| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Haičio Bažnyčios netektys ir viltys Mindaugas BUIKA
Nelaimėje žuvo sostinės arkivyskupas Viena iš didžiausių Katalikų Bažnyčios netekčių per Haityje vykusį žemės drebėjimą yra šalies sostinės Port o Prenso arkivyskupo Žozefo Seržo Mijo žūtis. Po sausio 12 dieną Karibų jūros baseino valstybę ištikusios stichinės nelaimės 63 metų ganytojo kūnas buvo rastas jo rezidencijos pastato griuvėsiuose. Kaip pasakojo stebuklingai nenukentėjęs apaštalinis nuncijus Haityje arkivyskupas Bernaditas Auza, šalia Port o Prenso ordinaro lavono gulėjo kitų žuvusių dvasininkų, matyt, dalyvavusių kurijoje vykusiame pasitarime, palaikai. Daugelis tų kunigų yra buvę arkivyskupo S. Mijo studentai. Sausio 16 dienos užuojautos telegramoje Haičio vyskupų konferencijos pirmininkui Kap Haitien arkivyskupui Lui Kebro popiežius Benediktas XVI išreiškė užuojautą dėl arkivyskupo S. Mijo, daugelio tikinčiųjų, kunigų ir vienuolių tragiškos žūties. Šią liūdną valandą ypač meldžiu Dievo Motinos pagalbos, kad ji taptų Geroji Motina visiems haitiečiams ir kad jų nelaimėje triumfuotų solidarumas, rašo Šventasis Tėvas. Jis džiaugėsi tarptautinės bendruomenės pagalba ir dar kartą patvirtino, kad Bažnyčios institucijos prisidės prie nuniokotos šalies atsikūrimo. Arkivyskupas S. Mijo buvo gimęs 1946 metų lapkričio 23 dieną Haičio vakariniame Žeremio miestelyje. Po studijų vietinėje kunigų seminarijoje ir Romoje 1975 metų liepos 4 dieną buvo įšventintas kunigu. Darbavosi savo gimtojoje parapijoje, dėstė Port o Prenso kunigų seminarijoje, buvo jos rektoriumi. 1996 metais Haityje įkūrus katalikišką Notre Dame (Dievo Motinos) universitetą buvo paskirtas jo rektoriumi. 1997 metų liepos 29 dieną popiežius Jonas Paulius II jauną ir intelektualų dvasininką paskyrė Port o Prenso arkivyskupo koadjutoriumi (pagalbininku su įpėdinystės teisėmis). Taip norėta išspręsti konfliktinę situaciją po nepasisekusio karinio perversmo prieš tuometinį Haičio prezidentą (buvusį kunigą salezietį) Bertraną Aristidą. Neteisingais kaltinimais (neva tuometinis Port o Prenso arkivyskupas Fransua Volfas Ligondas prisidėjo prie sąmokslo) išprovokuota minia nusiaubė jo rezidenciją, sudegino buvusią sostinės katedrą ir netgi apaštalinę nunciatūrą. Po ganytojo atsistatydinimo pasiekus senatvės amžiaus ribą, 2008 metų kovo 1 dieną Port o Prenso ordinaru tapo arkivyskupas S. Mijo. Kaip visame Lotynų Amerikos regione, Haityje katalikybė yra vyraujanti religija: Katalikų Bažnyčios nariai sudaro 80 proc. iš 9,5 milijono šalies gyventojų. Sostinės Port o Prenso arkivyskupija yra didžiausia iš šalyje veikiančių dešimties diecezijų: jos teritorijoje yra 2,4 milijono gyventojų, kurių 74 proc. katalikai. Arkivyskupijoje darbuojasi 277 kunigai (nemaža jų dalis yra užsienio misionieriai), 387 broliai vienuoliai ir apie 1200 seserų vienuolių. Per žemės drebėjimą dešimtys dvasinio luomo narių prarado gyvybes bažnyčių, seminarijų ir vienuolijų namų griuvėsiuose. Žemės drebėjimo aukomis laikomi 3,5 milijono Haičio gyventojų, o žuvusiųjų skaičius gali pasiekti 200 tūkstančių. Rūpinimasis vargšais Haitis, nepriklausomybę pa-siekęs dar 1804 metais, pagrįstai didžiuojasi, kad jie Lotynų Amerikoje pirmieji sukūrė valstybę ir tapo pirmąja pasaulyje juodaodžių respublika. (Beveik 95 proc. šalies gyventojų yra iš Afrikos praeityje atgabentų vergų palikuonys.) Nepaisant šių garbingų istorinių ištakų, Haitis ekonominiu atžvilgiu liko atsilikusi ir viena skurdžiausių pasaulio valstybių. Beveik 80 proc. gyventojų gyvena žemiau skurdo ribos (pajamos nesiekia 2 dolerių per dieną), o 54 proc. yra mažesnės nei 1 doleris per dieną. Dėl to Haičio Bažnyčia visada rūpinosi socialinio teisingumo atstatymu (ypač tėvo ir sūnaus Diuvaljė diktatūros laikais nuo 1957 iki 1986 metų) ir humanitarine parama vargšams. Žuvęs arkivyskupas S. Mijo priklausė prieš penkis dešimtmečius Haityje įkurtai Šv. Jokūbo kunigų misionierių kongregacijai ir buvo sielovadinės ir visuomeninės veiklos pavyzdžiu. Dabartinis vienuolijos vadovas prancūzas tėvas Mišelis Menaras įvardijo jį kaip reiklų ir supratingą dvasininką, žmogų, pasižymėjusį dideliu atsakomybės jausmu ir nuolankiu dėmesingumu kitų poreikiams. Įkūręs paramos vargingoms šeimoms katalikišką organizaciją, arkivyskupas S. Mijo ilgus metus vadovavo Haičio episkopato Teisingumo ir taikos komisijai, tarptautinėje plotmėje dažnai pasisakydavo už neatidėliotiną pagalbą labiausiai nuskurdusiai Vakarų pusrutulio tautai. Vargas pas mus yra labai didelis, kalbėjo jis Niujorke 1998 metais duodamas interviu JAV katalikų žinių agentūrai CNS. Žmonės, nepajėgdami išsilaikyti kaimo vietovėse, vyksta į miestus ir gyvena ten lūšnose. Kita vertus, ganytojas aiškiai pasisakydavo prieš kai kurių Haičio dvasininkų populistinę politinę veiklą (įskaitant buvusio šalies prezidento ekskunigo B. Aristido), kuri rėmėsi regione atsiradusia vadinamosios išsivadavimo teologijos tendencija. Šią kryptį, kurios atsiradimui įtakos turėjo marksistinė ideologija, popiežiaus Jono Pauliaus II pontifikato metu griežtai sukritikavo Tikėjimo mokslo kongregacija, kuriai tuomet vadovavo kardinolas Jozefas Ratcingeris (dabartinis popiežius Benediktas XVI). 2005 metais arkivyskupas S. Mijo suspendavo kunigo Žeraro Žano Žiusto dvasinę veiklą už tai, kad šis buvusio prezidento B. Aristido rėmėjas įsivėlė į populistinę politinę veiklą, kuri prieštarauja Bažnyčios kanoninėms nuostatoms. Tačiau kai šis kunigas vyriausybės nurodymu buvo įkalintas už melagingus kaltinimus, vyskupas S. Mijo pareikalavo neatidėliotinai jį išlaisvinti. Krikščioniško atsinaujinimo siekiai Arkivyskupo S. Mijo ir kitų ganytojų pastangomis Haityje jau seniai veikė stiprios tarptautinės katalikiškos paramos struktūros (JAV vyskupų socialinė CRS organizacija turėjo atsiuntusi net 300 žmonių personalą, o Caritas išlaikė beveik 120 medicinos centrų), kurios dabar visas jėgas sutelkia žemės drebėjimo katastrofos akivaizdoje. Sausio 20 dieną šią veiklą koordinuojančios Popiežiškosios Cor Unum tarybos paskelbtame komunikate patvirtinama, kad katalikiškos socialinės organizacijos efektyviai padeda nelaimės ištiktiems žmonėms atstatyti šalį. Didžiausią patyrimą šiame regione turinčios amerikiečių CRS (Catholic Relief Services) atstovai nuolat susitinka su Haičio vyskupų konferencijos nariais ir apaštaliniu nunciju, kad būtų tiksliau įvertinama padėtis atskirose provincijose. Katalikiška parama maistas, geriamasis vanduo, rūbai, patalynė ir medikamentai gabenami iš kaimyninės Dominikos Respublikos ir jos sostinės Santo Domingo arkivyskupijos, kurioje veikiančios bažnytinės socialinės struktūros turi gilias tradicijas. Komunikate pažymima, kad Haityje dvylikoje vietų yra skirstomos atgabentos gėrybės. Ypač džiaugiamasi bažnytiniu, atskirų institucijų ir individų dosnumu Haičio žmonėms. (Pavyzdžiui, CRS planavo atlikti pagalbos darbų už 5 milijonus dolerių, bet dėl aukotojų dosnumo parama vertinama jau 25 milijonais dolerių.) Dabar didžiausią rūpestį kelia sunaikintas komunikacijų tinklas ir žmonių saugumas, kas yra visada aktualu stichinių nelaimių atvejais. Haičio Caritas vadovas Ansa Vo diecezijos vyskupas Pjeras André Diuma pažymi, kad žemės drebėjimo pasekmės yra sunkios, bet kartu tai proga atkurti geresnę tėvynę. Atsikūrimas nereiškia tik atstatymą to, kas buvo, bet galimybė padaryti geresnį Haitį, kurio gyvenimo centru tikrai būtų žmonės, kalbėjo ganytojas, sausio 28 dieną susitikęs su žurnalistais. Be abejo, tai, kas atsitiko, yra didelis skausmas ir dabar svarbiausia neatidėliotina pagalba milijonams nukentėjusių. Tačiau sielvartas neturi tęstis amžinai, nes krikščioniškas tikėjimas ir artimo meilė padės įveikti krizę. Tai padės mums būti dosnesniais, atviresniais kitų bėdoms, padės ugdyti solidarumą, kuris reikalingas šalies atsinaujinimui, kalbėjo vyskupas A. Diuma. Reikia tikėti, kad atstatytas naujasis Haitis nebebus minimas tarp vargingiausių pasaulio valstybių.
© 2010 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |