Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva
Mums rašo
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Lietuvos Prezidentė susitiko  su Popiežiumi ir Italijos premjeru

Popiežius Benediktas XVI apžiūri prezidentės Dalios Grybauskaitės įteiktą dovaną

Gruodžio 10-ąją, penktadienį, prezidentė Dalia Grybauskaitė susitikusi su popiežiumi Benediktu XVI padėkojo už Šventojo Sosto vykdytą Lietuvos aneksijos nepripažinimo politiką sovietinės okupacijos metais ir pakartojo ankstesnį Lietuvos kvietimą Šventajam Tėvui atvykti į mūsų šalį. Su Benediktu XVI prezidentė aptarė Katalikų Bažnyčios vaidmenį valstybės gyvenime, bendražmogiškų vertybių stiprinimą politikoje, aktualius tarptautinės politikos klausimus – migraciją, kovą su korupcija, ekonominę ir socialinę politiką, bendradarbiavimą plėtojant civilizacijų dialogą.

Popiežiaus adventinės paskatos parapijinei bendruomenei

Mindaugas BUIKA

Šventasis Tėvas laimina susirinkusius maldininkus

Evangelizacija turi pasiekti visus

Trečiąjį Advento sekmadienį popiežius Benediktas XVI, kaip Romos vyskupas, aplankė savo vadovaujamos diecezijos Šv. Maksimilijono Kolbės parapiją. Gruodžio 12 dieną vykusio vizito metu, dalyvaujant Romos generaliniam vikarui kardinolui Agostinui Valinui ir vyskupams augziliarams, jis apžiūrėjo Italijos sostinės rytiniame pakraštyje esančios parapijos 2009 metais pastatytą bažnyčią, dedikuotą Lenkijos šventajam pranciškonui, Antrojo pasaulinio karo kankiniui M. Kolbei, ir bendruomenės namus. Popiežius bendravo su sielovadoje dirbančiais kunigais, katalikiškų organizacijų nariais ir gausiai susirinkusiais tikinčiaisiais. Šv. Mišių homilijoje Šventasis Tėvas sakė, kad Advento laikas kviečia pasirengti Viešpaties atėjimui ne tik savo asmeniniame gyvenime ir šeimoje, bet ir bendruomenėje.

Paminėtas šv. Juozapatas

Dr. Aldona Vasiliauskienė

Vienuoliai bazilijonai aukoja šv. Mišias Aušros Vartų koplyčioje. Iš kairės: t. Pavlo Jachimec, t. Martynas Chaburskis ir t. Anastasijus Kabalas

Lapkričio 13 dieną Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčioje iškilmingai paminėtas Šv. Juozapatas (1580–1623).

Šv. Juozapatas – Ivanas Kuncevičius – gimė 1580 metais Voluinės Vladimire, giliai tikinčių, pasiturinčių miestiečių šeimoje. 1584–1585 metais melsdamasis prieš Nukryžiuotąjį Šv. Praskevijos (Piatnickos) cerkvėje Ivanas pajuto, kad lyg karšta žarija blykstelėjo iš sužeisto Kristaus šono ir, palietusi jo širdį, uždegė jį meile Dievui ir Bažnyčiai.

Prieškalėdinis susimąstymas

Kun. Vytenis Vaškelis

„Kristaus gimimas buvo toksai“ (Mt 1, 18). Žodis „toksai“ čia reiškia, kad Jėzaus gimimas buvo fenomenalus, kad Dievo Sūnaus pradėjimas nebuvo kilęs iš vienas kitą mylinčių vyro ir moters kūniškos aistros, bet priešingai – Švč. M. Marija tapo nėščia nuo Šventosios Dvasios išsiliejimo. Neturintis analogų įvykis primena svarbų dalyką: kiekvienas žmogus, kuris su tikėjimu meldžia Šventosios Dvasios lietaus, tampa nežemišku dirvožemiu, iš kurio išauga Dievo meile apvaisinti dorybių augmenys.  

Jėzuitas kardinolas buvo „teisingumo mokytojas“

Mindaugas BUIKA

Kardinolas Urbanas Navaretė Kortezas SJ

Dosni ištikimybė Viešpaties pašaukimui

Popiežius Benediktas XVI išreiškė gilią užuojautą mirus ispanų kilmės jėzuitui kardinolui Urbanui Navaretei Kortezui. Šis žymus Bažnyčios kanonų teisės ekspertas, buvęs Popiežiškojo Grigaliaus universiteto rektorius mirė lapkričio 22 dieną Romos Šv. Petro Kanizijaus slaugos ligoninėje, sulaukęs 90 metų. Jėzaus draugijos generaliniam vyresniajam tėvui Adolfui Nikolasui Pačonui pasiųstoje užuojautos telegramoje Šventasis Tėvas pažymėjo velionio kardinolo pavyzdingą vienuolišką gyvenimą ir nuopelnus ugdant naująsias kunigų kartas bei kompetentingą teisinę paramą Šventajam Sostui, melsdamas, kad būtų Viešpaties priimtas į „amžinąją šviesos ir ramybės karalystę“.

Septyniolika kolektyvų džiugino giesmėmis

Baigėsi XVIII tarptautinis sakralinės muzikos festivalis „Cantate Domino – 2010“

Kazimieras Dobkevičius

Kauno mišrus vokalinis ansamblis „Acusto“ festivalyje „Cantate Domino“ laimėjo Didįjį prizą

1992 metais jaunas chorų vadovas Rolandas Daugėla inicijavo pirmąjį jaunimo kamerinių chorų sakralinės muzikos festivalį „Cantate Domino“, kuris vėliau išaugo į tarptautinį renginį. Jo tikslas – atgaivinti ir puoselėti sakralinę muziką Lietuvoje.

Iš viso festivaliuose dalyvavo per 170 kolektyvų. Solidžias programas atliko Kauno valstybinis choras (meno vadovas prof. Petras Bingelis), Norvegijos Bergeno miesto Šv. Marijos bažnyčios pučiamųjų ansamblis (vad. Espen Selvik), bulgarų kamerinis choras „Ars musica Shoumen“ (vad. Juliana Panova), Vilniaus berniukų ir jaunuolių choras „Ąžuoliukas“ (meno vad. prof. Vytautas Miškinis), Vilniaus kamerinis choras „Psalmos“ (vad. Modestas Pitrėnas), Rygos kamerinis choras „Salve“ (vad. Verners Kreslin), Marijampolės Č. Sasnausko kamerinis choras (vad. Mindaugas Radzevičius), Venesuelos choras „Grupo Coral Venezziola“ ir daugelis kitų puikių Lietuvos bei užsienio šalių chorų.

Ekspedicija į lietuvių kalinimo ir tremties vietas

Bendrijos „Lemtis“ nariai Rusijos Federacijoje, Permės srityje ieškojo tautos atminties pėdsakų

Lenino paminklas Kudymkare

Metams bėgant, mažėjant gyvųjų amžininkų skaičiui, vis sunkiau surasti liudininkų, kurie bylotų skaudžią istorinę tiesą ir buvusių represijų mastą. Muziejai atviri, juose daugybė eksponatų, informacijos ir medžiagos, tačiau gyvosios istorijos kasmet lieka vis mažiau.

Siekdama puoselėti ir išsaugoti Lietuvos istorijos paveldą bei pagerbti sovietų okupacijos laikotarpiu nukentėjusius lietuvius bendrija „Lemtis“ tęsia jau prieš daugelį metų pradėtą darbą. Per dvidešimt veiklos metų bendrija surengė 22 ekspedicijas į lietuvių trėmimų ir įkalinimo vietas visoje Rusijos Federacijos teritorijoje. Dar dešimtyje dalyvavo bendrijos nariai.

Bendruomenėse

Druskininkiečių fotografijose – bažnytiniai renginiai

Alvyra Grėbliūnienė

Ratnyčios bažnyčioje. Iš kairės: Alvydas Lukoševičius, Alfonsas Šuliauskas, Rimantas Kvaraciejus. Dešinėje – klebonas kun. Žydrius Kuzinas

Druskininkų fotografų klubo įkūrimo iniciatoriai – druskininkiečiai Vytautas Valentukevičius, Gintaras Žilys ir Rimantas Kvaraciejus. Pastarasis išrinktas ir klubo vadovu.

2008 metais jų darbai džiugino „Grand SPA Vilnius“ lankytojus, šįmet – stabtelėjo Druskininkų vandens parke ir iškeliavo į Vilniaus mažąjį teatrą, po to Aplinkos ministeriją. Parodą planuojama demonstruoti ir Gardine (Baltarusija).

Ėriškietė idėjų nestokoja

Bronius VERTELKA

Ėriškiuose gyvenanti menininkė Renata Laučkienė

Naujamiesčio dailės galerijoje veikė Ėriškių kultūros centro meno vadovės Renatos Laučkienės tapybos paroda „Moters veidas“.

Nors užaugo Panevėžyje, Renata jau treti metai  gyvena Ėriškiuose – vien todėl, kad čia daugiau erdvės kūrybai. Piešia nuo vaikystės. Neturėdama sąlygų darbui, augindama du vaikus, iš rankų nepaleisdavo teptuko. Renatą labiausiai domina žmogus. Ji sako, kad gamtą galima nufotografuoti, bet  perteikti vidinį žmogaus charakterį, jo grožį – neįmanoma. Tai liudija ir naujoji kūrėjos paroda „Moters veidas“. „Gyvenimo kelyje sutinki daugybę žmonių,  nemažai įsimeni jų veidų, o labiausiai patikusį, labiausiai į tavo širdį įstrigusį bandai  atkurti  paveiksle“, – sako Renata.  

Laikas ir žmonės

Nuotraukose – Japonija Kamilės akimis

Gintarė Martinaitienė

Kamilė Zaleskytė sako, kad parodos tikslas – į Šakius parvežti dalelę tolimos šalies – Japonijos, kuri užvaldė autorės protą ir širdį Dariaus Pavalkio nuotrauka

Šakių bibliotekos Žiemos sode veikė iš Šakių kilusios, dabar Vokietijoje studijuojančios Kamilės Zaleskytės fotografijos darbų paroda „Kvadratiniais keliais atgal. Grįžtant į Japoniją“. Taip Pienės slapyvardžiu pasivadinusi Kamilė norėjo supažindinti su tolima šalimi, užvaldžiusia jos protą ir širdį.

Bibliotekoje veikusi paroda Kamilei pirmoji ir ypatinga, nes ji galėjo atskleisti dvi savo aistras: meilę Japonijai ir fotografijai. „Šios parodos tikslas nėra sužavėti žiūrovus profesionalumu ar laimėti visų simpatijas, o tiesiog noras supažindinti su šia tolima šalimi“, – savo prisistatyme akcentavo jaunoji fotografė. Mergina pasakojo, kaip pirmąkart išgirdusi japonų kalbą susižavėjo jos skambesiu, pirmąkart paėmusi į rankas knygą apie Japoniją nesiliovė ja domėtis, o nuvykusi į tolimąją šalį ją įsimylėjo.

Kupiškio bažnyčioje skambėjo Peterburgo lietuvių balsai

Svečiai iš Sankt Peterburgo ir parapijiečiai su dekanu klebonu kun. dr. Rimantu Gudeliu

Lapkričio 28 dieną Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų parapijoje lankėsi ir per šv. Mišias giedojo Sankt Peterburgo lietuvių bendrijos ansamblis „Neringa“. Sovietinės okupacijos metais Sankt Peterburgo lietuvių katalikų bažnyčiose nebuvo giedama lietuviškai. Šis ansamblis tarsi tęsia garsias lietuvių profesionalaus bažnytinio giedojimo tradicijas, nes carinės Rusijos laikais Sankt Peterburge patį stipriausią lietuvišką chorą įkūrė ir jam vadovavo garsus kompozitorius, vargonininkas ir choro dirigentas Česlovas Sasnauskas. Po kelių dešimtmečių pertraukos Sankt Peterburgo kapeliono kun. dr. Rimanto Gudelio ir Sankt Peterburgo lietuvių bendruomenės pirmininko, Rimskio-Korsakovo konservatorijos profesoriaus Ginto Želvio dėka buvo suburtas lietuvių bendrijos ansamblis „Neringa“. Šis ansamblis kiekvieno mėnesio paskutinį sekmadienį gieda lietuviškose mišiose, koncertuoja Lietuvoje ir kaimyninėse lietuvių bendruomenių kolonijose Rusijoje – Petrozavodsko, Murmansko, Maskvos miestuose.

Rūpinasi religiniu švietimu

Ši kunigo Mykolo Petrausko, padedant jauniesiems pagalbininkams, surūšiuota katalikiška spauda ir literatūra tuoj pasieks Pajūrio, Tenenių ir Didkiemio parapijų tikinčiuosius

Šilalės dekanato Pajūrio, Tenenių ir Didkiemio parapijas aptarnaujantis klebonas kun. Mykolas Petrauskas įsitikinęs, kad tikram katalikui neužtenka vien maldaknygės, rožinio ir dalyvavimo sekmadienio šv. Mišiose. Pasak jo, būtinas ir religinis tikinčiojo švietimas, paties tikinčiojo savišvieta. Tik iš ko ir kaip šviestis, jeigu šeimoje tėra vienintelis dar iš Pirmosios Komunijos laikų užmestas mažytis vaikiškas maldynėlis?.. O ir rožinio reikėtų ilgai paieškoti. Kaip nepasimes, jeigu mama, pirkdama savo sūnui ar dukrai rožinį Pirmosios Komunijos proga, išdrįsta paprašyti: „Gal turite paprastą, vienkartinį rožančėlį, nes mums reikia Pirmosios Komunijos šventei...“

Sidabrinės vestuvės su Dievo palaima

Algimanto ir Marytės Glazauskių sidabrinės vestuvės. Prie Lurdo grotos su klebonu kun. Stasiu Šlepavičiumi

Tradicinės šeimos vis dažniau pasimeta šių dienų šeimų modelių labirintuose.  Verta džiaugtis, kad šiais laikais vis dar kuriamos šeimos, o itin maloniai nustebina, kada pora švenčia sidabrines ar auksines vestuves. Sidabrinės vestuvės – nuostabi šeimos šventė: susikurta dvasinė ir materialinė gerovė, jausmai patikrinti, artimu gali pasitikėti, o vaikai jau tapę labiau panašūs į brolius ar seseris.

Tik blaivus žmogus randa išeitį

Jurgis Bielinis

Atkūrus nepriklausomybę galvojome, kad atkursime blaivią Lietuvą. Tačiau, deja, atkūrėme tik M. Valančiaus blaivybės sąjūdį. 1990 metais, kai buvau išrinktas į Jonavos rajono Tarybą, suagitavau Tarybos narius kreiptis į kitų rajonų Tarybas, kad visi kartu Aukščiausiosios Tarybos pareikalautume kuo skubiau svarstyti M. Valančiaus blaivybės sąjūdžio pateiktą Alkoholio monopolio įstatymo projektą, koks buvo priimtas Pirmosios Respublikos laikais. Dėl to aplankiau didžiąją dalį Lietuvos rajonų Tarybų, susitikau su jų pirmininkais, merais, vyskupais, kardinolu V. Sladkevičiumi. Žinau, visi jie pritarė Jonavos tarybos iniciatyvai – nepritarė tik Utenos rajono  Taryba. Aukščiausioji Taryba ir nesvarstė M. Valančiaus Blaivybės Sąjūdžio pateikto projekto – atrašė, kad yra svarbesnių darbų...  

Medininkų byla: laukiama įtariamojo mirties?

Gintaras Visockas

Trejetą metų tardymo izoliatoriuje sėdintis buvęs Rygos omonininkas Konstantinas Michailovas- Nikulinas skundžiasi sveikata Autoriaus nuotrauka

Paskutiniuosiuose Medininkų bylos teismo posėdžiuose buvęs Rygos OMON milicininkas Konstantinas Michailovas-Nikulinas vis dažniau skundžiasi sveikata ir vis dažniau prašo atidėti teismo posėdį arba bylą nagrinėti be jo, kai tai padaryti įmanoma teisiškai. Išgirdus tokius pareiškimus pirmiausiai į galvą šauna mintis, jog buvęs ypatingosios paskirties milicijos būrio eilinis tik apsimeta sergąs ir specialiai trukdo teisėjams apklausti likusius liudininkus.