Pirmasis puslapis
Aktualijos
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Laikas
Laikas ir žmonės
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Pasaulis
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Šiąnakt Dovydo mieste mums gimė Išganytojas

Šiandien Dovydo mieste jums gimė Išganytojas (Lk 2, 11)

Pasiklausykim visi! –
Naktis skamba lyg didžiulis varpas,
Supdamas šarmotą šerdį.
Blykčioja prasilenkdamos žvaigždės.
Žemė apskrieja erdvėj savo ratą ir
Grįžta pasitikti artėjančios saulės.
Viskas parengta vidurnakčio apeigai.
Vėjas aptilo ir bokštai
Nulenkė savo viršūnes.
Pasaulin ateis prarastoji ramybė.
Nes šią naktį užgimė Šviesos Kūdikis.
Mūsų širdys plazdės
Lyg vieversiai balandžio rytą.
Mūsų kaktos bus apjuostos
Auksiniais lankais –
Lyg kunigaikščių.
Tad pasveikinkim vieni kitus
Ir džiūgaukim!
Adoremus Dominum!

Birutė PŪKELEVIČIŪTĖ

1991 m.

Kristaus Gimimo švenčių simbolika Vatikane

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI prie meksikiečių dovanotos Prakartėlės, įrengtos audiencijų salėje

Popiežiui dovanota Kalėdų eglė

Laukiant popiežiaus Benedikto XVI kalėdinio laikotarpio (nuo Kristaus Gimimo šventės iki Trijų Karalių) liturginio celebravimo žiniasklaida plačiau informavo apie pasirengimą šioms šventėms. Gruodžio 17 dieną Šv. Petro aikštėje buvo įžiebta didinga Kalėdų eglė, kurią šiemet Šventajam Tėvui padovanojo Italijos šiaurės rytų pasienio vokiškojo Tirolio – Alto Abidžės autonominio regiono Bolzano provincijos Lusono miesto savivaldybė. Prisimintas šios kalnuotos Alpių vietovės ryšys su Popiežiumi, nes iš čia yra kilusi Benedikto XVI (Jozefo Ratcingerio) senelė iš motinos pusės, kuri ištekėjo už kepėjo į tolimąją Bavariją. Vyriausia iš tos šeimos, susilaukusios aštuonių vaikų, duktė Marija Peintner-Ratcinger  susituokė su vietiniu policijos pareigūnu tapo Šventojo Tėvo mama.

Šventinio Betliejaus džiaugsmai ir rūpesčiai

Mindaugas BUIKA

Rusijos maldininkės Kristaus Gimimo bazilikoje

Maldininkų gausa skatina ekonomiką

Artėjant Kalėdoms pasaulio krikščionių žvilgsniai kaip visuomet yra nukreipti į Kristaus tėvynę, Šventąją Žemę, su užuojauta ir giliu susirūpinimu prisimenant čia ir visame Artimųjų Rytų regione gyvenančių tikėjimo brolių ir sesių sunkumus gausių ir smurtingų konfliktų akivaizdoje. Tačiau maloniai ir viltingai nuteikia tarptautinės žiniasklaidos informacija apie palyginus taikią dabartinę padėtį pačiame Išganytojo gimtajame mieste Betliejuje, kuriame per Kalėdas laukiama rekordinio maldininkų skaičiaus.

Džiaugsmas ir įpareigojimas

Kauno arkivyskupo kalėdinis sveikinimas

„Šviesybė šiandien užtvino mus, nes gimė mums Viešpats. Jis vadinasi Nuostabusis, Dievas, Ramybės Kunigaikštis, Ateities Tėvas. Jo viešpatavimui nebus galo“ (plg. Iz 9) – šiais viltingais ir džiaugsmo sklidinais pranašo Izaijo žodžiais pradedame švęsti šv. Kalėdas.

Keturias savaites maldoje budėjome ir ruošėmės paminėti patį džiaugsmingiausią ir reikšmingiausią įvykį pasaulio istorijoje. Dievo Žodis, įsikūnijęs Švč. Mergelės Marijos įsčiose, tapo žmogumi ir gimė Betliejuje. Dievo ir Marijos Sūnus tapo mūsų Broliu ir Gelbėtoju. Dieviškasis Betliejaus Kūdikis pakvietė žmones į naują gyvenimą, kuriame negali būti vietos blogiui, kuriame viešpatauja tiesa, meilė ir taika. Trapus Betliejaus Kūdikis pažadino pasaulyje meilės revoliuciją, kurios tikslas – išgelbėti ir išaukštinti žmogų. Dievas nusižemino, priimdamas žmogaus kūną, kad šis būtų išaukštintas iki dangaus. Todėl apaštalas Paulius labai taikliai pastebi: „Atėjus laiko pilnatvei, Dievas atsiuntė savo Sūnų, <...> kad mes įgytume įsūnystę. Dievas atsiuntė į mūsų širdis savo Sūnaus Dvasią, kuri šaukia: „Aba, Tėve!“ (Gal 4,  4–6).

Kristaus gimimo šviesa

Telšių vyskupo kalėdinis sveikinimas

Mieli Broliai ir Seserys, Žemaičių žemės tikintieji,

Sveikinu Jus visus, sulaukusius šių 2010 metų Kristaus gimimo šventės. Ši šventė mūsų sielos ir širdies žvilgsnį nukreipia į vargingą Betliejaus tvartelį, kur Marijos ir Juozapo šeimoje gimė mažame kūdikėlyje įsikūnijęs Dievas Sūnus – tikrasis mūsų Gelbėtojas. Pirmųjų Kalėdų naktį pasirodęs Angelas visiems visų laikų žmonėms paskelbė nuostabią žinią: „Ne(be)bijokite, <...> skelbiu jums didį džiaugsmą... Šiandien Dovydo mieste (Betliejuje) jums gimė Išganytojas. Jis yra Viešpats, t. y. Dievas – Mesijas, t. y. Gelbėtojas. Štai jums ženklas: rasite kūdikį, suvystytą vystyklais ir paguldytą gyvulių tvartelio ėdžiose. Gimė neturtingoje Marijos ir Juozapo šeimoje. Jis yra Jūsų tikro džiaugsmo bei ramybės šaltinis. Visos Visatos Kūrėjas ir Valdovas pasilenkia prie nusidėjusiųjų ir per tai varguose paskendusių savo kūrinių – žmonių, tokių mažyčių savo kūrinių. Garbė tokiam nuostabiam Dievui, o žemėje ramybė Dievo mylimiems žmonėms!“ Tai nuostabiausia žinia žmonijos istorijoje. Ji nuskamba, suspindi pirmiausia Marijos ir Juozapo medžiaginiais turtais neapdovanotoje, tačiau Dievo garbės šviesa nušviestoje, tikrąja ramybe ir džiaugsmu apdovanotoje šeimoje.

Kalėdų centre – Šventoji Šeima

Kun. Vytenis Vaškelis

Dievo Sūnui tebus amžina garbė, nes Jis iš meilės savo kūriniams Kalėdų naktį įsikūnydamas perkeitė Visatą ir pakeitė žmonių istorijos likimą... Tačiau Jėzui, vos spėjusiam pasigėrėti Švč. M. Marijos ir šv. Juozapo meile bei džiaugsmu, priimti trijų Išminčių dovanas (bene gražiausia iš jų – Išminčių išmintingiausias poelgis –  parpuolimas prieš mažąjį Jėzų ir Jo, kaip Dievo, pagarbinimas), iškyla mirtinas pavojus: „Erodas ieškos kūdikio, norėdamas jį nužudyti“ (Mt 2, 13).

Bendruomenėse

Simno motina lauks savo vaikų

Kęstutis PRANCKEVIČIUS

Po beveik 20 metų trukusių atkaklių svarstymų ir paieškų Alytaus rajone, Simno miestelio centre išdygo 4 metrų aukščio paminklas krašto istorijai. Garsaus menininko ir skulptoriaus, Alytaus krašto garbės piliečio, profesoriaus Antano Kmieliausko sukurta skulptūra „Motina, laukianti savo vaikų“, įprasmina ne tik žuvusių partizanų ir tremtinių šviesų atminimą, bet ir primena mūsų tautiečius, išsibarsčiusius po visą pasaulį. Gruodžio 12-osios popietę po šv. Mišių į paminklo šventinimo ceremoniją susirinkę simniečiai sutiko nemažą būrį svečių, tarp kurių buvo ir kūrinio autorius prof. A. Kmieliauskas, rajono meras Algirdas Vrubliauskas, savivaldybės administracijos direktorius Aurimas Truncė ir kt. Renginį vedė Alytaus rajono savivaldybės skyriaus atstovė Alma Purvinytė.

Misionierė Sicilija apie save, Indiją, Lietuvą, Vakarus, misijas

Sesuo Sicilija Kretingoje, 2010 ruduo Autoriaus nuotraukos

Kretingoje gyvena labai įdomi moteris – tamsaus veido simpatiška Švč. Širdies pranciškonių Misionierių  kongregacijos sesuo Sicilija, kilusi iš Pietų Indijos. „XXI amžiaus“ korespondentas Stasys POVILAITIS kalbėjosi su šia įdomios biografijos vienuole.  

Iš kur ir kada atvykote į Lietuvą?

Esu indė. Pagal dokumentus aš Sicily Matew Mundiyankal. Kretingoje jau 12 metų. Prieš tai misijose dirbau Prancūzijoje, Italijoje ir Kamerūne. Čia mane vadina seserimi Sicilija.

Turtingiausia Liūdynės moteris

Panevėžio rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Liūdynės filialo vyr. bibliotekininkė Stanislava Steponavičienė Autoriaus nuotrauka

„Jei žmogui suteikiu informacijos, aš džiaugiuosi, man gera. Jei pasakyčiau, kad nėra tokios knygos, jis ateis antrą kartą, tačiau trečią kartą nepasirodys. Pagalvos, ko eiti, jeigu sėdžiu nieko neveikdama“, – sako Panevėžio rajono Savivaldybės viešosios bibliotekos Liūdynės filialo vyr. bibliotekininkė Stanislava STEPONAVIČIENĖ. Su kultūros įstaigos darbuotoja  kalbasi „XXI amžiaus“ korespondentas Bronius VERTELKA.

Laikas ir žmonės

Kūryba teikia džiaugsmą ir laimę

Jonas PETRONIS

Parodos autorė Onutė Šukštulienė

Zarasų krašto muziejuje eksponuojama zarasiškės Onutės Šukštulienės tapybos darbų paroda. Tai  jau trečioji šios moters personalinė paroda. Parodą Onutė parengė savo gražaus jubiliejaus išvakarėse, o skiria ją šeimyninio  gyvenimo auksiniam jubiliejui.

Į parodos atidarymą susirinko jos artimi žmonės, bičiuliai, draugai. Zarasų krašto muziejaus darbuotoja Danutė Juodkienė pasakojo apie sudėtingą kūrėjos kelią į meną. Mergina, baigusi Zarasuose vidurinę, svajojo apie tapybą, tačiau  gyvenimas padiktavo savo kelią. Onutė baigė Vilniaus finansų ir kredito technikumą, po jo daugiau nei keturiasdešimt metų dirbo Zarasų fabrike „Zarasaitis“  buhaltere, finansininke. Tik retkarčiais laisvalaikiu paimdavo teptuką ir tapydavo. Darbas, šeima atimdavo daug laiko, tačiau noras tapyti buvo toks didelis, kad vis tiek rasdavo laiko. Suprasdavo ir talkindavo vyras Jonas – gamino rėmelius paveikslams, įrėmindavo juos.  

Užkrečiantys pavyzdžiai

Sveiko maisto šventėje –  ir jaunoji, ir vyresnioji karta

Jolita ŽURAUSKIENĖ

Nugalėtojai su renginio vedėjomis Dėdenyte ir Agotėle

Ukmergės sveikuolių klubo rengiama sveiko maisto šventė buvo skirta Advento laikotarpiui. Joje dalyvavo mūsų miesto sveikuoliai, Užupio vidurinės, Dukstynos pagrindinės mokyklos, Jono Basanavičiaus gimnazijos, vaikų darželio „Nykštukas“ kolektyvai, Lyduokių, Varinės, bendruomenės nariai, Sližių moterų klubo „Seklyčia“, astmininkų, pedagogų  veteranų „Dar ne ruduo“, „Bočių“ atstovai.

Tėviškės lobiai

Vienuolyne darbuojasi restauratoriai

Bronius VERTELKA

Sieninės tapybos restauratorė vilnietė Lina Navikienė

Tytuvėnų bernardinų vienuolyne, įkurtame XVII a. pradžioje, nuo vasaros vidurio triūsia sieninės tapybos restauratoriai iš Vilniaus ir Kauno.

Vienuolyno pirmojo aukšto koridoriaus, kuris pirminiame vienuolyno statybos etape  buvo ištapytas  Kristaus gyvenimo scenomis, sienos jau konservuotos ir paruoštos eksponavimui. Stengiamasi dirbti tokiomis medžiagomis, kokiomis buvo statytas vienuolynas – kad pastatas kvėpuotų, kad ilgai išliktų freskos, kurių tėra išlikę gal 50, gal 30 proc. Net skliautai buvo ištapyti, nors vaizdai  sunaikinti. Sovietiniais laikais visos freskos buvo užtinkuotos cementiniu skiediniu. Daug kas susigadino vedant centrinį šildymą ir kabinant radiatorius su vamzdžiais. Visa tai teks atkurti ir sutvarkyti.

Amatai

Rado prieglobstį provincijoje

Bronius VERTELKA

Medžio meistras Juozas Kalinauskas Autoriaus nuotrauka

Vilniaus M. K. Čiurlionio meno mokykloje skulptūros specialybę baigęs Juozas Kalinauskas, ieškodamas erdvės kūrybai, rado prieglobstį provincijoje. Jis gyvena 1854 metais iš rąstų statytoje troboje, iš kurios jo ir su pyragu dabar neišprašytum. Laikinai susikalė iš lentų guolį miegoti, bet su juo jau 22 metai nesiskiria. Pailsęs patogiai įsitaiso XIX amžiuje darytame, net iš Peterburgo atkeliavusiame krėsle, namus šildo Pirmojo pasaulinio karo metais gaminta metaline kariška krosnele, kuria anksčiau naudojosi skulptorius Juozas Mikėnas. Troboje – ir paties Juozo išdrožta šv. Antano skulptūra. Menininkas šypsodamasis save vadina pindūkininku – privačiu individualiu ūkininku. Laiko melžiamą karvę, turi ir arklį, atsargiai  bando jį prajodinėti.

Kėdainietę įsuko kūrybos ratas

Bronius VERTELKA

Kėdainiškė kūrėja Nijolė Pocienė Autoriaus nuotrauka

Kėdainiuose gyvenanti kelių knygų autorė Nijolė Pocienė rašo pasakas, kuria eiles, renka savo giminės istoriją.  Kurti pradėjo būdama maždaug tokių metų kaip ir literatūros klasikė Žemaitė.

Sunki buvo Nijolės vaikystė: 1945 metais tėvą nušovė, o po 10 metų mirė mama. Tapusi našlaite pateko į Gelgaudiškio vaikų namus. Jai tai buvo kaip tremtis ar kalėjimas. Kelerius metus jautėsi niekam nereikalinga – tik vasarą trumpam seserį pasiimdavo vyresnysis brolis. Jai tai buvo dvasinė atgaiva.

„Lietuvos kaimo spinduliai“ iš Traupio

Vytautas Bagdonas

Ūkininkas Tomas Baravykas – Anykščių rajono pasididžiavimas

Pavasarį iškilmingai pagerbti tradicinio konkurso „Lietuvos kaimo spindulys“ nugalėtojai.

Žemės ūkio ministerijai, organizavusiai šį konkursą, kandidatus siūlė kaimo bendruomenės ir kitos nevyriausybinės organizacijos, seniūnijos, kultūros ir švietimo įstaigos, privatūs asmenys. Buvo pasiūlyta daugiau kaip 400 kandidatūrų, iš kurių atrinkti 33 būsimieji nominantai. Laimėtojus rinko naujienų portalo „Delfi“ skaitytojai.

Bendruomenėse

Sodiečiai neina į dėl grožio pastatytas stoteles

Genovaitė Baliukonytė,

Justinas Mažeika

Į naująją stotelę su autopavilijonu prie prokuroro sodybų kaimiečiai neina

Lapkričio pabaigoje baigta kelio Alovė–Ilgai rekonstrukcija – 8,488 km ilgio žvyrkelis tapo plentu, kainavusiu 3282370,44 Lt. Didžioji dalis lėšų – 3134663,77 Lt – gauta iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, o 147706,67 Lt skyrė Alytaus rajono savivaldybė. Projektavimo darbus atliko Vilniaus įmonė UAB „Plentprojektas“, kelio rekonstrukcijos – Alytaus įmonė UAB „Parama“, techninę priežiūrą vykdė UAB „Statybų strategija“. Deja, ne visų kaimų gyventojai apsidžiaugė pamatę, kad iš buvusių septynių stotelių liko tik keturios, o ir tos įrengtos ten, kur beveik nebūna keleivių.

Jėzus – mūsų Jėga

Jeigu žaizda tau skauda, jis – Gydytojas.
Jeigu karštinė tave degina, jis – Šaltinis.
Jeigu neteisybė tave persekioja, jis – Teisybė.
Jeigu silpnybė tave vargina, jis – Jėga.
Jeigu mirtis tave gąsdina, jis – Gyvybė.
Jeigu dangus tave traukia, jis – Kelias.
Jeigu tamsa tave skandina, jis – Šviesa.
Jeigu alkis tave graužia, jis – Maistas.

    Šv. Ambraziejus

Nuostatos iš gūdžios praeities

Seimo narė Dalia Kuodytė pasirodžiusias žinias, kad Bažnyčios hierarchai žada viešinti politikus, kurių politinės nuostatos prasilenkia su dorove, vertina kaip šantažą („Ar Kryžiaus žygis prieš Seimo narius neprieštarauja Konstitucijai?“).

Seimo narei užkliuvo svarstymas, apie kurį užsiminė Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, komentuodamas Panevėžio vyskupo Jono Kaunecko raginimus savivaldos rinkimuose nebalsuoti už tų partijų kandidatus, kurių atstovai Seime ignoravo Lietuvos vyskupų konferencijos prašymą nepriimti pataisų dėl alkoholio akcizo mažinimo ir prekybos laiko pailginimo. Seimo narė teigia: „Deja, tai jau ne tik dalyvavimas politikoje, siekiant paveikti sprendimus. Kas galėtų paneigti, kad atsiras manančių, jog tai – kvietimas veikti.“ Pasirodo, Seimo narė iki šiol nesužinojo, kad politika yra valstybės reikalų tvarkymas, kuriame ne tik turi teisę, bet ir privalo dalyvauti kiekvienas sąmoningas pilietis – netikintysis, tikintysis, dvasininkas. Tikinčiųjų bendruomenė ir jos hierarchai nėra atskirti nuo valstybės – jie yra pilnateisiai pilietinės visuomenės nariai (nuo valstybės valdymo atskirtas tik Bažnyčios valdymas). Bažnyčia, kurią sudaro tikinčiųjų bendruomenė, iš tikrųjų nesitraukia  į politikos šešėlį, o vykdo aukščiausios prabos politiką – ugdo dorą pilietį, valstybės pamatą ir turinį. Tik sovietinės okupacijos metais „už politiką“ trėmė, kalino, žudė.

Šantažas

Seimo narė liberalė Dalia Kuodytė paskelbė, kad prasidėjo naujas Kryžiaus žygis. Esą tokį žygį  prieš tautos išrinktus Seimo narius rengia Lietuvos Bažnyčios hierarchai, pasiūlę statyti prie gėdos stulpus politikus, balsuojančius už tautą naikinančius įstatymus. Seimo narė tokius hierarchų pasiūlymus vertina kaip šantažą, juo labiau kad toks „kryžiaus žygis prieš Seimo narius“ esą prieštarauja Lietuvos Konstitucijai. Tai netgi prieštarauja Bažnyčios misijai taikyti, o ne skaldyti skirtingai mąstančiuosius, vyskupus moko liberaliai mąstanti Seimo narė. Būdama, kaip ji patikina, tikintis žmogus, vis dėlto ji turi savo nuomonę ir nuostatas, matyt, skirtingas nuo Bažnyčios reikalavimų, ir dar atstovaujanti rinkėjams, kurie „nebūtinai yra tikintys“. Savo „tikinčios liberalios politikės“ pažiūras sukergdama su tariamu rinkėjų liberalumu D. Kuodytė siekia įrodyti sąžiningai tarnaujanti rinkėjams.