2010 m. sausio 29 d.
Nr. 8
(1793)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Meilės darbų apaštalas

Šventojo kun. Jono Bosko 195-osioms gimimo metinėms

Ses. Dalia Bučinskaitė FMA

Kunigas Jonas Bosko (1815-1888)

Kunigas Jonas Bosko gimė 1815 metais Italijoje, Beki gyvenvietėje. Mirus tėvui, anksti patyrė našlaičio skausmą, o mamos Margaritos krikščioniškas gyvenimo pavyzdys giliai įsispaudė jo sieloje.

Būdamas devynerių metų Jonukas susapnavo pranašišką sapną: jis atsiduria daugybės berniukų būryje – vieni žaidžia, kiti mušasi, keikiasi. Mažasis Jonukas imasi tramdyti ir tildyti keikūnus. Tuo metu prieš jį pasirodo gražiai apsirengęs žmogus ir sako: „Ne piktumu, bet gerumu ir meile turi laimėti šiuos draugus. Be meilės kiekviena išmintis tampa kvailybe“. Paskui jis pamato ir Švenčiausiąją Mergelę Mariją, kuriai vėliau paves visą savo gyvenimą ir vadins ją „Marija Krikščionių Pagalba“.

Jonukas nori išmokti fokusininkų triukų, įvairių pokštų, kad galėtų prie savęs patraukti kuo daugiau draugų ir atitolinti juos nuo nuodėmės. Mamai sako: „Kai būna kartu su manimi, jie nekalba blogai“. Nori savo gyvenimą skirti jaunų sielų gelbėjimui. Dienomis dirba, o naktis leidžia skaitydamas knygas. Būdamas dvidešimties metų įstoja į Chieri seminariją ir 1841 metais Turine įšventinamas kunigu. Tais laikais Turine buvo daug vargšų vaikų, ieškančių darbo, daug našlaičių ir apleistųjų, kuriems grėsė sielos ir kūno pavojai. Kunigas Bosko sekmadieniais pradeda juos kviesti į bažnyčią, burti pievoje ar aikštėje, kad ten galėtų žaisti, mokytis katekizmo. Pagaliau po sunkių penkerių darbo metų Valdoke buvo atidaryta pirmoji Oratorija. Čia vaikai ne tik žaisdavo, mokėsi amatų, gaudavo pavalgyti, bet, svarbiausia, išmokdavo mylėti Viešpatį. Šventasis Domininkas Savio buvo vienas iš jų.

Kunigas Bosko buvo mylimas savo „neklaužadų“. Jei kas nors paprašydavo kunigą atskleisti savo sėkmingo auklėjimo paslaptį, jis atsakydavo: „Gerumu ir meile stengiuos laimėti šiuos mano draugus Viešpačiui“. Jis aukojo vaikams savo laiką, menkus pinigus, sveikatą. Dėl jų įsteigė Saleziečių kongregaciją, kad vienuolija tęstų jo pradėtą darbą.

Norėdamas plėsti savo apaštalavimą, kartu su šventąja Marija Mazzarello įsteigia Marijos Krikščionių Pagalbos dukterų kongregaciją.

Daug darbų nuveikė kunigas J. Bosko. Bet šventumas susideda ne tik iš gerų darbų. Kiekvienas šventasis Dievą sutinka skirtingu būdu. Dar vaikystėje J. Bosko išmoko gyventi Dievo Akivaizdoje. Mama Margarita su didele kantrybe kalbėjo savo sūnums apie Dievo meilę, ugdė pamaldumą į Švč. Mergelę Mariją. Vėliau ir savo jaunuoliuose kunigas Bosko pažadins pareigos jausmą, padės pajusti Dievo meilę kasdienybėje.

1855 metais vieną jaunuolį sukrėtė kunigo Bosko žodžiai, pasakyti pamokslo metu: „Tai Dievo valia, kad taptume šventi. Ir tai labai lengva pasiekti. Didelė premija paruošta danguje tiems, kurie taps šventais“. Kunigas Bosko savo pavyzdžiu teigė, kad šventumas pasiekiamas visiems. Šventumas yra šalia mūsų: mokykloje tarp knygų, kieme ar valgykloje. Tai labai konkretus dalykas. Šventumas – tai pirmasis krikščionio troškimas, kuris skatina kasdien iš naujo išgyventi ryšį tarp kūrinio ir Kūrėjo. Kunigas Bosko daug laiko praleisdavo klausykloje, adoruodavo Švenčiausiąjį Sakramentą, kad neprarastų nuolatinio ryšio su savo Viešpačiu, o kartu ir su jaunuoliais.

„Mano brangieji, aš jus myliu visa širdimi. Užtenka, kad esate jauni, todėl aš jus labai myliu.“ Kunigas Bosko mylėjo taip, kad kiekvienas juto jo išskirtinę meilę.

Kai jis sunkiai susirgo, daugybė jaunuolių aukojo Viešpačiui savo gyvenimą už kunigą Bosko. O šis ištarė: „Ką padariau, padariau dėl Viešpaties. Galėjau padaryti daugiau, bet padarys mano sūnūs... Mūsų kongregacija yra Dievo ir Marijos Krikščionių Pagalbos globoje“. Vienas jo prašymų buvo toks: „Pasakykite jaunuoliams, kad jų visų laukiu Danguje“.

Kun. Bosko mirė 1888 metais sausio 31 dieną Valdoke, sulaukęs 72 metų amžiaus.

1934 metais balandžio 1 dieną Pijus XI (beje, šis popiežius kunigą pažino asmeniškai) kunigą Joną Bosko paskelbė šventuoju.

Kunigas Jonas Lemoyne rašė: „Jo meilės darbai yra plačiai pažįstami ir vertinami, bet jo tikėjimas ir atsidavimas Dievo Apvaizdai gal dar nėra tinkamai pažįstami. O vis dėlto tikėjimas buvo visų kunigo Bosko darbų įkvėpėjas, Dievo Apvaizda – jų ramstis“.

Kunigas Bosko – tai ne tik į praeitį nutolęs šventasis, kurį verta gražiu žodžiu paminėti ar prisiminti dėl gausių stebuklų, kuriuos jis atliko Dievo pagalbos dėka. Šio kunigo ugdomąją veiklą tęsia jo dvasiniai vaikai, saleziečiai ir salezietės, dirbantys Lietuvoje ir visame pasaulyje. Negalima nepaminėti kunigo J. Bosko prevencinės ugdymo sistemos, kuri yra pagrįsta protu, religija ir meilingumu. Šie trys dalykai – tai raktas į jaunuolio širdį.

Kunigas Bosko, jaunimo tėvas ir mokytojas, su meile, jautriai atsižvelgė į kiekvieno skirtingumą. Jis sakydavo, kad su jaunais žmonėmis visada jaučiasi gerai. Tūkstančiai žmonių kunigo J. Bosko asmenyje atrado tėvą, bičiulį, mokytoją ir sektiną pavyzdį. Tad naujai pažvelkime į šį šventąjį. Kunigo Jono Bosko pavyzdys tegul primena, kad Dievas mus visus labai myli ir nori, kad būtume laimingi dabar ir amžinybėje.

Kunigas Jonas Bosko sakydavo:

² Jei nori tapti geras, laikykis trijų dalykų, ir viskas bus gerai: linksmumas, studijos, malda – tai didžioji programa, kad gyventum laimingas ir padarytum daug gero savo sielai ir kitų sieloms.

² Geriausias patarimas – daryti gera, kiek tik įstengiame, ir laukti atlyginimo ne iš pasaulio, bet vien tik iš Dievo.

² Dvi stipriausios paspirtys, padedančios kelyje į Dangų, yra Susitaikinimo ir Komunijos Sakramentai. Pažiūrėkit, kaip didysis jūsų sielos priešas stengiasi jus atitraukti nuo tų dviejų Sakramentų.

² Atsiminkite, kad kiekvienas krikščionis turi būti palankus artimui ir kad joks pamokslas nėra veiksmingesnis už gerą pavyzdį.

² Viskas praeina: kas nėra amžina, yra niekis!

² Nepamirškite, kad demonas, norėdamas patraukti į blogį, paprastai pasinaudoja žodžiu: O kas čia tokio!

² Būti geram reiškia ne niekada nesuklysti, bet suklydus norėti pasitaisyti.

² Visi turime nešti kryžių kaip Jėzus, o mūsų kryžius yra tie skausmai, kurių mums pasitaiko gyvenime.

² Visiems reikalinga Komunija: geriems, kad išliktų geri, blogiems, kad pasidarytų geri.

² Neatidėkite rytojui to gero, kurį galite padaryti šiandien, galbūt rytoj jau nebeturėsite laiko.

² Tikra šventė kunigui Bosko – rūpintis savo jaunuolių sielomis.

² Visų savo jaunuolių laukiu Danguje.

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija