Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Kultūra
Laikas
Lietuva
Literatūra
Nuomonės
Pasaulis
Valstybė
    ir bažnyčia
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai

Rusijos politikos metamorfozės

Giedrius Grabauskas-Karoblis

„Mano taikos balandėliai“ Jauniaus AUGUSTINO piešinys

Rusijos lyderiai neapsiribojo separatistinių Abchazijos ir Pietų Osetijos respublikų pripažinimu – jie ir toliau tęsia grasinimų ir ciniškos propagandos kampaniją. Kurstomas priešiškumas Ukrainos vyriausybei, smerkiama Lenkija ir Lietuva, kaip palaikančios Gruziją šalys. Prokremliškoje žiniasklaidoje įsigali antivakarietiška retorika. V. Putinas pareiškė, kad karą Gruzijoje sukurstė Jungtinės Amerikos Valstijos, kurios, anot jo, yra suinteresuotos ,,įtampos Kaukaze kurstymu“. Duodamas interviu Vokietijos televizijos kanalui ARD, jis pareiškė, kad tikisi, jog Europos valstybės pasmerks Gruzijos lyderio M. Saakašvilio veiksmus, jo netoliaregišką politiką. Deja, tokie Putino ir kitų Rusijos lyderių veiksmai tarsi grįžta bumerangu. Padėtis pačioje Rusijoje keičiasi, Ingušijos opozicijos lyderiai jau reikalauja respublikos nepriklausomybės. Padėtį Ingušijoje įkaitino įtakingo respublikos opozicijos lyderio, internetinio portalo „Ingušetija.ru“ savininko Machometo Javlojevo nužudymas. M. Javlojevas buvo nužudytas Nazranės oro uoste rugpjūčio 31 dieną grįžtant iš Maskvos. Tuo pačiu lėktuvu skrido ir Ingušijos prezidentas Maratas Ziazikovas.

Teigiama, kad lėktuve jie susiginčijo. Lėktuvui nusileidus Nazranės oro uoste, M. Ziazikovas skubiai išlipo iš lėktuvo ir įsėdęs į jo belaukiantį automobilį išvyko. Prie lėktuvo atvyko šeši milicijos automobiliai. Vos išlipęs iš lėktuvo, M. Javlojevas buvo areštuotas ir įsodintas į mikroautobusą, netoliese laukę jo šalininkai skubėjo artyn, tačiau šešių automobilių kortežas jau pajudėjo. Tuo pat metu nuaidėjo ir automato šūviai. Sužeistą M. Javlojevą išmetė prie vietos ligoninės, tačiau gydytojai jau nebegalėjo jam padėti.

Padėtis Ingušijoje nerami jau keleri metai. Vietos gyventojai nepatenkinti kraštą valdančiu Ziazikovo režimu, dažnai vadinamu ,,ziazikovščina“. M. Ziazikovas ir jo aplinka naudojo masines represijas prieš sau neaplankius žmones. Šių metų pavasarį opozicijos aktyvistai surinko 80 tūkstančių parašų po kreipimusi, kuriame prašoma nušalinti prezidentą M. Ziazikovą ir grąžinti į prezidento postą Ruslaną Auševą, buvusį Ingušijos prezidentu 1993-2001 metais. Dabar padėtis Ingušijoje darosi neramesnė. Dar rugpjūčio 31 dienos vakare žmonių minia apsupo Nazranės vidaus reikalų valdybos pastatą ir net pagrasino šturmu. Opozicija žada rengti mitingus ir kitas protesto akcijas. Opozicijos lyderiai Mavšarilas Auševas ir Mahometas Chazbijevas kreipėsi į įtakingus ingušų visuomenės veikėjus bei verslininkus, gyvenančius už Ingušijos ribų, kviesdamas grįžti į respubliką ir padėti išspręsti situaciją. „Jei jūs neatvyksite į tėvynę, mes laikysime, kad jūs tyliai pritariate Ingušijos patriotų žudymui“,– sakoma opozicijos lyderių pareiškime. Tikimasi, kad į Ingušiją atvyks buvęs jos prezidentas generolas Ruslanas Auševas ir Valstybės Dūmos narys Bilanas Chamčijevas – daugelio vietos gyventojų remiami politikai.

Ingušijos opozicija jau svarsto galimybę kreiptis į pasaulio valstybes ir tarptautines organizacijas su prašymu palaikyti Ingušijos nepriklausomybės siekius – apie tai pareiškė vienas pagrindinių opozicijos lyderių Machmetas Chazbijevas. Pasak jo, „atėjo laikas sustabdyti Kremliaus vykdomą ingušų tautos genocidą“. Artimiausiu metu ketinama rengti pasitarimus ir nuspręsti, kokių priemonių imtis siekiant krašto nepriklausomybės.

Rusijos vykdoma imperialistinė politika ir imperialistinė bei šovinistinė propaganda jau duoda vaisius. Pagal sociologines apklausas, apie 50 procentų Rusijos gyventojų yra priešiškai nusiteikę prieš Gruzijos valstybę ir gruzinų tautą. Bet yra ir kita medalio pusė. Engiamos tautos – ingušai, balkarai, kabardinai bei kitos jau nusivylė Kremliaus politika ir vis atviriau demonstruoja nepriklausomybės siekius. Šiems siekiams pasitarnavo keli momentai. Pirmiausia – autonominės respublikos prarado teisę rinkti prezidentus ir šių respublikų vadovai dabar daugiausia yra Kremliaus statytiniai, aklai vykdantys šeimininkų valią. Antra, respublikose įsigalėję korumpuoti režimai atvirai engia vietos gyventojus, pasitelkdami tam vietos FSB ir milicijos struktūras. V. Putinas ir jo aplinka demonstruoja grobuoniškus siekius Gruzijos ir kitų jiems nepatinkančių valstybių atžvilgiu. Rusija dabar išgyvena ekonominį pakilimą, šalies biudžetas perpildytas, Rusijos karinės išlaidos vis didėja. Tačiau dabartinė Rusija, kaip ir SSRS 1979-1989 metais, yra ,,milžinas molinėmis kojomis“. 1989 metais dar mažai kas prognozavo, kad jau už dvejų metų SSRS subyrės, bet taip įvyko. Dabartinė Rusija irgi yra imperija, „tautų kalėjimas“, nors ne tokia galinga. Kremliaus lyderiai demonstruoja atvirą priešiškumą net ir nuosaikiems režimo kritikams bei demonstruoja imperines ambicijas, naudoja atviro diktato politiką. Egzistuoja ir religinės tolerancijos klausimas. Šių metų birželį įtakingas Rusijos filosofas Geidaras Džemalis kreipėsi į valdžios institucijas su pareiškimu, kuriame teigiama, kad Rusijoje didėja religinė netolerancija islamo pasekėjams, be to, Rusijos islamiškų pakraščių atstovai patiria persekiojimus ir atvirą jų nuomonės ignoravimą. G. Džemalis teigia, kad jei Kremliaus politika nesikeis, stiprės islamiškų Rusijos tautų nepriklausomybės siekiai ir šios respublikos anksčiau ar vėliau pasitrauks iš Rusijos sudėties. Tad egzistuoja reali galimybė, kad agresyvi Kremliaus politika gali duoti priešingų rezultatų ir „Putino blogio imperijos“ žlugimas jau ne už kalnų.

© 2008 „XXI amžius“