|
Nuostatos iš gūdžios praeities
Seimo narė Dalia Kuodytė pasirodžiusias žinias, kad Bažnyčios hierarchai žada viešinti politikus, kurių politinės nuostatos prasilenkia su dorove, vertina kaip šantažą (Ar Kryžiaus žygis prieš Seimo narius neprieštarauja Konstitucijai?).
Seimo narei užkliuvo svarstymas, apie kurį užsiminė Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, komentuodamas Panevėžio vyskupo Jono Kaunecko raginimus savivaldos rinkimuose nebalsuoti už tų partijų kandidatus, kurių atstovai Seime ignoravo Lietuvos vyskupų konferencijos prašymą nepriimti pataisų dėl alkoholio akcizo mažinimo ir prekybos laiko pailginimo. Seimo narė teigia: Deja, tai jau ne tik dalyvavimas politikoje, siekiant paveikti sprendimus. Kas galėtų paneigti, kad atsiras manančių, jog tai kvietimas veikti. Pasirodo, Seimo narė iki šiol nesužinojo, kad politika yra valstybės reikalų tvarkymas, kuriame ne tik turi teisę, bet ir privalo dalyvauti kiekvienas sąmoningas pilietis netikintysis, tikintysis, dvasininkas. Tikinčiųjų bendruomenė ir jos hierarchai nėra atskirti nuo valstybės jie yra pilnateisiai pilietinės visuomenės nariai (nuo valstybės valdymo atskirtas tik Bažnyčios valdymas). Bažnyčia, kurią sudaro tikinčiųjų bendruomenė, iš tikrųjų nesitraukia į politikos šešėlį, o vykdo aukščiausios prabos politiką ugdo dorą pilietį, valstybės pamatą ir turinį. Tik sovietinės okupacijos metais už politiką trėmė, kalino, žudė.
Poniai Daliai Kuodytei tikrai nereikės neigti, kad atsiras manančių, jog tai kvietimas veikti. Tikinčiųjų bendruomenė sovietmečiu ne tik nustumta, bet ir grandinėmis sukaustyta, skatino veikti. Atgavus nepriklausomybę, tikinčiųjų bendruomenės, kaip pilietinės visuomenės dalies, neveiklumas prilygtų valstybės reikalų tvarkymo (politikos) ignoravimui, krikščioniškuoju požiūriu dvigubai nuodėmei, nes bendruomenės narys per neveiklumą viešai demonstruoja apsileidimą ir, nesiekdamas gėrio, skatina blogį.
Tarpstančio blogio akivaizdoje Bažnyčiai privalu trauktis iš politikos šešėlio, todėl sveikintinas Bažnyčios hierarchų skatinimas kelti visuomenę iš tūnojimo ir pradėti veikti, nes viešai vardijantys save tikinčiaisiais (kaip ir Seimo narės atveju) kartais ir netikintiesiems rodo blogą pavyzdį.
Klausdama, ar Kryžiaus žygis prieš Seimo narius neprieštarauja Konstitucijai, Seimo narė, nesuvokdama, kas yra politika, pati skelbia gal iš gūdžios praeities atsineštą žygį prieš Bažnyčios dalyvavimą politikoje.
Taip elgtis neturėtų sąmoningas pilietis, juolab Seimo narė.
Algimantas Zolubas
© 2010 XXI amžius
|