Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Ten, kur gimė Bažnyčia

Šventasis Tėvas apsilankė Vakarienbutyje

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI bučiuoja kryžių Vakarienbutyje. Šalia stovi pranciškonai, kurių globoje yra ši šventovė

Pranciškonų Kustodijos istorinės ištakos

Popiežiaus Benedikto XVI vizito Šventojoje Žemėje programa buvo labai intensyvi, kone kiekvieną dieną vyko tarpreliginio pobūdžio susitikimai, pamaldos, buvo lankomos šventos vietos. Gegužės 12-ąją istorinėje Uolos mečetėje jis susitiko su vietos musulmonų didžiuoju muftiju, vėliau susitelkė maldai prie judėjams šventos Raudų sienos ir Hechal Šlomo dvasiniame centre susitiko su Izraelio vyriausiais rabinais. Be to, tą pačią dieną aplankė Jeruzalės lotynų katalikų katedrą ir aukojo šv. Mišias tikintiesiems po atviru dangumi Jozapoto slėnyje prie Evangelijoje minimo Alyvų sodo, kur Jėzus meldėsi prieš Kryžiaus kančią, buvo išduotas ir suimtas.

Holokausto aukų atminimas – ateičiai

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI su Izraelio prezidentu Šimonu Peresu (dešinėje) ir premjeru Benjaminu Netanjahu (kairėje) per sutikimą Tel Avivo oro uoste

Izraelis ir Šventasis Sostas sutaria dėl religijos vaidmens

Nors popiežius Benediktas XVI savo besibaigiančioje kelionėje į Šventąją Žemę ne kartą akcentavo piligriminį, tai yra maldingąjį jos pobūdį, tačiau savo kalbose negalėjo apeiti ir daugelio aktualių socialinių bei politinių dalykų. Ypač tai buvo juntama Izraelyje, kur nuolat susiduria skaudžios nesenos praeities ir dabarties svarstymų temos. Štai ir praėjusį pirmadienį vykusioje iškilmingoje sutikimo ceremonijoje Tel Avivo oro uoste padėkoję Izraelio prezidentui Šimonui Peresui už šiltus sveikinimo žodžius, Šventasis Tėvas savo kalboje priminė sunkų Holokausto ir antisemitizmo patyrimą. „Yra tragiška, kad žydų tauta patyrė baisias ideologijų, kurios neigia kiekvieno žmogaus fundamentalų orumą, pasekmes“, – sakė Popiežius, nurodydamas į nacių vykdytą žydų genocidą Antrojo pasaulinio karo laikotarpiu. Jis pabrėžė, kad apsilankymas Izraelyje jam suteikia tinkamą progą „pagerbti šešių milijonų žydų Šoa (Holokausto) aukų atminimą ir pasimelsti, kad žmonijai daugiau niekada netektų tapti tokio didžiulio nusikaltimo liudininke“. O toks pavojus išlieka, žinant, kad Benedikto XVI minėtos totalitarinės, didžiules kančias atnešusios ideologijos (tiek nacizmas, tiek ir komunizmas), turi aiškią sekuliaristinę, Dievo visagalybę neigiančią prigimtį. Todėl yra svarbūs Šventojo Tėvo žodžiai, pasakyti sutikimo kalboje, jog „kada žmogiškojo asmens religinis dėmuo yra neigiamas arba marginalizuojamas (kaip yra dabar daugelyje sekuliarizuotų vadinamosios Vakarų demokratijos šalių – M. B.), tada iškyla pavojus patiems nepaneigiamų žmogaus teisių teisingo supratimo pagrindams“. Popiežius sutikimo kalboje pasidžiaugė, kad Izraelio valstybė ir Šventasis Sostas pilnai sutaria dėl „pareigos suteikti religijai teisėtą vietą visuomenės gyvenime“. Izraelyje yra garantuota religijos laisvė ten gyvenantiems judaizmo, islamo, krikščionybės ar kitų tikybų išpažinėjams, kartu apribojant sekuliarizmo veikimą. (Pavyzdžiui, toje šalyje nėra vadinamosios „civilinės metrikacijos“, nes santuoka gali būti įtvirtinama tik savos religijos apeigomis.)

Apie tikrą meilę         

Nebus per daug kalbėti apie gailestingosios meilės darbus, juolab kad pats Jėzus (aiškiai matyti šio sekmadienio Evangelijoje) prabyla apie tokią meilę, kuri uolių Jo sekėjų negali nebūti dalijama kitiems. Dėl gailestingumo artimui ir iškilusios būtinybės pagelbėti ligoniui, vargšui ir, apskritai, žmogui, kuriam čia ir dabar reikia dėmesingo išklausymo, paskatinančio žodžio, užtarimo maldos, taip pat medžiaginės paramos, ši Išganytojo dovanojama meilė neapsiriboja vien tikėjimu. Ji pasižymi ištvermingu veikimu, kuris (dažnai net nepastebimai) veda tikinčiuosius link tos meilės viršūnės – dėl Jo krauju atpirktųjų net savo gyvybės nebijoti prarasti (Jn 15, 13).