokalbis su prof. Edvardu Riepšiu (Lietuvos žemės ūkio universitetas) ir Druskininkų garbės piliečiu menotyrininku Adelbertu Nedzelskiu irgi buvo vaisingas. Visus konferencijos mokslininkų darbus vienijo bendra studijų savaitės esmė: Čiurlionio meno, dvasingumo bei intelekto prasmė ir problematika bendroje to meto ir dabarties pasaulio visuomenės situacijoje. Pristatyti leidiniai, reikšminga vargonų muzikos istorijai, muzikologės ir vargonininkės Jūratės Landsbergytės knyga „Vargonų muzika Lietuvoje“, almanachas „M. K. Čiurlionis ir pasaulis /  Čiurlionis and the World“ (sudarė ir parengė doc. dr. R. Astrauskas).

Savo nacionalinės muzikinės kultūros, nacionalinio savitumo  menkinimas – kitas kraštutinumas. Skaitydami XX a.vidurio fantastų knygas, pasakojančias kad trečiajame tūkstantmetyje visos kalbos ir kultūros susilies, o pasaulyje vyraus kelios kalbos, šios perspektyvos apžavėti skaitytojai kažin ar suvokė, kad tie „svajonių laikai“ ateis taip greitai ir kaip jie nuskurdins nūdienos pasaulį. Kalbos nugalėtojos praranda maitinančią aplinką, o modernistinis vienodumas negarantuoja nacionalinės muzikinės kultūros raidos. Todėl, vargu ar yra manančių, jog kiek galima greičiau būtina naikinti įvairovę. Nesąžiningi žmonės, tvarkantys ekonomiką, ūkį, pridaro materialinių nuostolių. Nesąžiningi žmonės, atsakingi už kultūrą, pridaro tokių nuostolių, kurių negalima materialiai išreikšti. Ekonomikos spragas galima užpildyti, o nuostolio kultūrai dažniausiai niekuo negalima padengti. Tokių nuostolių ne be valdžios ir kultūros darbuotojų kaltės pridaryta apsčiai. Jeigu mūsų kultūros klimatas nepasikeis, tai prasidedanti šalyje ekonominė depresija tęsis labai ilgai.

Konferenciją pratęsė ir papildė koncertai bei parodos, susijusios su M. K. Čiurlionio esmine kūrybos idėja – filosofiniu gamtos suvokimu, gilinimusi į pasaulio ir gamtos vienybės prasmę.  Studijų savaitės dienomis pristatyta iškilios dailininkės Ramunės Vėliuvienės darbų retrospektyvinė ekspozicija (V. K. Jonyno galerija). Sudomino prasminga jaunos fotomenininkės, Klaipėdos universiteto studentės Martynos Plioplytės ekspozicija „Vandens iliuzijos“ (Sanatorija „Lietuva“), iš 15 gilių, muzikalių, sudėtingos fototechnikos meninių darbų atskleidžiančių prasmingą mūsų gamtos grožį, filosofiškai apmąstanti jaunos moters dalią. Dailininkų sąjungos narės Eglės Petraitytės-Talalienės paroda (Mažoji galerija) apjungė brandžiausius menininkės tekstilės  ir akvarelės darbus. Įvyko LID narės Alinos Myšalo dailės darbų parodos (Socialinių paslaugų centre), o taip pat Vytauto Valentukevičiaus aktualių fotografijų ekspozicijos „Festivalio „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“ akimirkos“ (Druskininkų M. K. Čiurlionio muzikos mokykla)  atidarymas, vyko Druskininkų moksleivių piešinių ir eilėraščių M. K. Čiurlionio kūrybos temomis konkursų geriausių darbų pristatymas, koncertavo Meistriškumo mokyklos  smuikininkai.

Kiekvienos studijų savaitės dieną vainikavo muzika (koncertus vedė muzikologas Vaclovas Juodpusis).

M. K. Čiurlionio namelyje ir muziejuje koncertavo Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys, jau pasiekę tikrą meistriškumą jaunieji atlikėjai. Vyko kompozitoriaus Fausto Latėno kūrybos vakaras „Skiriu Sofijai“ (SPA „Vilnius“ „Sana“ salėje), koncertą vedė pianistė Dalia Balsytė. F. Latėno kūrinius atliko styginių kvartetas Art Vio, atlikėjai. Iškilius klasikų ir romantikų kūrinius atliko  subtilus menininkų, konkursų laureatų  duetas Dalia Kuznecovaitė (smuikas, Vokietija), Leonidas Dorfmanas (fortepijonas, Vokietija), M. K. Čiurlionio vizijų nuotaiką improvizavo muzikinio plenero dalyviai – pianistės Aleksandra Žvirblytė ir fotomenininkas Juozas Valiušaitis.  Koncertavo kamerinės muzikos trio: Dainius Puodžiukas (smuikas), Viktorija Zabrodaitė (fleita), Vilma Rindzevičiūtė (fortepijonas), Živilė Karkauskaitė (solo fortepijonas). Lyrinės nuotaikos liaudies muzika, atliekama liaudies instrumentų ansamblio „Vaivora“ (vad. prof. Lina Naikelienė), atliekami lietuvių kompozitorių kūriniai ir Druskininkų krašto senųjų dzūkų dainos, atliekamos folkloro ansamblio „Nendrelė“ (vad. Julija Čiurlionienė), nostalgiškai sklido nuostabaus medžio menininko Antano Česnulio skulptūrų amfiteatrinio tipo parko slėnyje. Kaip pakeisti sąmonės būseną, kad galėtume gydyti ir atkurti holistinį žmogaus ir Žemės ryšį – štai ko siekė M. K. Čiurlionis. Panašaus uždavinio ėmėsi  menų akademijose ar kolegijose niekad nestudijavęs vietinis liaudies meistras,  nustebinęs „Vasaros su M. K. Čiurlioniu“ studijų savaitės svečius: žmogaus atskirumas nuo gamtos ir jos naikinimas – tai savęs  pačių naikinimas. Siekiant nuosekliai įgyvendinti sisteminės  kaimo sodybos pavertimo medinių ir akmeninių teatrališkų tradicijų dainuojančiu muziejumi, pirmiausia Antanui reikėjo susivokti praeities reiškiniuose (kaip išgauti platesnės baltiškos metasistemos medžiadirbystės kryptį) t. y. aiškiai ją aprėpti individualiomis materialinėmis sąnaudomis, sunkiu fiziniu darbu, intuicija.

Kodėl senovės baltai nepaliko savo tikėjimo paminklų ir šventovių?  „Todėl, kad senovės baltų tikėjimas buvo pati gamta ir nieko nereikėjo išrasti, statyti, – įsitikinęs doc. dr. Petras Bielskis. –  Senasis baltų tikėjimas pirmiausia yra senoji baltų pasaulėjauta ir jis buvo visur, kur buvo žmogus. Klojimo teatras yra visur, kur žmonės dar jaučia gyvą etninio laiko pulsavimą, kur genetinis senosios dvasinės kultūros paveldas dar gali atsišaukti ir senosios raiškos formos dar yra suprantamos ir įskaitomos prasmės. Klojimo teatras – ne pastatas, ne pragmatiškai suprastas daiktiškumas, o pirmiausia dvasinė nuostata. Tik suvokus tyrinėjamo kultūros reiškinio kontekstą, ryšius su supančia aplinka galima pradėti nagrinėti stambiu planu“.

Tačiau vis daugiau žmonių pradeda jausti, jog jie yra neatsiejami nuo gamtos. Ši vienovės su natūraliu pasauliu koncepcija, kad mes esame gamta, tapo M. K. Čiurlionio kraštiečiui A. Česnuliui impulsu daugeliui naujovių, o lankytojams – galimybe liaudies ansamblio artisčių „Nendrelė“ atliekamų lietuvių liaudies darbo dainų ir parodomųjų lino apdirbimo apeigų metu apmąstyti tradicines inovacijas įvairiuose požiūriuose ir savo pažiūrų į M. K. Čiurlionio mąstymo, gyvenimo bei kūrybos psichologijos evoliuciją. M. K. Čiurlionio išminties paveldas atskleidžia baltiškąją dvasią. Senovės baltai – žyniai, vaidilos, dainininkai, vaidilutės, poetai, pasakotojos, verkautojos ir nuostabūs liaudies meistrai įkvėpė savo menu didįjį tautos genijų M. K. Čiurlionį kūrybai, suteikdami mistinės išminties, kosmohumanistinių vertybių.

Senosios Varėnos ir Druskininkų bažnyčiose skambėjo sakralinė muzika, atliekama solisto Mindaugo Žemaičio (baritonas), Daivos Gudelevičiūtės (altas), Žibutės Valkaitytės (fleita), Živilės Survilaitės (vargonai). Tomis dienomis   muzikos ir dailės romantinė nuotaika, ko gero, atitiko mūsų dvasingumo siekį, sąsajas su M. K. Čiurlionio vizijomis ir dvasingumu.  

© 2008 „XXI amžius“