Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atgarsiai
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva
Mums rašo
Nuomonės

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

KGB klanų šešėlyje

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Lietuvos politinėje padangėje prasidėjo esminės permainos. Postą prarado „valstybininkams“ nuolaidžiavęs užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas, tokia pat lemtis gresia ir sveikatos apsaugos ministrui Algiui Čaplikui, kurio panosėje vyko korupciniai sandėriai, o jis jų neva nepastebėjo. Iš postų traukiasi ir į korupciją įsipainioję Sveikatos apsaugos ir Kultūros ministerijų viceministrai. Šiuose įvykiuose regimos panašios schemos – atsistatydinę ar artimiausiu metu iš postų žadantys pasitraukti aukšti valstybės pareigūnai buvo susiję su abejotina veikla arba patys aktyviai dalyvavo korupciniuose sandėriuose – ėmė kyšius, grobstė valstybės lėšas. Be to, regimas ir KGB šešėlis – kai kurie besitraukiantys pareigūnai yra įtariami bendradarbiavę su KGB-FSB struktūromis, kitiems darė įtaką KGB agentų ir rezervistų valdomas „valstybininkų“ klanas.

Sveikatos apsaugos viceministras A. Skikas sausio 21 dieną buvo sulaikytas STT pareigūnų. Paaiškėjo, kad viceministras paėmė 20 tūkstančių litų kyšį iš viešosios įstaigos vadovo. Kitą dieną suimtas ir Valstybinių ligonių kasų vadovas A. Sasnauskas. Sausio 25 dieną buvo apklaustas ir Sveikatos apsaugos ministerijos kancleris R. Remeika. Ministras A. Čaplikas iš pradžių tarsi stebėjosi pavaldinių veiksmais, bet vėliau jau prakalbo apie galimą pasitraukimą iš ministro posto. Tiriami plataus masto lėšų grobstymai iš Valstybinių ligonių kasų. Nors ilgai buvo kalbama apie sveikatos apsaugos reformas, įtakingų valstybės pareigūnų įsitraukimas į nusikalstamą veiklą iškelia daug esminių klausimų. Ar stambių kyšių ėmimas, ciniškos vagystės ir yra reforma? Ar gali tokie susikompromitavę pareigūnai vykdyti valstybei naudingas reformas?..

Prokuratūros sistemoje klestintį aplaidumą ryškiai atskleidė 2009 metais įsisiūbavęs pedofilijos skandalas. Šio skandalo centre atsidūrę verslininkas A. Ūsas ir teisėjas J. Furmanavičius ilgą laiką išvengė griežtų sankcijų, tyrimas buvo vilkinamas, dėl to 2009 m. spalio 5 dieną Kaune įvykdytos dvi žmogžudystės – J. Furmanavičius ir į pedofilijos tinklą įsitraukusi V. Naruševičienė buvo nušauti. Manoma, kad juos nušovė pedofilų išnaudotos mergaitės tėvas D. Kedys. Tačiau kol kas tai tik prielaidos, negalima tvirtai teigti, kad šūvius į nužudytus asmenis paleido D. Kedys. Aišku tik tiek, kad pedofilų išnaudotos mergaitės tėvas drąsiai stojo į kovą su pedofilų klanu, gynė dukterį nuo iškrypėlių. Didelė visuomenės dalis palaiko Drąsių Kedį, populiarūs net lipdukai su užrašu „Kiek tavyje Drąsiaus?“ D. Kedžio artimieji, ypač jo sesuo N. Venckienė ir svainis A. Venckus, drąsiai gina savo pozicijas, atskleidžia skandalingus faktus apie pedofilų veiklą televizijos ir radijo laidose. Atsiskleidė nemažai įdomių detalių – tarp jų ir tai, kad A. Ūsas palaikė artimus ryšius su kai kuriais „valstybininkų“ klano nariais. Pilietinės visuomenės instituto direktorius D. Kuolys mano, kad A. Ūso santykiai su „valstybininkais“ galėtų būti rimto tyrimo objektas. 1999–2000 metais Latvijoje pedofilijos skandalo parlamentinį tyrimą inicijavęs politikas Janis Adamsonas teigia, kad Latvijos pedofilų elitą sudarė labai įtakingi asmenys – politikai, verslininkai, aukšto rango teisėsaugos pareigūnai. „Akulos“ slapyvardžiu žinomas J. Adamsonas pareiškė, kad tiriant Latvijos pedofilijos skandalą buvo nustatyti vietos pedofilų ryšiai su Lietuvoje veikiančiais panašių polinkių asmenimis. Ir pedofilijos skandaluose neapsieinama be KGB šešėlių. Tiesiogiai Latvijos pedofilijos verslą organizavę I. Tunas, A. Eisakas ir J. Jurjevas buvo KGB agentai. Sovietmečiu buvęs komjaunimo funkcionierius, vėliau tapęs klestinčiu verslininku I. Tunas neišvengė bausmės. Už pedofilijos verslo organizavimą jis keletą metų praleido kalėjime. Šiuo metu I. Tunas gyvena Tailande ir toliau verčiasi jau įprastu verslu.

Valstybės saugumo departamente laukiama esminių permainų. Prezidentė D. Grybauskaitė naujojo VSD vadovo kandidatūrą ketina pateikti vasario pabaigoje ar kovo pradžioje. Prieš keletą dienų pradėtas tyrimas dėl A. Pociaus ir dar kelių buvusių VSD vadovų galimai nusikalstamos veiklos. Bet ir Generalinėje prokuratūroje dirba buvę KGB pareigūnai. Jau daugelį metų čia darbuojasi buvęs KGB karininkas A. Stepučinskas. Sovietiniame saugume jis dirbo nuo 1983 iki 1990 metų, aktyviai dalyvavo disidentų tardymuose. 1983–1987 metais Lietuvoje aktyviai persekioti kitaminčiai, o žmonės, kurie tai darė, šiandien užima aukštus postus. Tai yra amoralu. Nuo 2004 metų Generalinėje prokuratūroje itin padidėjo su KGB susijusių asmenų įtaka. „Valstybininkų“ klano veikėjai – daugumoje buvę KGB agentai ir rezervistai – tuo metu įgijo didžiulę įtaką ne tik šioje žinyboje, bet ir daugelyje ministerijų.

KGB įtaka Lietuvoje buvo ryški dar 1992–1996 metais, tik tuo metu apie tai buvo mažai kalbama. Kriminalinis LDDP režimas rėmėsi KGB veikėjais, buvę KGB kadriniai pareigūnai, agentai ir rezervistai tuo metu užėmė itin aukštus postus valstybės tarnyboje, įsigalėjo versle, įkūrė galingas korporacijas ir staiga pralobo. Su KGB siejosi ir 1993–1995 metais per šalį nuvilniję šnipinėjimo skandalai. Paaiškėjo, kad EBSW ir „Status“ koncernai bei garsiosios „Vilniaus brigados“ vadeivos buvo subūrę šnipų grupes. Šios grupės organizavo platų telefonų pokalbių pasiklausymą. Šiai veiklai vadovavo buvę KGB pareigūnai. Net ir atskleidus šią veiklą, jie išvengė rimtesnės atsakomybės. O 1993–1996 metais keli paslaptingi mirties atvejai priminė KGB inscenizuotus nelaimingus atsitikimus ar subtilius nunuodijimus. Tokia lemtis ištiko vieną Seimo narį bei buvusį vidaus reikalų ministrą, panašus likimas ištiko ir gabų „Lietuvos aido“ žurnalistą K. Žičkų.

Sovietinio saugumo veiklą 2009 metais išleistoje savo knygoje „Užverstas puslapis“ nagrinėja ir Kovo 11-osios akto signataras, filosofas prof. Bronius Genzelis: „Lietuvos KGB padalinys užsienyje vykdė dvejopas akcijas: ekonominę žvalgybą vadinamosiose kapitalistinėse šalyse ir agentūrinį darbą su išeiviais. Šis darbas buvo sukoncentruotas Pirmojoje valdyboje. Užsienyje ir šalies viduje veikė ir įvairios priedangos organizacijos. KGB kontroliavo ir dvasininkiją. Be Religinių reikalų įgaliotinio įstaigos nė vienas kunigas negalėjo gauti paskyrimo. Jos rankose buvo visa turima informacija apie dvasininkus, šios įstaigos vadovai paprastai būdavo kadriniai KGB karininkai. Pasak filosofo K. Jasperso, išdavikus gimdo epocha. Tam, kad taptum išdaviku, reikia, kad: 1) turėtum ką išduoti ir 2) kad būtų išdavystės poreikis. Gali žmogelis turėti visą išdaviko potenciją, bet jei jo kelyje nepasitaikys proga, jis taip ir pragyvens visą savo gyvenimą ir netaps išdaviku. O aneksuotoje Lietuvoje išdavystės poreikis buvo didžiulis. Agentų verbavimo mechanizmas buvo maždaug aiškus: nuo tiesioginio šantažo iki tiesioginio pirkimo (pinigais, pažadais padėti kopti karjeros laitais)“.

V. Uspaskicho šešėlinės veiklos istorija – tai chrestomatinis šešėlinių jėgų įsigalėjimo Lietuvos versle ir politikoje pavyzdys. Palaikomas garsių Rusijos verslo magnatų ir su KGB susijusių Klaipėdos oligarchų, jis pakilo į verslo aukštumas, iš kur netruko pakilti ir į valdžios olimpą. Bet tokių pavyzdžių yra daug. Dar 1993 metais prasidėjęs įtakos zonų pasidalijimas ir kriminalinių – finansinių klanų įsigalėjimas mūsų krašto valdžios olimpe buvo pragaištingas mūsų valstybei. Klaipėdą dar nuo LDDP valdymo laikų įtakos zonomis dalijasi du oligarchų klanai. Galingi šešėliniai klanai užvaldė ir kai kuriuos provincijos rajonus. Tauragę valdo čia jau daugelį metų klestintis „švininių“ klanas. Tokie klanai klesti ir kai kuriuose kituose rajonuose –Pagėgiuose, Prienuose, Švenčionyse, Alytuje.

Į valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pusę lekia kritikos strėles. Dalis kritinių pastabų yra pagrįstos. Kai kurie Seimo TS-LKD frakcijos nariai ir šiai partijai atstovaujantys savivaldybių merai veikia skandalingai ir abejotinai. Tačiau šioje partijoje yra daug ryžtingų ir patriotiškų politikų. Tai ir Seimo nariai A. Stancikienė, R. Kupčinskas, K. Uoka, P. Luomanas, savivaldybėse dirbantys politikai N. Puteikis, J. Beinortas, V. Satkevičius ir daug kitų su korupcija kovojančių ir demokratines vertybes ginančių politikų. Tokių politikų veiklą pažįstame ne iš žodžių, o iš darbų. A. Stancikienė ir K. Uoka aktyviai rėmė korupcinio „Leo LT“ sandorio panaikinimo procesą, kovojo su kultūros sferoje įsigalėjusiu Kėvišo klanu, rudenį ėmėsi ginti pedofilų puolamus D. Kedžio artimuosius. R. Kupčinskas ir kai kurie kiti jo kolegos teikia antikorupcinių įstatymų projektus, inicijuoja teismų reformą.

© 2010 „XXI amžius“