|
Projektą Gimtasis kraštas:
įvykiai ir įspūdžiai remia:
|
Bendruomenėse
Simno motina lauks savo
vaikų
Kęstutis PRANCKEVIČIUS
Po beveik 20 metų trukusių atkaklių svarstymų
ir paieškų Alytaus rajone, Simno miestelio centre išdygo 4 metrų
aukščio paminklas krašto istorijai. Garsaus menininko ir skulptoriaus,
Alytaus krašto garbės piliečio, profesoriaus Antano Kmieliausko
sukurta skulptūra Motina, laukianti savo vaikų, įprasmina ne tik
žuvusių partizanų ir tremtinių šviesų atminimą, bet ir primena mūsų
tautiečius, išsibarsčiusius po visą pasaulį. Gruodžio 12-osios popietę
po šv. Mišių į paminklo šventinimo ceremoniją susirinkę simniečiai
sutiko nemažą būrį svečių, tarp kurių buvo ir kūrinio autorius prof.
A. Kmieliauskas, rajono meras Algirdas Vrubliauskas, savivaldybės
administracijos direktorius Aurimas Truncė ir kt. Renginį vedė Alytaus
rajono savivaldybės skyriaus atstovė Alma Purvinytė.
|
|
Bendruomenėse
Sodiečiai neina į dėl
grožio pastatytas stoteles
Genovaitė Baliukonytė,
Justinas Mažeika
|
Į naująją stotelę
su autopavilijonu prie
prokuroro sodybų kaimiečiai neina
|
Lapkričio pabaigoje baigta kelio AlovėIlgai
rekonstrukcija 8,488 km ilgio žvyrkelis tapo plentu, kainavusiu
3282370,44 Lt. Didžioji dalis lėšų 3134663,77 Lt gauta iš Europos
Sąjungos struktūrinių fondų, o 147706,67 Lt skyrė Alytaus rajono
savivaldybė. Projektavimo darbus atliko Vilniaus įmonė UAB Plentprojektas,
kelio rekonstrukcijos Alytaus įmonė UAB Parama, techninę priežiūrą
vykdė UAB Statybų strategija. Deja, ne visų kaimų gyventojai apsidžiaugė
pamatę, kad iš buvusių septynių stotelių liko tik keturios, o ir
tos įrengtos ten, kur beveik nebūna keleivių.
|
|
Tėviškės lobiai
Vienuolyne darbuojasi
restauratoriai
Bronius VERTELKA
|
Sieninės tapybos restauratorė
vilnietė Lina Navikienė
|
Tytuvėnų bernardinų vienuolyne, įkurtame XVII a.
pradžioje, nuo vasaros vidurio triūsia sieninės tapybos restauratoriai
iš Vilniaus ir Kauno.
Vienuolyno pirmojo aukšto koridoriaus, kuris pirminiame
vienuolyno statybos etape buvo ištapytas Kristaus gyvenimo scenomis,
sienos jau konservuotos ir paruoštos eksponavimui. Stengiamasi dirbti
tokiomis medžiagomis, kokiomis buvo statytas vienuolynas kad pastatas
kvėpuotų, kad ilgai išliktų freskos, kurių tėra išlikę gal 50, gal
30 proc. Net skliautai buvo ištapyti, nors vaizdai sunaikinti.
Sovietiniais laikais visos freskos buvo užtinkuotos cementiniu skiediniu.
Daug kas susigadino vedant centrinį šildymą ir kabinant radiatorius
su vamzdžiais. Visa tai teks atkurti ir sutvarkyti.
|
|
|