Pirmasis puslapis
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Laikas ir žmonės
Literatūra

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Paminėtas operos solistas

Antano Kučingio 110-osios gimimo metinėms

Kazimieras Dobkevičius

Veiverių A. Kučingio meno mokyklos direktorius Mindaugas Labanauskas papasakojo apie A. Kučingio gyvenimo kelią

Kauno karininkų ramovėje iškilmingai paminėtos pedagogo, patrioto, karininko, dainininko Antano Kučingio 110-osios gimimo metinės. Renginį organizavo Veiverių A. Kučingio meno mokyklos kolektyvas kartu su Kauno karininkų ramovės administracija.

Veiverių miestelio bendruomenė nepaprastai didžiuojasi, kad Antanas Kučingis gimė Veiveriuose (1899 m. spalio 18 d.), mokėsi senojoje Veiverių mokytojų seminarijoje, kur dabar įsikūrusi A. Kučingio meno mokykla. Tikroji solisto pavardė – Kučinskas, kurią jis sulietuvino ir tapo Kučingiu. Baigęs mokytojų seminariją kelerius metus dirbo mokytoju, paskui baigė karo mokyklą, o 1927 metais – Kauno muzikos mokyklos A. Kutkaus dainavimo klasę. Iki 1937 metų A. Kučingis dirbo kariniu topografu, o tarnybą baigė majoro laipsniu. Dar tarnaudamas kariuomenėje A. Kučingis dainavo teatre. Valstybės teatre jis dirbo 20 metų (1924–1944 m.), LTSR operos ir baleto teatre dirbo su pertraukomis (1944–1948 m.) ir (1957–1961 m.). 1948 metais maestro buvo suimtas ir kalintas Kauno bei Vilniaus kalėjimuose, įvairiuose Rusijos (Mordovijos, Kemerovo, Omsko) lageriuose. Jau būdamas solidaus amžiaus dainininkas nepaprastai kentėjo atskyrimą nuo artimųjų, gimtinės, tačiau nepalūžo, ištvėrė sunkias tremties sąlygas. Kartu su kitais kaliniais – įžymiu Leningrado dainininku tenoru N. Pečkovskiu ir estų baritonu Aadu Regi rengdavo koncertus. Muzikologė Ona Narbutienė rašė: „Kas vakarą apie dešimtą valandą A. Kučingis atsiklaupdavo prie savo gulto melstis. N. Pečkovskis šūkteli: „Molčatj, Anton molitsia“ (Tylėt, Antanas meldžiasi). Ir visi nutildavo“. A. Kučingis buvo nepaprastai principingas, jau grįžęs iš tremties jis vengė duoti interviu sovietų žurnalistams, nedainavo tarybinių dainų. Paskutinė solisto darbovietė buvo Kauno muzikinis teatras, kuriame jis dainavo iki 1970 metų. A. Kučingis turėjo puikų balsą (bosą), jo vaidybai buvo būdingas išraiškingumas, dramatizmas. Jis sukūrė per 70 įsimintinų vaidmenų operose – Mefistą Š. Guno „Fauste“, piršlį Kecalą B. Smetanos „Parduotoje nuotakoje“, Greminą P. Čaikovskio „Eugenijuje Onegine“, don Baziliją Rosinio operoje „Sevilijos kirpėjas“ ir daug kitų.

Tai gali kiekvienas?..

Džiuljeta Kulvietienė

Kauno klinikų darbuotojas Liudvikas Morkūnas surengė fotoparodą

Kauno medicinos universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos antrojo aukšto fojė veikia 20-oji paroda. Simboliška, kad parodos autorius – Kauno klinikų darbuotojas Liudvikas Morkūnas. Jo fotografijų paroda vadinasi „Tai gali kiekvienas“.

Supoetinti realistiniai lietuviškos gamtos peizažai. Toks įspūdis susidaro pažvelgus į nuotraukas. Fotografas L. Morkūnas, geba matyti ir jausti tai, pro ką tūlas lietuvis praeina nepastebėdamas ir tuo labiau – nepajausdamas. Nuotraukos turtingos, gilios savo dvasia, netgi tapybiškos ir keri savo natūralumu: žvelgi į sniegą ir jauti, koks jis šaltas; varpos lauke atvirkščiai – skleidžia sodrią saulės šilumą, lyg minkštą duonos kepalą liestum ranka... Ar tai Lietuvoj? – kyla klausimas pažvelgus į kitą nuotrauką: maniau, kad tai ištroškusios Egipto smilgos... Apsnigtas Napoleono kalnas sugrąžina realybėn ir primena – čia juk Lietuva, kur tuoj bus žiema.

Keramika, poezija, entomologija…

Benjaminas ŽULYS

Poetas, keramikas, entomologas, istorijos tyrinėtojas Gintaras Kazimieras Slavinskas

Prieš 65-erius metus gimė žinomas profesionalus keramikas, poetas, entomologas Gintaras Kazimieras Slavinskas. Šį jo užsiėmimų, pomėgių sąrašą galima tęsti ir toliau. Kauno menininkų namuose įvykusioje gimimo sukakties šventėje kūrėjas skaitė savo eilėraščius, kalbėjo apie kuriančio žmogaus vietą gyvenime, atsakė į gausiai susirinkusių poezijos mylėtojų klausimus.

Prisiminimų vakare – poezija

Bronius VERTELKA

K. Dičkienės mėgtas S. Nėries eiles deklamavo J. Miltinio dramos teatro aktorė Toma Razmislavičiūtė

Lapkričio 19-ąją Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Konferencijų salėje vyko buvusios ilgametės miesto viešosios bibliotekos direktorės Kotrynos Dičkienės 90 metų jubiliejaus paminėjimas. Jame dalyvavo sukaktuvininkės artimieji, bibliotekos darbuotojai, skaitytojai. Bibliotekos direktorė Rima Maselytė pasakojo apie jubiliatės vadovavimą kolektyvui, jos veiklą ir nuopelnus, tarp kurių – ir parengta ir išleista mokytojo Leono Kuodžio poezijos knyga „Pro žydinčius langus“. Nemažai metų su K. Dičkiene dirbusi bibliotekininkė Stasė Mikeliūnienė minėjo, jog iš gimtojo Karužiškių kaimo į Panevėžio mergaičių gimnaziją Kotryna eidavo pėsčiomis. O gimnazijoje tuo metu dirbo garsėjanti poetė S. Nėris, kurios poeziją ji itin pamėgo. S.Mikeliūnienė taip pat prisiminė, kaip jos bičiulė, grįžusi iš tremties, negalėjo gauti darbo, tada jai įsidarbinti knygyne padėjo K. Dičkienė.