| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Medininkų byla: laukiama įtariamojo mirties? Gintaras Visockas
Paskutiniuosiuose Medininkų bylos teismo posėdžiuose buvęs Rygos OMON milicininkas Konstantinas Michailovas-Nikulinas vis dažniau skundžiasi sveikata ir vis dažniau prašo atidėti teismo posėdį arba bylą nagrinėti be jo, kai tai padaryti įmanoma teisiškai. Išgirdus tokius pareiškimus pirmiausiai į galvą šauna mintis, jog buvęs ypatingosios paskirties milicijos būrio eilinis tik apsimeta sergąs ir specialiai trukdo teisėjams apklausti likusius liudininkus. Tačiau neskubėkime kaltinti K. Michailovo simuliuojant ligas. Nepamirškime, jog buvęs omonininkas Lukiškių tardymo izoliatoriuje sėdi trejus metus tarsi jau būtų nuteistas. Vargu ar trisdešimt šeši mėnesiai, praleisti už grotų laukiant teismo baigties, gali pridėti sveikatos. Net ir aršiausi K. Michailovo oponentai bei priešininkai suvokia, jog per šį laikotarpį kalėjimo kameroje gali sušlubuoti net ir stipriausio vyro sveikata. Šioje istorijoje keisčiausia pozicija tų, kurie nuolat atideda nuodugnų K. Michailovo sveikatos patikrinimą. Regis, jei žmogus vis dažniau skundžiasi skausmais ir negalavimais, jei dėl šios priežasties stringa liudininkų apklausos, reikia atiduoti kaltinamąjį į medikų rankas, nuodugniai jį ištirti ir viešai paskelbti, apsimeta ar tiesą sako buvęs omonininkas. Tačiau niekas neskuba K. Michailovo siųsti tikrintis sveikatos. Įspūdis toks, kad kažkas bijo ir nenori to išsiaiškinti. O į viešąją erdvę paleidžiama iš pirmo žvilgsnio nepriekaištinga, bet niekuo nepatvirtinta versija: neva atpildo valandos bijantis omonininkas apsimeta esąs didelis ligonis. Štai popietiniame lapkričio 22-osios posėdyje buvęs Rygos omonininkas paprašė iškviesti greitąją pagalbą, nes labai blogai pasijuto. Iškviesti greitąją pagalbą yra privalu tokia praktika teismuose plačiai taikoma. Bet suirzę teisėjai retoriškai pasiteiravo, ar ir vėl teks atidėti liudininkų apklausą. Kaltinamasis K. Michailovas į tai atsakė, kad jis neprašo atidėti posėdžio jis tik pageidauja, kad jį apžiūrėtų medikai, duotų vaistų, kad teismo posėdį vėl būtų galima tęsti. Jis pats asmeniškai suinteresuotas, kad Medininkų byla būtų kuo greičiau išnagrinėta. Sigitos Vainauskienės vadovaujama Teisėjų kolegija greitosios pagalbos į teismą neiškvietė. K. Michailovui buvo pasiūlyta atsigerti... vandens ir paskelbta dešimties minučių posėdžio pertrauka. O po pertraukos teismas lyg niekur nieko tęsė posėdį. Advokatams Arūnui Marcinkevičiui ir Ingridai Botyrienei dar sykį atkreipus dėmesį, jog jų ginamasis itin blogai jaučiasi ir negali dalyvauti teismo posėdyje, teisėja S.Vainauskienė susierzinusiu balsu pareiškė, esą teismas ir be advokatų nuspręs, ką daryti. Tačiau jau vien pažiūrėjus į išblyškusį K. Michailovo veidą buvo akivaizdu, jog buvęs omonininkas neišsigalvoja ligų. Teisėjų kolegijai nieko kito nebeliko kaip posėdį atidėti. K. Michailovas buvo sugrąžintas į kalėjimą. Nors konvojaus vyresnysis teismo salėje pusbalsiu pasiteiravo, ar ne geriau būtų, jei į Lukiškių tardymo izoliatorių kaltinamąjį nugabentų po medikų apžiūros. Šis pusbalsiu pateiktas klausimas vertas dėmesio. Iš tiesų, o kas būtų kaltas, jei į kalėjimą gabenamą K. Michailovą ištiktų širdies smūgis? Juk K. Michailovas primygtinai prašė iškviesti greitąją pagalbą, bet greitoji pagalba nebuvo iškviesta, nepateikus jokių paaiškinimų. Taigi mes taip ir nežinome, ar lapkričio 22-osios popietę K. Michailovas tikrai sirgo, ar tik apsimetė sergąs. O jei teisėjai būtų liepę iškviesti greitąją pagalbą, šiandien turėtume oficialią medikų pažymą apie buvusio omonininko sveikatos būklę ir nereikėtų spėlioti, kas ką vedžioja už nosies. Juk dar visai neseniai viename Lietuvos apygardos teisme vienas kaltinamasis posėdžio metu mirė. Lapkričio 22-ąją į Lukiškių tardymo izoliatorių grąžintas K. Michailovas buvo nugabentas į kalėjimą, o iš ten po medikų apžiūros skubiai paguldytas į Lukiškių ligoninę, oficialiai vadinamą Laisvės atėmimo vietų ligonine (LAVL). Lyg ir gražus gestas. Galų gale išsiaiškinsime, ar serga buvęs Rygos OMON milicininkas. Tačiau intrigos dėl K. Michailovo sveikatos būklės čia dar nesibaigia. Paguldyti tai paguldė, bet nuo lapkričio 22-osios iki lapkričio 24-osios pavakarės K. Michailovas negavo jokių vaistų. Negavo dėl to, kad yra sveikas kaip ridikas, ar negavo dėl to, kad kažkam naudinga, jog sveikatos būklė ir toliau blogėtų? Lapkričio 24-osios rytą Apeliacinis teismas (teisėja Violeta Ražinskaitė) nagrinėjo K. Michailovo skundą dėl griežčiausios kardomosios priemonės suėmimo panaikinimo. Teismo posėdis surengtas nedalyvaujant K. Michailovui. Atvežtas į teismo salę nesveikai išblyškęs K. Michailovas vėl pasiskundė prasta sveikata ir prašė skundą nagrinėti jam nedalyvaujant. Teismas šiuo atveju numato tokią galimybę skundą nagrinėti nedalyvaujant kaltinamajam. Taigi posėdis surengtas be paties K. Michailovo. O tos pačios dienos popietę buvo surengtas Vilniaus apygardos teismo posėdis. Nors į šį teismo posėdį K. Michailovas buvo atvežtas tiesiai iš kalinių ligoninės, teisėjai net nepasidomėjo kalėjimo medikų išvada, ar buvusio omonininko sveikatos būklė leidžia jam dalyvauti teismo posėdyje. S. Vainauskienės vadovaujama Teismo kolegija net dėmesio neatkreipė, kad negavo pažymos. Beje, visai neseniai būta dar keistesnio kuriozo. Vieną paskutiniųjų sykių teismui buvo pristatyta pažyma, esą K. Michailovas gali dalyvauti teismo posėdyje. Tačiau tą pažymą buvo pasirašiusi ne LAVL gydytoja, o tik Lukiškių kalėjimo bendruomenės slaugytoja. Teisėjai S. Vainauskienei nekilo įtarimų, kad slaugytojos parašo tokiais atvejais per maža... Bet įdomiausia tai, kad Vilniaus apygardos teismas dar 2009-ųjų rudenį buvo nusprendęs imtis visų priemonių nuodugniai ir išsamiai ištirti kaltinamojo K. Michailovo sveikatos būklę. Šitaip ne kartą viešai tvirtino Medininkų žudynių bylą nagrinėjanti S. Vainauskienės vadovaujama Vilniaus apygardos teisėjų kolegija. K. Michailovo sveikatos būklę turėjo ištirti Santariškių universitetinės ligoninės medikai. Bet šis sprendimas liko neįgyvendintas. Prabėgo daugiau kaip metai, o Santariškių specialistai buvusio omonininko taip ir neapžiūrėjo. Čia galimos kelios versijos. Tikriausiai kažkam nenaudinga, kad visuomenė sužinotų visą tiesą apie tikrąją K. Michailovo sveikatos būklę. Taip pat nereikia atmesti galimybės, jog Lietuvoje esama jėgų, kurioms paranku buvusį omonininką vadinti esant simuliantu. Ir vis dėlto ar toks Lietuvos teismų, į kurių rankas atiduotas K. Michailovas, elgesys neprieštarauja bendriesiems moralės ir etikos reikalavimams? Ar toks teisėjų abejingumas kaltinamojo sveikatos problemoms nepažeidžia pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių? Ar tas, kuris neiškvietė greitosios pagalbos, nenusipelnė jokių priekaištų ir jokios atsakomybės? Lapkričio 24-ąją oficialiame teismo posėdyje buvęs omonininkas K. Michailovas pareiškė nematąs jokių galimybių, jog S. Vainauskienės vadovaujama Teismo kolegija jo bylą tirs sąžiningai ir teisingai, jei net neranda reikalo iškviesti medikų, todėl oficialiai pareikalavo ją nušalinti. O jei ji nenusišalins arba nebus nušalinta, K. Michailovas pabrėžė reikalaująs nušalinti visą Teismo kolegiją. Sakykit, ar toks buvusio omonininko reikalavimas visiškai be pagrindo? Beje, šį buvusio omonininko prašymą S. Vainauskienės vadovaujama Teisėjų kolegija sutiko sunkiai slėpdama nepasitenkinimą. K. Michailovo pageidavimas eilinį kartą buvo įvertintas kaip trukdymas produktyviam teismo darbui. Žinoma, teisėja S. Vainauskienė nenusišalino ir nebuvo nušalinta. Tada turėjo būti svarstomas kaltinamojo pareikštas nušalinimas visai teisėjų kolegijai in corpore. Tačiau šio K. Michailovo prašymo Teismo kolegija kažkodėl nebesvarstė. Įdomu kodėl: netyčia pamiršo ar pamiršo sąmoningai? Žvelgiant iš šalies, šis teismo užsimiršimas lyg ir smulkmena. Vis tiek teisėjų kolegijos verdiktas daugiau nei akivaizdus. Dabar jau visiems aišku, kad kolegija jokiu būdu nenusišalins. Ir vis dėlto smulkmena dėl užsimiršimo iškalbinga. Ir greičiausiai neatsitiktinė. Kaip ir neatsitiktinės visos kitos smulkmenos. Ši byla sudėtinga bei supainiota. Buvęs OMON milicininkas iš Rygos jau daugiau kaip trejetą metų, tarsi jau nuteistas, laikomas uždarytas Lukiškių tardymo izoliatoriuje. Bet per paskutiniuosius trejetą metų paaiškėjo, jog mūsų prokuratūra neturi surinkusi jokių neginčijamų įrodymų, jog K. Michailovas-Nikulinas dalyvavo ar kaip nors kitaip prisidėjo prie Medininkų posto užpuolimo 1991-ųjų rugpjūčio 1-osios rytą. Žodžiu, mūsų teisėsauga pakliuvusi į itin keblią padėtį. Prokurorų versija nepasitvirtina, o teikiami įrodymai bliūkšta vienas po kito. Tačiau K. Michailovas vis tiek kalėjime. Kodėl? Niekas nesugeba paaiškinti. Kaip išbristi iš šios situacijos švariems? Kas atsakys už trejetą metų, be pagrindo praleistų tardymo izoliatoriuje? Todėl ir kyla šiurpą keliantys įtarimai: gal kažkam tiesiog naudinga buvusio omonininko mirtis dėl, sakykim, širdies priepuolio?
© 2010 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |