Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva
Mums rašo
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Popiežiaus adventinės paskatos parapijinei bendruomenei

Mindaugas BUIKA

Šventasis Tėvas laimina susirinkusius maldininkus

Popiežius Benediktas XVI ir vyskupai atvyksta aukoti šv. Mišių

Šv. Mišiose prie Šv. Maksimilijono Kolbės bažnyčios centrinio altoriaus

Evangelizacija turi pasiekti visus

Trečiąjį Advento sekmadienį popiežius Benediktas XVI, kaip Romos vyskupas, aplankė savo vadovaujamos diecezijos Šv. Maksimilijono Kolbės parapiją. Gruodžio 12 dieną vykusio vizito metu, dalyvaujant Romos generaliniam vikarui kardinolui Agostinui Valinui ir vyskupams augziliarams, jis apžiūrėjo Italijos sostinės rytiniame pakraštyje esančios parapijos 2009 metais pastatytą bažnyčią, dedikuotą Lenkijos šventajam pranciškonui, Antrojo pasaulinio karo kankiniui M. Kolbei, ir bendruomenės namus. Popiežius bendravo su sielovadoje dirbančiais kunigais, katalikiškų organizacijų nariais ir gausiai susirinkusiais tikinčiaisiais. Šv. Mišių homilijoje Šventasis Tėvas sakė, kad Advento laikas kviečia pasirengti Viešpaties atėjimui ne tik savo asmeniniame gyvenime ir šeimoje, bet ir bendruomenėje.

Popiežius džiaugėsi, kad parapijoje aktyviai veikia katechetai, vyksta nuolatinė Eucharistijos adoracija, neužmirštami seneliai, ligoniai ir vieniši asmenys. Evangelizacijos pastangose bendruomenės nariai yra Bažnyčios gyvieji akmenys, kurių veikimas grindžiamas trimis svarbiausiomis krikščioniškojo gyvenimo atramomis: katecheze, liturgija ir labdara. „Nė viena bendruomenė negali gyventi kaip ląstelė, izoliuota nuo diecezinio konteksto“, – priminė popiežius Benediktas XVI, nurodydamas, kad parapijinių bendruomenių vienybė su vyskupu yra būtina normaliam Bažnyčios veikimui ir kelionei bendrystėje link dangiškosios Karalystės. Parapijoje išskirtinė vieta turi būti skirta šeimų sielovadai, nes dabartinėje sekuliarizuotoje aplinkoje santuokinis gyvenimas ir ryšiai su vaikais patiria sunkumų. „Sutuoktiniai niekada neturi silpninti ištikimybės tam fundamentaliam pasižadėjimui „taip“, kurį ištarė Dievui ir vienas kitam vedybų dieną, prisimindami, kad  ištikimybė šiam pašaukimui reikalauja drąsos, dosnumo ir aukos“, – kalbėjo Šventasis Tėvas.

Atkreipęs dėmesį į priemiestinės Šv. Maksimilijono Kolbės parapijos padėtį, jis pabrėžė atvykėlių integracijos specifiką. Prieš kelis dešimtmečius čia kėlėsi geresnio gyvenimo ir darbo ieškančios šeimos iš pietinės Italijos, dabar gausu migrantų iš Rytų Europos ir kitų šalių. Todėl parapijinės bendruomenės vienijimo uždavinys tampa dar aktualesnis. Kiekvienoje parapijoje yra svarbu suburti ne tik tuos, kurie yra „arti“, bet pasiekti ir tuos, kurie yra „žymiai toliau“, kad evangelinis dalyvavimas, krikščioniška formacija bei patirtis būtų juntama visose egzistencijos plotmėse. Svarbiausi šio veikimo bruožai yra bendruomenės vienijimas Dievo Žodžio klausymui, sakramentų, ypač Eucharistijos, šventimui ir artimo meilės darbams. Atskirai kreipdamasis į jaunuosius parapijiečius popiežius Benediktas XVI kvietė juos rodyti savo entuziazmą, būti „tikraisiais parapijinio gyvenimo protagonistais“, savo energija rodyti tarnystės Dievui ir žmonėms pavyzdį.

Būti Išganytojo „mažuoju žiburiu“

Homilijoje Šventasis Tėvas plačiau komentavo Evangelijos skaitinį, kuriame Jono Krikštytojo mokiniai teiraujasi Jėzaus: „Ar tu esi tas (tai yra Mesijas), kuris turi ateiti, ar mums laukti kito?“ (Mt 11, 2). Net Jonui tampa nebeaišku: jis skelbė didžiojo Teisėjo atėjimą, kuris radikaliai perkeis pasaulį, tačiau jaučia, kad tarsi pasaulis liko toks pats. Popiežius pastebėjo, kad pastaruosius du–tris šimtmečius, kuriais vyksta spartus sekuliarizacijos (nutolimo nuo tikėjimo) procesas, daug žmonių lyg ir su priekaištu Viešpaties klausia: „Ar tikrai tu esi tas? Juk pasauliui reikia radikalesnio pasikeitimo. Kodėl tu to nedarai?“ Per tą laikotarpį buvo pasirodę daug netikrų pranašų, ideologijų kūrėjų ir diktatorių, kurie  tvirtino: „Tai ne jis. Jis nepakeitė pasaulio, mes visa tai pakeisime!“ Ir jie kūrė imperijas, diktatūras, totalitarizmą, kuris lyg ir turėjo pakeisti pasaulį. Iš tikrųjų pasaulis buvo keičiamas, tačiau naikinant ir žudant, o pažadų įgyvendinime paliekant tik griuvėsius ir dvasinę tuštumą.

„Taigi, mums vėl reikia matyti Kristų ir klausti jo: ar tu esi tas? – kalbėjo Benediktas XVI. – Ir Viešpats jam būdingoje tyloje atsako: „Žiūrėkite, ką aš padariau. Aš nepradėjau kruvinos revoliucijos, smurtu nekeičiau pasaulio, bet uždegiau daugybę žiburių, kurie per šimtmečius nutiesė didįjį šviesos kelią į dabartį“.  Anot Popiežiaus, tokie „žiburiai“ pirmiausia yra šventieji ir kankiniai – šv. Maksimilijonas Kolbė, atidavęs gyvybę Aušvico nacių lageryje už kitą kalinį, šeimos tėvą, raupsuotųjų apaštalas belgas šv. Damijonas de Viosteris, albanų kilmės Motina Teresė iš Kalkutos, kuri rūpinosi pačiais vargingiausiais, ir kiti, kurie paliudijo, kad mes nesame Dievo užmiršti, nesame „atsitiktumo produktas“, bet Jo meilės kūrinys. Šiuo žinojimu mes turime gyventi, jausdami Dievo artumą ir artindamiesi prie Jo malda ir meilės darbais, tuo būdu patys tapdami šviesa kitiems.

Tokia yra ir Bažnyčios parapijinės bendruomenės gyvenimo prasmė: kiekvienas jos narys turi užmegzti dialogą su Jėzumi, būti su Dievo Sūnumi nuolatiniame kontakte, tuo būdu tampant vienu iš Jo uždegtų „mažųjų žiburių“, kurie neša šviesą pasauliui kartu su žinia apie atpirkimą. „Mūsų dvasia turi atsiverti šiam kvietimui su džiaugsmu einant pasitikti Kalėdų, sekant Švč. Mergele Marija, kuri laukė maldoje su intymiu ir džiugiu jauduliu Atpirkėjo gimimo“, – baigdamas homiliją kalbėjo Šventasis Tėvas.

© 2010 „XXI amžius“