Prisiminkime praeities garbingas kovas ir atnaujinkime ryžtą kovoti už Dievą ir Tėvynę
Kiekvienais metais švenčiame daug įvairių švenčių. Vienos teikia džiaugsmo, atgaivos po savaitės rūpesčių ir darbų, duoda progą pabendrauti su savo šeima ir artimaisiais. Kitos šventės primena mūsų tautos džiugius ar liūdnus išgyvenimus, svarbius istorinius įvykius ir skatina naujiems darbams ir aukai už Tėvynės šviesesnį rytojų. Kiekvieno patrioto pareiga ne tik gerbti praeitį, bet nuolat kreipti savo žvilgsnį į ateitį, sekti tėvynės gyvenimo įvykius. Ateitis kažkuria prasme yra mūsų rankose: ką sukursime, tą ir turėsime. Deja, Lietuvoje nebeskatinamas patriotizmas, bet ugdomas vadinamasis pilietiškumas. Ir šio ugdymo rezultatai jau matyti. Visos šventės, neišskiriant ir katalikiškų, praeina gana monotoniškai ir blankiai, dažnai pasitenkinant vien išoriniais efektais. O kasdien auga skaičius ir tų, kurie atvirai griauna Lietuvą. Visokios raganos, neturinčios garbės supratimo ir sąžinės, braunasi į Prezidentūrą!
|