Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atgarsiai
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Haičio Bažnyčios netektys ir viltys

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI ir Port o Prenso arkivyskupas Žozefas Seržas Mijo

Nelaimėje žuvo sostinės arkivyskupas

Viena iš didžiausių Katalikų Bažnyčios netekčių per Haityje vykusį žemės drebėjimą yra šalies sostinės Port o Prenso arkivyskupo Žozefo Seržo Mijo žūtis. Po sausio 12 dieną Karibų jūros baseino valstybę ištikusios stichinės nelaimės 63 metų ganytojo kūnas buvo rastas jo rezidencijos pastato griuvėsiuose. Kaip pasakojo stebuklingai nenukentėjęs apaštalinis nuncijus Haityje arkivyskupas Bernaditas Auza, šalia Port o Prenso ordinaro lavono gulėjo kitų žuvusių dvasininkų, matyt, dalyvavusių kurijoje vykusiame pasitarime, palaikai. Daugelis tų kunigų yra buvę arkivyskupo S. Mijo studentai.

Intronizuotas Serbijos Stačiatikių Bažnyčios patriarchas

Mindaugas BUIKA

Naujasis serbų stačiatikių patriarchas Irinėjus

Popiežiaus sveikinimai ir linkėjimai

Popiežius Benediktas XVI laišku pasveikino naująjį Serbijos Stačiatikių Bažnyčios patriarchą Irinėjų, išrinktą į svarbias ganytojiškas pareigas. Sausio 22 dieną 44 serbų stačiatikių vyskupų asamblėjoje iš trijų kandidatų išrinkto 79 metų patriarcho Irinėjaus intronizacija (įvesdinimas į sostą su insignijų įteikimu) sausio 23 dieną įvyko sostinės Belgrado katedroje. Šiose iškilmėse Katalikų Bažnyčiai atstovavo Vatikano apaštalinis nuncijus Serbijoje arkivyskupas Orlandas Antoninis ir Belgrado katalikų arkivyskupas Stanislavas Hočevaras.

Popiežius apie bendros maldos ir liudijimo svarbą

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI su Suomijos liuteronų vyskupu Gustavu Bjorkstrandu

Misijos ir vienybės santykis liko aktualus

Apaštalo šv. Pauliaus atsivertimo celebravimu pasibaigusioje Maldų už krikščionių vienybę savaitėje vyko daug tarptautinės ir vietinės reikšmės ekumeninių renginių. Popiežius Benediktas XVI išsamiau šia tema kalbėjo per sausio 20 dieną surengtą bendrąją trečiadienio audienciją, kurioje jis tradiciškai susitinka su iš viso pasaulio atvykusiomis maldininkų grupėmis, tarp kurių būna įvairių tikybų atstovų. Popiežius priminė, kad krikščionių vienybės siekis turi būti visų Kristaus išpažinėjų pareiga, nes tai sekimas Išganytoju, kuris meldė: „Tegul visi bus viena… kad pasaulis įtikėtų“ (Jn 17, 21). Nuolatinė malda dėl pilnos bendrystės taip pat reiškia supratimą, kad ši vienybė pirmiausia yra Dievo dovana. „Šventasis tikslas visus krikščionis sutaikyti vienos ir vienintelės Kristaus Bažnyčios vienybėje pranoksta žmonių jėgas ir gebėjimus“, – nurodė Šventasis Tėvas į Vatikano II Susirinkimo mokymą, kviesdamas pagalbos ieškoti Viešpatyje.

Piešiniuose – Kauno šventovės

Benjaminas ŽULYS

Dailininkas Jonas Lukšė

Gal mažai kas žino, kad Kaune yra net kelios dešimtys ar dar daugiau maldos namų – jas visas užfiksavo kaunietis dailininkas Jonas Lukšė. Kauno šventovių piešinių paroda neseniai atidaryta Kauno kunigų seminarijos Švč. Trejybės bažnyčioje (A. Jakšto g. 1). Kaip parodos atidaryme sakė autorius, „tai kultūros paveldo ir architektūros pastatai mano matytoje erdvėje“. Parodoje eksponuojama 78 tušu atlikti piešiniai. Nuostabą kelia darbų atlikimo preciziškumas: ryški kiekviena detalė, smulkiausi architektūriniai niuansai, viskas tikslu, išraiškinga, meniška. Autorius J. Lukšė – giliai tikintis lietuvis, patyręs nemažai vargo. Kaip jis pats ironiškai sako, Užbaikalėje atlaikęs tūkstančius uodų atakų, neprarado vilties grįžti į tėvynę. Studijavo Maskvos dailės institute, Lietuvoje baigė Kauno Stepo Žuko taikomosios dailės technikumą, Lietuvos dailės institutą. Beje, Jonas pamena, kaip sovietinėje armijoje, belaukiant trečiojo pasaulinio karo, jis buvo pasiųstas į Kaukazą ir laukė lemtingojo signalo. Bet, kaip Jonas sako, Viešpats nukėlė pragaro pavojų, ir kariai grįžo namo. Čia Jonas surado savąjį pašaukimą, kuriam liko ištikimas iki šiol. Viena jo kryptis – maldos namai. Jo piešiniuose vyrauja katalikiškos krypties pastatai, bet esama ir kitokių – islamo, judaizmo, krišnaizmo, stačiatikių, budizmo krypčių. Kaip sakė Kauno kunigų seminarijos rektorius mons. Aurelijus Žukauskas, nepaisant pasirinkto tikėjimo, visi esame vieno Tėvo vaikai, ir Jam esame dėkingi už visa, ką patiriame gera ir prasminga. Kaunas ypač išsiskiria turtinga sakraline aplinka. Paroda buvo atidaroma maldų už krikščionių vienybę savaitės metu, todėl rektorius paragino visus vienytis tikėjime, geruose darbuose, meilėje ir viltyje. Parodoje demonstruojami darbai kaip tik byloja ir tikėjimų gausą, ir jų bendrystę.

Medžio skulptūrose – šventieji ir piligrimai

Drožėjas Pranas Dužinskas prie savo kūrinio „Piligrimas“

Lietuvos piligrimų bendrija Vilniaus Jeruzalės galerijoje surengė Lietuvos medžio drožėjų parodą-konkursą „Šventieji ir piligrimai“. Parodoje-konkurse dalyvavo 22 Lietuvos medžio drožėjai iš įvairių šalies regionų (Žemaitijos, Aukštaitijos, Dzūkijos, Suvalkijos), buvo eksponuojama per 40 šventųjų ir piligrimų skulptūrėlių.

Lietuvos piligrimų bendrijos pirmininkas dr. Darius Liutikas teigė, kad paroda „Šventieji ir piligrimai“ turėtų tapti tradicija, nes tokių parodų šalies sostinėje trūksta. Tradicinės medžio drožėjų kūrinių parodos-konkursai, medžio drožėjų plenerai Lietuvoje dažniausiai vyksta mažesniuose miestuose ir miesteliuose. Konkursinės parodos siekiant įamžinti garsiausio XX amžiaus dievdirbio Liongino Šepkos atminimą organizuojamos Rokiškyje. Čia taip pat tradicinėmis tapo prakartėlių parodos. Šv. Jurgio skulptūrų konkursas vyksta Veisiejuose.

Telšių vyskupijoje

Tauragės  dekanate

Negęsta Kalėdų žvaigždė  

90-metė Juozapa Jocienė su klebonu kun. Stasiu Šlepavičiumi

Nemakščiai. Amžių nugludintos Šv. Kalėdų tradicijos perduodamos iš kartos į kartą, bet jų turinys, išsaugojimas, šventės sukūrimas priklauso nuo atsidavusio organizatoriaus sugebėjimo suburti, uždegti aplinkinius. Kitas Kalėdas pindami adventinį vainiką pagalvokite, kad jį galima puošti ne tik įvairiomis dekoracijomis bei augalais, bet ir akimirkomis, kurios įprasmina šį laikotarpį. Nemakščių parapijos tikintieji į adventinį vainiką įpynė daug gražių įvykių.  

Kazimieras Svajakas – kunigas, publicistas, švietėjas

Vytautas Žeimantas

Kun. Konstantinas Stepovičius – Kazimieras Svajakas (1890-1926)

Švenčionių krašto žmonės

„Kaip galėjau ir kaip mokėjau: ne skubiai ir ne vangiai stengiausi tėviškėnų mieguistumą išblaškyti“, – šias eilutes apie savo gimtojo Švenčionių krašto žmones prieš 90 metų parašė kunigas, publicistas, švietėjas Kazimieras Svajakas. Šį regioną dabar dalija valstybinė Lietuvos ir Baltarusijos siena, kurios „krikštatėvis“ buvo pats Stalinas. Braukė jis ją kaip išmanė. 1940 m. vasarą dar kartą brūkštelėjo. Dalis Kliušanų parapijos, kurioje kunigu dirbo K. Svajakas ir kurios žmonėms skirtos aukščiau cituotos eilutės, atiteko Lietuvai, dalis – Baltarusijai.

Meilės darbų apaštalas

Šventojo kun. Jono Bosko 195-osioms gimimo metinėms

Ses. Dalia Bučinskaitė FMA

Kunigas Jonas Bosko (1815-1888)

Kunigas Jonas Bosko gimė 1815 metais Italijoje, Beki gyvenvietėje. Mirus tėvui, anksti patyrė našlaičio skausmą, o mamos Margaritos krikščioniškas gyvenimo pavyzdys giliai įsispaudė jo sieloje.

Būdamas devynerių metų Jonukas susapnavo pranašišką sapną: jis atsiduria daugybės berniukų būryje – vieni žaidžia, kiti mušasi, keikiasi. Mažasis Jonukas imasi tramdyti ir tildyti keikūnus. Tuo metu prieš jį pasirodo gražiai apsirengęs žmogus ir sako: „Ne piktumu, bet gerumu ir meile turi laimėti šiuos draugus. Be meilės kiekviena išmintis tampa kvailybe“. Paskui jis pamato ir Švenčiausiąją Mergelę Mariją, kuriai vėliau paves visą savo gyvenimą ir vadins ją „Marija Krikščionių Pagalba“.

Profesorius Antanas Liuima SJ: darbas Lietuvai

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Kun. Antanas Liuima SJ (1910-2000) Ričardo ŠAKNIO nuotrauka

Kun. Antanas Liuima (1910 01 28–1942 05 13–2000 07 26) – jėzuitas (1929 m. įstojo į Jėzuitų ordiną), kunigas (1942 m. Lione įšventintas kunigu), pirmasis lietuvis profesorius Romos popiežiškajame Grigaliaus universitete (1957), ilgametis Lietuvių katalikų mokslo akademijos (LKMA) pirmininkas (1959–1992), vėliau – Garbės pirmininkas (1992–2000), LKMA akademikas (1959), vienas jos atkūrėjų Lietuvoje, VDU Garbės daktaras (1992), pirmasis Utenos miesto Garbės pilietis (1994), 1995 metais apdovanotas Didžiojo Lietuvos Kunigaikščio Gedimino Trečiojo laipsnio ordinu.

Istorikas, blaivybės skleidėjas, publicistas, sielovadininkas

Dr. Aldona Kačerauskienė

Kun. Jonas Matusas (1899–1962)

Praėjusių metų rudenį suėjo 110 metų nuo kunigo, mokslininko, blaivybės skleidėjo, publicisto, sielovadininko Jono Matuso (1899–1962) gimimo. Jis buvo tokia ryški ir kūrybinga asmenybė, kad net sovietmečiu išleistos enciklopedijos nedrįso nutylėti jo vardo.

Kun. J. Matuso atminimui skirtas vakaras įvyko sausio 15 dieną Lietuvos istorijos institute. Susirinkę istorikai, blaivininkai, giminaičiai iš užmaršties traukė primiršto mokslininko darbus, buvo surengta J. Matuso leidinių paroda.

Tebesitęsiantis tautos skausmas

Gintaras Visockas

Lietuvos azerbaidžaniečių bendrijos pirmininkas Mahiras Gamzajevas

Lietuva puikiai žino, kas vyko Vilniuje 1991-ųjų sausio 13-ąją. Kad Kremlius jėga bandė nuversti nepriklausomybės siekiančią Lietuvos valdžią, žino ir Vakarai. Bet mes beveik nieko nežinome, kas vyko Azerbaidžano sostinėje 1990-ųjų sausio 20-ąją. Tądien ir nepriklausomybės siekiantį Azerbaidžaną norėta parklupdyti ant kelių. Beje, žymiai žiauriau nei Lietuvą. Tuometinis Sovietų Sąjungos vadovas Michailas Gorbačiovas davė įsakymą karinėms SSRS pajėgoms, remiamoms vidaus reikalų ministerijos bei KGB dalinių, įsiveržti į Baku. Ankstų 1990-ųjų sausio 20-osios rytą į Baku įžengė apie 20 tūkst. sovietų kariškių (kai kuriuose šaltiniuose teigiama, jog į Baku įsiveržė 40 tūkst. rusų karių). Jie pirmiausiai užėmė Azerbaidžano valstybinę televiziją ir respubliką paliko informacinėje blokadoje. O po to, padedant jau iš anksčiau Azerbaidžane dislokuotiems gausiems sovietinės armijos daliniams, ėmė žudyti taikius žmones. Oficialiais duomenimis, nuo kruvinos sovietų armijos agresijos tądien Baku žuvo 133 žmonės, 744 azerbaidžaniečiai buvo sunkiai sužeisti, 841 azerbaidžanietis neteisėtai areštuotas, penki žmonės dingo be žinios. Tarp žuvusiųjų azerbaidžaniečių – daug vaikų, moterų, senelių, taip pat – Azerbaidžano greitosios pagalbos medikų bei milicininkų. Tądien sudeginta 200 namų ir butų, sutraiškyta aštuoniasdešimt automobilių. Pagrindinis  agresijos tikslas – įbauginti nepriklausomybės siekiantį Azerbaidžaną. 

KGB klanų šešėlyje

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Lietuvos politinėje padangėje prasidėjo esminės permainos. Postą prarado „valstybininkams“ nuolaidžiavęs užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas, tokia pat lemtis gresia ir sveikatos apsaugos ministrui Algiui Čaplikui, kurio panosėje vyko korupciniai sandėriai, o jis jų neva nepastebėjo. Iš postų traukiasi ir į korupciją įsipainioję Sveikatos apsaugos ir Kultūros ministerijų viceministrai. Šiuose įvykiuose regimos panašios schemos – atsistatydinę ar artimiausiu metu iš postų žadantys pasitraukti aukšti valstybės pareigūnai buvo susiję su abejotina veikla arba patys aktyviai dalyvavo korupciniuose sandėriuose – ėmė kyšius, grobstė valstybės lėšas. Be to, regimas ir KGB šešėlis – kai kurie besitraukiantys pareigūnai yra įtariami bendradarbiavę su KGB-FSB struktūromis, kitiems darė įtaką KGB agentų ir rezervistų valdomas „valstybininkų“ klanas.

Dėl sužlugdyto naujo Liustracijos įstatymo projekto

Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pareiškimas

Sausio 20 dieną Seime svarstant naujos redakcijos Liustracijos įstatymo projektą vyko, jei ne nacionalinio saugumo pamatų griovimas, tai tikrai protų sumaišymas. Seimas balsavo už Seimo narės D. Kuodytės pasiūlymą sustabdyti liustracijos procesą ir panaikinti Liustracijos komisiją, vietoj jos įkuriant tarpžinybinę darbo grupę kagėbistų viešinimui. Priimtoji pataisa iš esmės keitė Liustracijos įstatymo projektą, todėl jo svarstymas buvo sustabdytas. Kartu Seimui buvo pateiktas lydintysis Valstybės paslapčių įstatymo pakeitimo projektas, suteikiantis teisę prisipažinusiems KGB agentams susipažinti ir dirbti su valstybės paslaptimi. Tokio absurdo sveika galva negalėjo sugalvoti. Laimei, Seimas šį savižudišką projektą atmetė.

Dėl skulptūrų ant Žaliojo tilto

Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo ir vyriausybės ir Vilniaus miesto vadovus, dėl Vilniaus ir Maskvos derybų dėl skulptūrų, esančių ant Žaliojo tilto, restauravimo. Pareiškime pateikiamas Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojo Romo Adomavičiaus organizuoto pasitarimo, įvykusio 2009 m. gruodžio 28 dieną su Rusijos Federacijos politikais ir verslininkais, protokolo išrašas apie tai, kad pasitarimo dalyviai nutarė rašyti laišką Maskvos miesto merui J. Lužkovui ir informuoti apie pradėtą bendrą Vilniaus ir Maskvos atstovų darbą, siekiant restauruoti skulptūras, esančias Vilniuje ant Žaliojo tilto; pateikti Maskvos delegacijai techninės skulptūrų ekspertizės išvadas; sudaryti galimybę Maskvos akcinės bendrovės „ART Restavracija“ specialistams išsamiai susipažinti su skulptūrų technine būkle.