2010 m. sausio 29 d.
Nr. 8
(1793)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

A. Klimaitis pralaimėjo

Jau penkerius metus vyksta teisminiai procesai pagal Algio Klimaičio civilinį ieškinį prieš kelis leidinius. A. Klimaitis, beje, niekada nepasirodęs jokiame teismo posėdyje, o veikdamas tik per savo pasamdytą advokatą, reikalauja patenkinti jo ieškinį dėl garbės ir orumo: 2004 metais birželio mėnesį pasirašytame ir keliuose leidiniuose publikuotame 14 garbių žmonių pasirašytame „Lietuvos piliečių memorandume dėl K. Prunskienės valstybinio nepatikimumo“ cituojamas prieš beveik 20 metų išleistas leidinys, kad jis, A. Klimaitis, buvo KGB agentas. Pirmadienį jau kelintą kartą vykstančiame teismo posėdyje įvyko pirmasis persilaužimas: Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas (teisėja Jelena Šiškina) atmetė A. Klimaičio ieškinį dėl garbės ir orumo. Teismas nusprendė, kad laikraščio „Lietuvos rytas“ publikacijoje „paskelbta informacija laikytina nuomone, kuri negali būti paneigta“. Trečiaisiais asmenimis šioje byloje buvo patraukta 14 žmonių, tarp jų – Sausio 13-osios aukų tėvai, Kovo 11-osios akto signatarė, dabartinis parlamentaras Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas, ses. Nijolė Sadūnaitė ir kt. Keletas leidinių, tarp jų „XXI amžius“, 2004 metų birželio mėnesį išspausdino minėtą „Lietuvos piliečių memorandumą dėl K. Prunskienės valstybinio nepatikimumo“, kurį pasirašė žuvusiųjų per Sausio 13-ąją artimieji – Stasė Asanavičienė, Vincė ir Antanas Gerbutavičiai, Vanda ir Rimantas Juknevičiai, Vitalija ir Juozas Krivickai, partizanas, Juozo Lukšos-Daumanto brolis Antanas Lukša, disidentė sesuo Nijolė Sadūnaitė, parlamentaras A. Anušauskas, signatarė Zita Šličytė ir kiti. Memorandume buvo teigiama, kad tuomet į prezidento postą pretendavusi Kazimira Prunskienė yra valstybiškai nepatikima. Minėdami A. Klimaitį kaip KGB agentą jie pasirėmė 1995 metais išleistos knygos „Iš naujausios Lietuvos istorijos“ teiginiais. Šiame pareiškime buvo ir sakinys, kad „K. Prunskienė palaikė ryšius su KGB agentu A. Klimaičiu“. A. Klimaitis reikalavo, kad šis teiginys būtų paneigtas. Paneigimo jis reikalavo iš memorandumą paskelbusių žiniasklaidos priemonių, o ne iš pareiškimo autorių.

Sesuo N. Sadūnaitė, atstovavusi trečiuosius asmenis, išgirdusi teismo nutartį, sakė, jog tai stebuklas, nors tokio sprendimo reikėjo laukti beviltiškai ilgai. Teismų maratonas jai primena sovietmetį, kai ji keturis kartus buvo teisiama ir negirdima. Ji sakė negalinti tylėti, nes tada pats tampi melagiu.

A. Klimaičio advokatas Aivaras Raišutis šį teismo sprendimą gali dar skųsti.

Stebėtina, kad A. Klimaitis devynerius metus (1995–2004 metais) neginčijo knygos „Iš naujausios Lietuvos istorijos“ turinio, ir citatos iš jos buvo daug kur cituojamos. Po K. Prunskienės bylinėjimosi teismuose jis nutarė, kad gali bandyti nusimesti jam pateiktus kaltinimus. Nuo 2004-ųjų per teismus besibylinėjantis A. Klimaitis 2006 metais atsikratė KGB agento „Kliugerio“ etiketės. Tačiau Liustracijos komisija, iš naujo nagrinėjusi A. Klimaičio bylos medžiagą, pakartotinai pripažino jį buvus slaptu KGB bendradarbiu. 2007 metais Vilniaus apygardos teismas panaikino Liustracijos komisijos sprendimą ir konstatavo, kad surinkti dokumentai neįrodo A. Klimaičio „sąmoningo“ bendradarbiavimo su KGB. Pirmoji baudžiamoji byla dėl A. Klimaičio galimų ryšių su KGB iškelta dar 1992 metais. Tačiau vėliau prokurorai paskelbė, kad A. Klimaitis esą nežinojęs sąmoningai bendradarbiaujantis su KGB darbuotojais, o tik buvo išnaudojamas kaip informacijos šaltinis.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija