|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
1Kiekviena nuodėmė turi savo kainą, kurios dydis priklauso nuo nuodėmės dydžio. Kaip parduotuvėje yra kaina prie kiekvienos prekės, taip yra kainos prie kiekvienos nuodėmės. Kainos įvairios nuo pačios mažiausios iki pačios didžiausios. Atėjus laikui, ne žmogaus nustatomam, piktasis pasiima užmokestį už parduotą prekę, t. y. už nuodėmę, kurią, beje, pats mums ir įsiūlo, gudriai manipuliuodamas mūsų silpnybėmis, aklumu ir kurtumu Dievo žodžiui, Jo perspėjimui. Pradėdamas nuo mažiausios ir pigiausios, palaipsniui įgydamas mūsų pasitikėjimą ir priklausomumą nuo jo, jis įperša mums ir labai brangiai kainuojančias, kurių kainų žmogus jau nebežiūri. Prekė siūloma su nuolaida apmokėsi vėliau. Nebėra stabdžių. Naudokis, džiaukis, atsiduok, būk priklausomas nuo tos prekės pykčio, neapykantos, keršto troškimo, nesąžiningumo, besaikio plepėjimo, apkalbėjimo, šmeižto, gobšumo, šykštumo, melo... Kiek jų, tų nuodėmių? Daug. Labai daug. Kažin, ar žmogui įmanoma būtų jas visas suskaičiuoti, kiek jų yra siūloma, įvairių, kokių tik pageidauji visų norams ir skoniams. Nežmoniškai daug. Ir visos jos turi savo kainą, kurią anksčiau ar vėliau reikės sumokėti tos prekės šeimininkui. Kažin, ar žmogus pirktų prekę, jeigu žinotų, kokią didelę kainą reikės sumokėti, jei būtų sveiko proto, matantis ir suvokiantis, ką perka ir už kokią kainą. Kažin?.. |
||
|
|
||
Mano gyvenime įvyko keletas atsitikimų, kuriuos galėčiau pavadinti keistais. 1984 metais Kaune laukiau autobuso. Dar buvo laiko iki autobuso išvykimo, tad užėjau į parduotuvę. Su savimi turėtą portfelį su pirkiniais trumpam pasidėjau prie prekystalio. Staiga šalia stovėjęs žmogus pasakė: Žiūrėk, ar ne tavo portfelį išnešė? Iš tiesų portfelio jau nebuvo. Išbėgęs į kiemą pamačiau vagį. Jį pasivijęs griebiau už rankos, o tas man sako: Jei tai tavo portfelis, tai pasiimk. Kitąkart per neapsižiūrėjimą namuose ant stalo palikau degančią žvakę, įstatytą į stiklinę su popieriumi. Grįžęs radau sutrūkusią stiklinę, išdegusią duobę ant stalo, aprūkusias lubas, bet gaisro išvengiau. Trečias keistas nutikimas įvyko vėl viešint Kaune. Prie miesto autobuso susidarė didelė grūstis ir staiga pajutau, kaip iš mano rankų išslydo krepšys, o iš kišenės traukiama piniginė. Pažvelgęs žemyn pamačiau, kad mano piniginė guli po kojomis, o krepšys numestas toliau. Piniginėje niekas nepaliesta, krepšyje nieko netrūksta. Manau, kad šie trys įvykiai laimingai baigėsi todėl, kad nuolat melsdavausi prašydamas Švč. Mergelės Marijos pagalbos. |
||
|
|
||
Jau kelerius metus TS-LKD Šilainių skyriuje visus jubiliatus sveikiname metų pabaigoje. Šį kartą jubiliatus pagerbėme gruodžio 4 dieną, šeštadienį. Turėjome net 20 sukaktuvininkų! Šventė prasidėjo gražiais palinkėjimus, kuriuos išsakė svečiai mons. Lionginas Vaičiulionis, kun. Žydrūnas Paulauskas, Seimo narys Rimantas Jonas Dagys, Kauno miesto vicemeras Algimantas Kurlavičius, Kauno miesto tarybos narė Nijolė Rudgalvienė, Kauno rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Bancevičius. Jubiliatams buvo įteiktos padėkos ir gėlės. Šventė vyko Advento metu, tad folkloro ansamblis Liktužė sugiedojo keletą senovinių Advento giesmių, skyriaus pirmininkė Danguolė Juralevičienė paskaitė K. Genio ir kitų autorių eiles. Visus pasveikinus, sugiedota Ilgiausių metų laimės, sveikatos, Dievo palaimos jubiliatams. |
||
|
|
||
|
Pastaruoju metu diskutuojama apie tai, ar duoti išmaldos jos prašančiam. Galiu papasakoti tokį atvejį, kuris neseniai man nutiko. Centrinėje Tauragės gatvėje mane sustabdė išblyškęs, gerokai apšepęs vyriškis. Iš veido atrodė lyg ir alkoholikas, lyg ir buvęs kalinys. Paprašė lito maistui, sakė esąs labai alkanas, neturįs nei darbo, nei pastogės. Pagailo žmogaus. Daviau jam litą, nors netikėjau, kad to lito jam reikia maistui. Galvojau, kad už tą litą jis nusipirks pilstuko... |
||
|
|
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |