Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Kultūra
Laikas
Lietuva
Literatūra
Nuomonės
Pasaulis
Valstybė
    ir bažnyčia
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Tikslas – fiksuoti dabartį

Kraštotyrininkės Teresės Mikeliūnaitės 80-osioms gimimo  ir Anykščių viešosios bibliotekos kraštotyros veiklos 50-osioms metinėms

Audronė BEREZAUSKIENĖ,

 L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos
Kraštotyros ir leidybos skyriaus vedėja

Bet Anykščių vis tiek nekeisčiau į nieką. Dabar jie man – namai. Čia viskas sava: ir žmonės, ir nepabaigiami darbai, ir pasikartojančios bėdos, ir tas pats vaizdas pro mano kambario langą.   Pripratau, įaugau į šitą žemę ir, jeigu reikėtų save išplėšti iš anykštietiškos dirvos – jausčiausi be galo nelaiminga.

(Teresė MIKELIŪNAITĖ)

Teresė Mikeliūnaitė – žmogus, likęs negęstančiu švyturiu Anykščių krašte. Ilgametė Antano Baranausko ir Antano Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus direktorė nuo Kraštotyros draugijos įkūrimo Anykščiuose iki mirties atsidavusiai dirbo kraštotyros darbą. Teresė Mikeliūnaitė yra pasakiusi: Fiksuoti mūsų dienų faktus – tai kurti ir palikti ateinančioms kartoms nūdienos žmogaus darbų ir žygių metraštį.

Minėdami Anykščių rajono savivaldybės L. ir S. Didžiulių viešojoje bibliotekoje kraštotyros veiklos 50-ąsias ir kraštotyrininkės Teresės Mikeliūnaitės 80-ąsias gimimo metines bibliotekininkai nutarė išleisti leidinį apie kraštotyros veiklos ištakas Anykščių krašte. Spalio mėnesį knyga turėtų pasiekti skaitytojus. Leidinyje spausdinami T. Mikeliūnaitę pažinojusių ir artimų žmonių Vytauto Balčiūno, Almos Ambraškaitės, Vygando Račkaičio, Rimanto Vanago, Stasės Mikeliūnienės, Michalinos Katinienės prisiminimai, skelbiami straipsniai apie Kraštotyros draugijos Anykščių skyriaus veiklą, bendrus bibliotekininkų, muziejininkų ir mokyklų kraštotyrininkų renginius bei padarytus darbus. Atskirame straipsnyje apžvelgiama Anykščių bibliotekos kraštotyros veikla. Medžiaga bei nuotraukos knygai paimtos iš A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialinio muziejaus bei Anykščių rajono savivaldybės L. ir S. Didžiulių  viešosios bibliotekos archyvų. Iš savo asmeninio albumo nuotraukas bibliotekai padovanojo kraštotyrininkė Veronika Dikčiuvienė.

Pirmosios kraštotyros darbo Anykščių bibliotekoje entuziastės buvo Janina Daunoravičienė, Bronė Staikūnienė-Lukaitienė, Stasė Tankūnienė, Rožė Klimašauskaitė, Germa Aviltienė, Bronė Gvozdienė ir kt. Jų pradėti darbai ir toliau tęsiami – Anykščiuose vyksta tradiciniai kraštotyros renginiai: knygos šventės, kraštiečių suvažiavimai, susitikimai, kaupiama medžiaga apie žymius Anykščių krašto žmones, rengiami kraštotyros darbai, leidžiamos knygos.

Kraštotyros veiklai bibliotekoje didžiulę įtaką turėjo įkurta Kraštotyros draugija. Bibliotekos darbuotojos rinko medžiagą apie Anykščių krašto tradicijas, tautosaką, papročius, dainas, užrašinėjo senų žmonių prisiminimus, pasakojimus apie subatvakarius ir naktigones, organizavo kraštotyros renginius, vakarones, rengė kraštotyros darbus, o nuo 1965 metų pradėjo kaupti ir fotografijų archyvą. 1966 metais bibliotekininkių iniciatyva gimė Knygos šventė, kurią organizavo Anykščių rajoninės bibliotekos vedėja B. Staikūnienė. 1968 metais rajoninė biblioteka  kartu su A. Baranausko ir A. Vienuolio-Žukausko memorialiniu muziejumi organizavo pirmąją kraštotyros vakaronę „Kuo įdomūs senieji Anykščiai“. 1973 metais organizuota pirmoji kraštiečių šventė, pavadinta „Mokslo ir meno švente“, į kurią buvo pakviesta daugiau kaip septyniasdešimt žymių anykštėnų.

Viena aktyviausių bibliotekos kraštotyrininkių S. Tankūnienė prisimena: Įdomios ir smagios, turtingos nacionaliniu koloritu bibliotekos ir muziejaus darbuotojų organizuotos kraštotyrinės vakaronės. Vyresnio amžiaus anykštėnai dar ir dabar prisimena vakaronę „Kuo įdomūs senieji Anykščiai”. Vakaronės metu labai nuotaikingai skaitė savo poemą „Ko Kačiarga korkė” poetas K. Inčiūra.

Dažniausiai į vakarones svečius kviesdavo kvieslys. 1971 metais vakaronėje kviesliu buvo Burbiškio kaimo mokyklos mokytojas Albertas Dikčius. 1980 metais Anykščių kultūros rūmuose vykusioje vakaronėje kviesliu buvo Romas Kutka. (Dabar – Anykščių r. savivaldybės L. ir S. Didžiulių viešosios bibliotekos direktorius – A.B.)

Įsimintinos vakaronės, išliekamąją vertę turi parengti darbai. S. Tankūnienės kraštotyros veikla buvo gerai įvertinta ne tik rajone, bet ir respublikoje. Duomenys apie aktyviausią Anykščių bibliotekininkę kraštotyrininkę ir jos padarytus darbus įtraukti į Lietuvos paminklų apsaugos ir kraštotyros draugijos išleistą rodyklę „Bibliotekininkai kraštotyros baruose“. S. Tankūnienė buvo aktyvi PAKD narė, išleido lankstinuką „Anykščių rajono centrinė biblioteka“, parengė darbus „Liaudies talentai“ (1969), „Bibliotekos metraštis“ (1979), „Rajono literatų kūryba“ (1982), du darbus apie Anykščių klasiką rašytoją, A. Vienuolį: „Prisiminimai apie A. Vienuolį“ (1983) ir „Antanas Vienuolis anykštėnų prisiminimuose“ (1983) ir kt.

Nors neliko Anykščiuose spaustuvės, bet bibliotekos lankytojai ir šiandien Kraštotyros ir leidybos skyriuje gali rasti bibliotekininkių surinktą spaustuvės produkciją, ją studijuoti, analizuoti. Tai dalelė Anykščių krašto praeities.

1986 metais muziejininko Vytauto Balčiūno ir šviesaus atminimo bibliotekos direktorės Birutės Bulotienės iniciatyva prie bibliotekos įkurtas literatų klubas „Marčiupys“. Bibliotekininkės rinko literatų kūrybą, organizavo jų kūrybos skaitymus, aptarimus. 1994 metais Bibliografijos-kraštotyros skyrių reorganizavus į Kraštotyros ir leidybos skyrių, pradėta leidybinė veikla. Išleista pirmoji anykštėnų literatų kūrybos rinktinė „Marčiupys“ bei atskiros literatų kūrybos knygelės. Skyriaus darbuotojos G. Aviltienė ir B. Gvozdienė rinko medžiagą apie Anykščių krašto bažnyčias, dvarus, anykštėnus tautodailininkus, kunigus, aktorius.

G. Aviltienė savo prisiminimuose rašo: Teko dirbti įvairiose pareigose: vedėja, direktore, pavaduotoja, tačiau patys artimiausi mano dūšiai darbai buvo masinių renginių organizavimas, kraštotyra. Galbūt su metais, su branda ateina savotiški sentimentai savo kraštui, jo žmonėms, istorijai, kultūrai, tradicijoms. Ir tai tampa tavo pareiga, savotišku moto – rinkti, kaupti, užrašyti visus ne tik praeities, bet ir šiandienos įvykius, rinkti medžiagą apie iškilius tėviškėnus, kad visa ta informacija išliktų ir pasitarnautų ateities kartoms.

G. Aviltienė, B. Gvozdienė, šviesaus atminimo J. Mikuckienė organizavo kraštotyros renginius, anykštėnų tautodailininkų darbų parodas, susitikimus su parodų autoriais bei kitais žymiais Anykščių krašto žmonėmis, pildė žymių anykštėnų sąrašus, rengė kraštotyros darbus, bibliografijas. B. Gvozdienė išleido rašytojos Bronės Buivydaitės bibliografiją, kurią į elektronines laikmenas perkėlė Lietuvos aklųjų biblioteka. Šios darbuotojos parengtas kraštotyros darbas „Anykštėnai – Sausio 13-osios įvykių dalyviai“ yra Nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos elektroniniame leidinyje www.laisve15.lt B. Gvozdienė pirmoji pradėjo rengti Anykščių krašto žymių datų kalendorių, kuris buvo skelbiamas žurnale „Anykščiai“.

2002-2008 metais Kraštotyros ir leidybos skyriuje dirbo Romualda Bražėnienė. Ji – daugelio Anykščių viešosios bibliotekos išleistų knygų  korektorė, straipsnių apie kraštotyros veiklą rengėja, žymių kraštiečių veiklos populiarintoja. Šiuo metu kraštotyros darbą dirba Skaivė Meškauskienė, Ligita Matulienė, Edita Stiklinskaitė, Bronė Gvozdienė ir šio straipsnio autorė.

Kraštotyros ir leidybos skyriaus darbuotojos kraštotyros veikloje daugiausia paramos sulaukia iš Anykščių krašto šviesuolių: T. Mikeliūnaitės premijos laureatų Mildos Telksnytės ir Vygando Račkaičio, Rimanto Vanago bei A. Baranausko vidurinės mokyklos mokytojos Dangiros Nefienės. Tik šių žmonių dėka išleistos knygos: „Anykščių krašto knygnešiai ir daraktoriai“, „Prisiminimai apie Kazį Inčiūrą“, „Anykščių biblioteka istorijos vingiuose: 1937-2007“. M. Telksnytė ir V. Račkaitis buvo ir yra aktyviausi kraštotyros rėmėjai ir šio darbo populiarintojai. Jie padeda  bibliotekos darbuotojoms organizuoti kraštotyros renginius, literatų susitikimus, knygų pristatymus.

Anykščiai

© 2008 „XXI amžius“