Dėl sužlugdyto naujo Liustracijos įstatymo projekto
Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pareiškimas
Sausio 20 dieną Seime svarstant naujos redakcijos Liustracijos įstatymo projektą vyko, jei ne nacionalinio saugumo pamatų griovimas, tai tikrai protų sumaišymas. Seimas balsavo už Seimo narės D. Kuodytės pasiūlymą sustabdyti liustracijos procesą ir panaikinti Liustracijos komisiją, vietoj jos įkuriant tarpžinybinę darbo grupę kagėbistų viešinimui. Priimtoji pataisa iš esmės keitė Liustracijos įstatymo projektą, todėl jo svarstymas buvo sustabdytas. Kartu Seimui buvo pateiktas lydintysis Valstybės paslapčių įstatymo pakeitimo projektas, suteikiantis teisę prisipažinusiems KGB agentams susipažinti ir dirbti su valstybės paslaptimi. Tokio absurdo sveika galva negalėjo sugalvoti. Laimei, Seimas šį savižudišką projektą atmetė.
|
A. Klimaitis pralaimėjo
Jau penkerius metus vyksta teisminiai procesai pagal Algio Klimaičio civilinį ieškinį prieš kelis leidinius. A. Klimaitis, beje, niekada nepasirodęs jokiame teismo posėdyje, o veikdamas tik per savo pasamdytą advokatą, reikalauja patenkinti jo ieškinį dėl garbės ir orumo: 2004 metais birželio mėnesį pasirašytame ir keliuose leidiniuose publikuotame 14 garbių žmonių pasirašytame Lietuvos piliečių memorandume dėl K. Prunskienės valstybinio nepatikimumo cituojamas prieš beveik 20 metų išleistas leidinys, kad jis, A. Klimaitis, buvo KGB agentas. Pirmadienį jau kelintą kartą vykstančiame teismo posėdyje įvyko pirmasis persilaužimas: Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas (teisėja Jelena Šiškina) atmetė A. Klimaičio ieškinį dėl garbės ir orumo. Teismas nusprendė, kad laikraščio Lietuvos rytas publikacijoje paskelbta informacija laikytina nuomone, kuri negali būti paneigta. Trečiaisiais asmenimis šioje byloje buvo patraukta 14 žmonių, tarp jų Sausio 13-osios aukų tėvai, Kovo 11-osios akto signatarė, dabartinis parlamentaras Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas, ses. Nijolė Sadūnaitė ir kt. Keletas leidinių, tarp jų XXI amžius, 2004 metų birželio mėnesį išspausdino minėtą Lietuvos piliečių memorandumą dėl K. Prunskienės valstybinio nepatikimumo, kurį pasirašė žuvusiųjų per Sausio 13-ąją artimieji Stasė Asanavičienė, Vincė ir Antanas Gerbutavičiai, Vanda ir Rimantas Juknevičiai, Vitalija ir Juozas Krivickai, partizanas, Juozo Lukšos-Daumanto brolis Antanas Lukša, disidentė sesuo Nijolė Sadūnaitė, parlamentaras A. Anušauskas, signatarė Zita Šličytė ir kiti. Memorandume buvo teigiama, kad tuomet į prezidento postą pretendavusi Kazimira Prunskienė yra valstybiškai nepatikima. Minėdami A. Klimaitį kaip KGB agentą jie pasirėmė 1995 metais išleistos knygos Iš naujausios Lietuvos istorijos teiginiais. Šiame pareiškime buvo ir sakinys, kad K. Prunskienė palaikė ryšius su KGB agentu A. Klimaičiu. A. Klimaitis reikalavo, kad šis teiginys būtų paneigtas. Paneigimo jis reikalavo iš memorandumą paskelbusių žiniasklaidos priemonių, o ne iš pareiškimo autorių.
|
Dėl skulptūrų ant Žaliojo tilto
Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus skyriaus taryba kreipėsi į Lietuvos Respublikos Seimo ir vyriausybės ir Vilniaus miesto vadovus, dėl Vilniaus ir Maskvos derybų dėl skulptūrų, esančių ant Žaliojo tilto, restauravimo. Pareiškime pateikiamas Vilniaus miesto savivaldybės mero pavaduotojo Romo Adomavičiaus organizuoto pasitarimo, įvykusio 2009 m. gruodžio 28 dieną su Rusijos Federacijos politikais ir verslininkais, protokolo išrašas apie tai, kad pasitarimo dalyviai nutarė rašyti laišką Maskvos miesto merui J. Lužkovui ir informuoti apie pradėtą bendrą Vilniaus ir Maskvos atstovų darbą, siekiant restauruoti skulptūras, esančias Vilniuje ant Žaliojo tilto; pateikti Maskvos delegacijai techninės skulptūrų ekspertizės išvadas; sudaryti galimybę Maskvos akcinės bendrovės ART Restavracija specialistams išsamiai susipažinti su skulptūrų technine būkle.
|