|
Švedija atsibunda
Petras KATINAS
Savo neutralumu besididžiuojančioje Švedijoje pastebimai keičiasi politinės nuotaikos. Ypač po Kremliaus sukurstytų rusų chuliganų išpuolių Estijoje. Švedai visada jautė didelę simpatiją estams, priglaudė jų pabėgėlius, bėgusius nuo raudonosios armijos išvaduotojų. Taip buvo dar prieš ateinant valdžion V. Putinui. Švedijoje buvo skelbiama, kad šaltojo karo šmėklos pradingo amžiams, todėl netgi ginkluotųjų pajėgų vadai ėmė kalbėti, jog Rusijos meškos nagai jau galutinai atšipo ir tas plėšrūnas jau nekelia pavojaus Švedijai. Todėl gana pajėgi Švedijos karinė mašina pasuko visai kitu keliu kariuomenė pakeitė savo strategiją, daugiausia dėmesio skirdama dalyvaujant įvairų karštų pasaulio regionų tarptautinėse taikdarių operacijose. Tačiau dabar situacija radikaliai pasikeitė. Švedijoje vėl imta garsiai kalbėti apie pavojų, kylantį iš Rytų. Tiksliau iš atvirai ėmusios ginklais žvanginti Rusijos. Aukšti Švedijos kariniai vadai ir specialistai neabejoja, kad energetiniai dalykai neišvengiamai labai padidins įtampą ir sukurstys naują nestabilumo ir pavojaus židinį Europos šiaurėje. Švedų politikos, ekonomikos ir karo specialistai teigia, kad daug naudingų energetinių išteklių turinti Barenco jūra, kuri netrukus gali tapti labai svarbia transporto arterija, taip pat dujotiekio tiesimas Baltijos jūros dugnu, kaip ir naftos pervežimas Suomių įlanka, yra tie pagrindiniai faktoriai, kurie neišvengiamai sukels didžiųjų pasaulio valstybių, taip pat ir Europos, ypatingą dėmesį šiam regionui.
Todėl, kaip pareiškė Švedijos ginkluotųjų pajėgų Vystymo skyriaus viršininkas generolas majoras Mikaelis Muras, dujos, nafta ir kiti energonešėjai vaidina vis didesnį vaidmenį ne tik ekonomikoje, bet ir karinėje politikoje. Visa tai kartu su didėjančia Rusijos ekonomine galia radikaliai keičia padėtį Baltijos regione.
Švedijos generolai iš minėtų faktų daro vienareikšmes išvadas: būtina kuo skubiau peržiūrėti šalies gynybos politiką, kuri iki šiol vadovavosi vien neutraliteto principais. Todėl, norint būti pasirengus tiems naujiems iššūkiams, Švedijos ginkluotosios pajėgos privalo grįžti prie klasikinių armijų modelio. Labai autoritetingi Švedijos politikai ir kariniai analitikai mato vienintelę išeitį: atsisakyti neutralumo politikos ir dėti visas pastangas kuo greičiau tapti NATO nare. Tiesa, švedų generolai ir politikai neatmeta ir dar vieno varianto: didėjant Rusijos grėsmei, sukurti regioninę karinę sąjungą. Pagrindinis tokios karinės sąjungos tikslas tas pats Rusijos-Šiaurės Europos dujotiekis, kurio saugumu rūpinsis Rusijos Baltijos karinis laivynas. Apie tai jau paskelbė Rusijos karinio jūrų laivyno ir Baltijos laivyno vadovybė. Esą pagrindinis Baltijos karinis jūrų laivyno uždavinys nuo šiol bus saugoti tą dujotiekį. Būtent tokia nelinksma ir pavojinga perspektyva ir verčia Švedijos politikus bei kariškius inicijuoti planą sukurti bendras Švedijos ir Suomijos karines jūrų pajėgas. Ši idėja susilaukė nemažai paramos ir pačioje Suomijoje, kuri per ilgus vadinamosios finliandizacijos dešimtmečius vilkosi sovietinės užsienio politikos uodegoje ir nedrįsdavo nei Jungtinių Tautų Organizacijoje, nei kituose tarptautiniuose forumuose balsuoti prieš pačius absurdiškiausius Maskvos pasiūlymus. Tokios Suomijos pririšimo prie Maskvos politikos Kremlius tebesilaiko iki šiol.
Suomijos gynybos ministerija, konkrečiai neatsakydama į Švedijos raginimą dėl abiejų šalių karinių jūrų pajėgų kūrimo, savo spaudos atstovo lūpomis atsakė, jog šiuo metu apie tokio aljanso kūrimą kalbėti dar per anksti. Esą Suomija nemato didelės grėsmės dėl Rusijos karinių jūrų pajėgų suaktyvėjimo Baltijos jūroje ir Suomių įlankoje. Pagrindinis Suomijos rūpestis dėl dujotiekio tiesimo Baltijos jūros dugnu yra ekologiniai klausimai, o karinės grėsmės mes neįžiūrime, sakė Suomijos gynybos ministerijos pareigūnas. Tačiau kiti Suomijos kariniai pareigūnai iškart patikslino, kad toks Gynybos ministerijos atstovo pareiškimas dar visiškai nereiškia, kad Suomija įdėmiai neseks situacijos dėl minėto dujotiekio statybos ir dėl to, kad rusų kariniai povandeniniai laivai, neva dėl to dujotiekio apsaugos, vykdys aktyvų šnipinėjimą prie Suomijos ir Švedijos krantų.
© 2008 XXI amžius
|