Pirmasis puslapis
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Laikas ir žmonės
Literatūra

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Pagerbtas miręs patriarchas

Mindaugas BUIKA

Serbijos Stačiatikių Bažnyčios patriarchas Pavlė mirė sulaukęs 95-erių

Tarptautinės užuojautos ir viltys

Katalikų Bažnyčios ir tarptautinių ekumeninių organizacijų vadovai aukštai įvertino praėjusią savaitę mirusio Serbijos Stačiatikių Bažnyčios patriarcho Pavlės (pasaulietinis vardas Goika Stoičevičius) nuopelnus visų krikščionių susitaikymui. Vyriausias Rytų Bažnyčių ganytojas, 95 metų patriarchas po trijų dienų oficialaus valstybinio gedulo lapkričio 19-ąją buvo palaidotas Rakovicos vienuolyne, netoli Belgrado, kaip buvo pageidavęs savo dvasiniame testamente. Laidotuvių iškilmių, kurioms vadovavo Konstantinopolio ekumeninis patriarchas Baltramiejus I, procesijoje dalyvavo daugiau kaip pusė milijono žmonių. Popiežiaus Benedikto XVI atsiųstai delegacijai vadovavęs Kardinolų kolegijos dekanas kardinolas Andželas Sodanas perdavė Šventojo Tėvo užuojautos laišką laikinajam Serbijos Stačiatikių Bažnyčios valdytojui Juodkalnijos metropolitui Amfilochijei. Laiške pabrėžiama, kad Popiežius maldoje prisijungia prie visų, liūdinčių dėl Bažnyčios hierarcho netekties, kuris visą savo gyvenimą atidavė Evangelijos tarnystei ir tikro tikėjimo liudijimui. Taip pat primintas patriarcho Pavlės rūpinimasis siekiant katalikų ir stačiatikių bendrystės, ypač rengiant 2006 metų Jungtinės tarptautinės teologinio dialogo komisijos susitikimą Belgrade. Kaip tik patriarcho mirties išvakarėse, lapkričio 14 dieną, iš audiencijoje priimto Serbijos prezidento B. Tadičiaus sužinojęs apie ganytojo sunkią sveikatos būklę Benediktas XVI užtikrino savo asmenišką maldą už jį.

Paminklas Akmenų muziejaus įkūrėjui

Prie Akmenų muziejaus įkūrėjo gydytojo Vaclovo Into paminklo jo atidarymo iškilmėse Mosėdyje

Lapkričio 13 dieną Mosėdyje (Skuodo r.) atidengtas unikalaus Akmenų muziejaus įkūrėjo gydytojo Vaclovo Into paminklas. Paminklo autorius – skulptorius Rimantas Eidėjus, architektas – Tomas Bagočius, projekto vadovas – Skuodo kultūros centro direktorius Vidmantas Valinskis.

Kad Akmenų muziejaus įkūrėjas Vaclovas Intas buvo ne tik mosėdiškių gydytojas, patarėjas, bet ir draugas galėtų pasakyti bet kuris sutiktas žmogus. Nuo pat vaikystės gydytojas buvo dažnas svečias ir skulptoriaus R. Eidėjaus tėvų namuose.

Paminėtas operos solistas

Antano Kučingio 110-osios gimimo metinėms

Kazimieras Dobkevičius

Veiverių A. Kučingio meno mokyklos direktorius Mindaugas Labanauskas papasakojo apie A. Kučingio gyvenimo kelią

Kauno karininkų ramovėje iškilmingai paminėtos pedagogo, patrioto, karininko, dainininko Antano Kučingio 110-osios gimimo metinės. Renginį organizavo Veiverių A. Kučingio meno mokyklos kolektyvas kartu su Kauno karininkų ramovės administracija.

Veiverių miestelio bendruomenė nepaprastai didžiuojasi, kad Antanas Kučingis gimė Veiveriuose (1899 m. spalio 18 d.), mokėsi senojoje Veiverių mokytojų seminarijoje, kur dabar įsikūrusi A. Kučingio meno mokykla. Tikroji solisto pavardė – Kučinskas, kurią jis sulietuvino ir tapo Kučingiu. Baigęs mokytojų seminariją kelerius metus dirbo mokytoju, paskui baigė karo mokyklą, o 1927 metais – Kauno muzikos mokyklos A. Kutkaus dainavimo klasę. Iki 1937 metų A. Kučingis dirbo kariniu topografu, o tarnybą baigė majoro laipsniu. Dar tarnaudamas kariuomenėje A. Kučingis dainavo teatre. Valstybės teatre jis dirbo 20 metų (1924–1944 m.), LTSR operos ir baleto teatre dirbo su pertraukomis (1944–1948 m.) ir (1957–1961 m.). 1948 metais maestro buvo suimtas ir kalintas Kauno bei Vilniaus kalėjimuose, įvairiuose Rusijos (Mordovijos, Kemerovo, Omsko) lageriuose. Jau būdamas solidaus amžiaus dainininkas nepaprastai kentėjo atskyrimą nuo artimųjų, gimtinės, tačiau nepalūžo, ištvėrė sunkias tremties sąlygas. Kartu su kitais kaliniais – įžymiu Leningrado dainininku tenoru N. Pečkovskiu ir estų baritonu Aadu Regi rengdavo koncertus. Muzikologė Ona Narbutienė rašė: „Kas vakarą apie dešimtą valandą A. Kučingis atsiklaupdavo prie savo gulto melstis. N. Pečkovskis šūkteli: „Molčatj, Anton molitsia“ (Tylėt, Antanas meldžiasi). Ir visi nutildavo“. A. Kučingis buvo nepaprastai principingas, jau grįžęs iš tremties jis vengė duoti interviu sovietų žurnalistams, nedainavo tarybinių dainų. Paskutinė solisto darbovietė buvo Kauno muzikinis teatras, kuriame jis dainavo iki 1970 metų. A. Kučingis turėjo puikų balsą (bosą), jo vaidybai buvo būdingas išraiškingumas, dramatizmas. Jis sukūrė per 70 įsimintinų vaidmenų operose – Mefistą Š. Guno „Fauste“, piršlį Kecalą B. Smetanos „Parduotoje nuotakoje“, Greminą P. Čaikovskio „Eugenijuje Onegine“, don Baziliją Rosinio operoje „Sevilijos kirpėjas“ ir daug kitų.

Tai gali kiekvienas?..

Džiuljeta Kulvietienė

Kauno klinikų darbuotojas Liudvikas Morkūnas surengė fotoparodą

Kauno medicinos universiteto Akušerijos ir ginekologijos klinikos antrojo aukšto fojė veikia 20-oji paroda. Simboliška, kad parodos autorius – Kauno klinikų darbuotojas Liudvikas Morkūnas. Jo fotografijų paroda vadinasi „Tai gali kiekvienas“.

Supoetinti realistiniai lietuviškos gamtos peizažai. Toks įspūdis susidaro pažvelgus į nuotraukas. Fotografas L. Morkūnas, geba matyti ir jausti tai, pro ką tūlas lietuvis praeina nepastebėdamas ir tuo labiau – nepajausdamas. Nuotraukos turtingos, gilios savo dvasia, netgi tapybiškos ir keri savo natūralumu: žvelgi į sniegą ir jauti, koks jis šaltas; varpos lauke atvirkščiai – skleidžia sodrią saulės šilumą, lyg minkštą duonos kepalą liestum ranka... Ar tai Lietuvoj? – kyla klausimas pažvelgus į kitą nuotrauką: maniau, kad tai ištroškusios Egipto smilgos... Apsnigtas Napoleono kalnas sugrąžina realybėn ir primena – čia juk Lietuva, kur tuoj bus žiema.

Keramika, poezija, entomologija…

Benjaminas ŽULYS

Poetas, keramikas, entomologas, istorijos tyrinėtojas Gintaras Kazimieras Slavinskas

Prieš 65-erius metus gimė žinomas profesionalus keramikas, poetas, entomologas Gintaras Kazimieras Slavinskas. Šį jo užsiėmimų, pomėgių sąrašą galima tęsti ir toliau. Kauno menininkų namuose įvykusioje gimimo sukakties šventėje kūrėjas skaitė savo eilėraščius, kalbėjo apie kuriančio žmogaus vietą gyvenime, atsakė į gausiai susirinkusių poezijos mylėtojų klausimus.

Prisiminimų vakare – poezija

Bronius VERTELKA

K. Dičkienės mėgtas S. Nėries eiles deklamavo J. Miltinio dramos teatro aktorė Toma Razmislavičiūtė

Lapkričio 19-ąją Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos Konferencijų salėje vyko buvusios ilgametės miesto viešosios bibliotekos direktorės Kotrynos Dičkienės 90 metų jubiliejaus paminėjimas. Jame dalyvavo sukaktuvininkės artimieji, bibliotekos darbuotojai, skaitytojai. Bibliotekos direktorė Rima Maselytė pasakojo apie jubiliatės vadovavimą kolektyvui, jos veiklą ir nuopelnus, tarp kurių – ir parengta ir išleista mokytojo Leono Kuodžio poezijos knyga „Pro žydinčius langus“. Nemažai metų su K. Dičkiene dirbusi bibliotekininkė Stasė Mikeliūnienė minėjo, jog iš gimtojo Karužiškių kaimo į Panevėžio mergaičių gimnaziją Kotryna eidavo pėsčiomis. O gimnazijoje tuo metu dirbo garsėjanti poetė S. Nėris, kurios poeziją ji itin pamėgo. S.Mikeliūnienė taip pat prisiminė, kaip jos bičiulė, grįžusi iš tremties, negalėjo gauti darbo, tada jai įsidarbinti knygyne padėjo K. Dičkienė.

Gilius pėdsakus palikę medikai

Bronius VERTELKA

Gydytojas Petras Knizikevičius su Panevėžio apskrities ligoninės medikėmis

Lapkričio 13-ąją Panevėžio apskrities ligoninėje vyko konferencija „Žemiečiai. Panevėžio medikai“. Į susirinkusius kreipėsi Panevėžio miesto Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Janina Gaidžiūnaitė, Seimo nario Juliaus Dautarto padėjėja Roma Šerplienė, Lietuvos medicinos bibliotekos Informacijos skyriaus vedėja Regina Vaišvilienė, Aukštaitijos sostinės Kraštotyros muziejaus direktorius Arūnas Astramskas. Pastarasis priminė, jog pirmąją širdies operaciją Lietuvoje 1926 metais Panevėžyje atliko gydytojas Gusevas.

Pagerbtas lakūno R. Marcinkaus atminimas

Prieškario Lietuvos karo lakūno kapitonas Romualdas Marcinkus

Lapkričio 12 dieną krašto apsaugos viceministro Vytauto Umbraso vadovaujama delegacija Poznanėje (Lenkijoje) dalyvavo prieškario Lietuvos karo lakūno kapitono Romualdo Marcinkaus pagerbimo ceremonijoje.

Ceremonijos britų karių kapinėse Poznanėje metu Lietuvos karo lakūnui ir žymiam sportininkui, Antrojo pasaulinio karo metais kovojusiam Prancūzijos karo aviacijos ir Jungtinės Karalystės karališkųjų oro pajėgų gretose, atminti buvo pašventintas naujai pastatytas paminklas, kuriame iškaltas lietuvišką lakūno kilmę bylojantis įrašas: Flight Lieutenant R. Marcinkus (of Lithuania). Pilot. Royal Air Force. 29th March 1944 (Lietuvos kapitonas R. Marcinkus. Lakūnas. Karališkosios oro pajėgos. 1944 m. kovo 29 d. ).

Tebūnie užrašyta ir suvokta

Knygos autorius Edvardas Burokas

V amžiuje žlugo Romos imperija, o kartu su ja žlugo senoji vergovinė santvarka ir pradėjo formuotis nauja – feodalinė. Viduramžiai su feodaline santvarka Europoje tęsėsi ligi XVII a. vidurio. Rusijos imperija savo valdose baudžiavą, taigi ir feodalinę santvarką, naikino reformomis. Tačiau po 1917 metų spalio perversmo imperijos kaimas faktiškai grįžo į baudžiavinius, o miestas – į valstybinio kapitalizmo santykius. Deja, greta valstybinio kapitalizmo atsirado naujoviška, imperijos galią palaikanti vergija – visas vergijos archipelagas, kuris gamtos ištekliais maitino pramonę, vykdė „didžiąsias komunizmo statybas“ (Belomorkanalą, BAMą, Kolymos kelią bei kt.).