|
Šantažas
Seimo narė liberalė Dalia Kuodytė paskelbė, kad prasidėjo naujas Kryžiaus žygis. Esą tokį žygį prieš tautos išrinktus Seimo narius rengia Lietuvos Bažnyčios hierarchai, pasiūlę statyti prie gėdos stulpus politikus, balsuojančius už tautą naikinančius įstatymus. Seimo narė tokius hierarchų pasiūlymus vertina kaip šantažą, juo labiau kad toks kryžiaus žygis prieš Seimo narius esą prieštarauja Lietuvos Konstitucijai. Tai netgi prieštarauja Bažnyčios misijai taikyti, o ne skaldyti skirtingai mąstančiuosius, vyskupus moko liberaliai mąstanti Seimo narė. Būdama, kaip ji patikina, tikintis žmogus, vis dėlto ji turi savo nuomonę ir nuostatas, matyt, skirtingas nuo Bažnyčios reikalavimų, ir dar atstovaujanti rinkėjams, kurie nebūtinai yra tikintys. Savo tikinčios liberalios politikės pažiūras sukergdama su tariamu rinkėjų liberalumu D. Kuodytė siekia įrodyti sąžiningai tarnaujanti rinkėjams.
Seimūnę esą papiktino Panevėžio vyskupo Jono Kaunecko raginimai, išsakyti per Marijos radiją, savivaldos rinkimuose nebalsuoti už tų partijų kandidatus, kurių atstovai Seime ignoravo Lietuvos Vyskupų Konferencijos prašymą nepriimti pataisų dėl alkoholio akcizo mažinimo ir prekybos laiko pailginimo, bei į šiuos raginimus atsiliepusio Kauno arkivyskupo metropolito Sigito Tamkevičiaus, pasiūliusio Lietuvos bažnyčių skelbimo lentose kai kuriais atvejais viešinti politikus, kurie priimdami įstatymus Seime balsuos priešingai Katalikų Bažnyčios nuostatoms. Arkivyskupo nuomone, priešingai krikščioniškai moralei balsavusių politikų sąrašai galėtų būti skelbiami visais atvejais, kai Seime būtų balsuojama, ar liberalizuoti alkoholio prekybą, leisti ar drausti abortus, taip pat ar sudaryti sąlygas lytinių ląstelių donorystei bei embrionų šaldymui. Kauno arkivyskupas teigia, kad Bažnyčia turi teisę išsakyti savo nuomonę srityse, kurios susijusios su žmonių morale ir bendruoju gėriu. Panevėžio vyskupas J. Kauneckas, kalbėdamas per Marijos radiją, tikinčiųjų paprašė savivaldos rinkimuose nebalsuoti už tų partijų kandidatus, kurių atstovai Seime ignoravo Lietuvos vyskupų konferencijos prašymą nepriimti pataisų dėl alkoholio akcizo mažinimo ir prekybos laiko pailginimo. Vyskupas išvardijo partijas, už kurių kandidatus jis siūlo neatiduoti balsų. Tegu žmonės žino, kas mūsų tautai linki blogo, sakė vyskupas. Sumažintoms pensijoms kompensuoti Seimas pinigų nerado, o nusprendė milijonais litų paremti alkoholio gamintojus, savo aiškią nuomonę neatsakingais Seimo veiksmais pareiškė Panevėžio vyskupas. Jis konstatavo, kad Lietuvos vyskupų konferencija, oficialiai raginusi politikus nebalsuoti ir nepriimti pataisų dėl akcizų alkoholiui sumažinimo ir prekybos laiko pailginimo, liko neišgirsta, todėl turi teisę kreiptis į tikinčiuosius su prašymu pareikšti nuomonę apie tokius politikų veiksmus.
D. Kuodytė rūsčiai pasmerkia į politiką besikišančius vyskupus: Deja, tai jau ne tik dalyvavimas politikoje, siekiant įtakoti sprendimus. Kas galėtų paneigti, kad atsiras manančių, jog tai kvietimas veikti. Kita vertus, nereikėtų pamiršti, kad nebuvo gėdos stulpų kunigams, kurie klausėsi išpažinčių, o paskui jas atpasakodavo KGB. O gal be reikalo? Juk tai irgi bendrojo gėrio, tiesos, moralės klausimas. Bet juk reikia pripažinti, kad dabar Seimo nare dirbanti D. Kuodytė, savo laiku vadovavusi Genocido centrui ir Liustracijos komisijai, surado tik vieną žinias (išpažinties paslaptis) sovietinei valdžiai perdavusį provincijos kunigėlį ir jį paskelbė KGB agentu. Kodėl tik tą nusenusį kunigą ji sugalvojo išvilkti į dienos šviesą? Juk žymiai svarbesnių KGB agentų iš kunigų buvo užverbuota sovietinės okupacijos metais jie ne tik perduodavo KGB išpažinties paslaptis (kas yra tikrai neleistina), bet ir sekdavo tautai ir Bažnyčiai uoliai dirbusius kunigus ir pasauliečius. Ir kas dar yra blogiau vykdydami KGB užduotis, siųsdavo šmeižikiškus pranešimus į Vatikaną, taip juos nustumdami iš Bažnyčios hierarchijos ir patys užimdami aukštas pareigas.
Labai keistai atrodo politikė, priekaištaujanti vyskupams, išsakantiems ne savo nuomonę, o Visuotinės Bažnyčios nuostatas aktualiais moralės, tautos išlikimo klausimais ir siūlantiems konkrečias priemones priešintis bent nepritarimu tokiems politikams. Seimo narei vertėtų pasidairyti po platųjį pasaulį, kaip elgiasi kitų šalių Bažnyčios hierarchai. Štai JAV vyskupai prieš rinkimus parengia 800 puslapių studiją, aiškindami, kodėl jie remia vieną ar kitą kandidatą į prezidento postą ar Kongresą ir kodėl neremia kitų. Ir tas savo nuostatas viešai skelbia rinkėjams! Tai nevadinama šantažu ar prieštaravimu konstitucijai. Taigi seimūnės siekis žūtbūt sutramdyti aktyvius hierarchus, labiau panašus į sovietinių laikų nuostatas, kai kunigams buvo draudžiama kištis į visuomenės reikalus ir jų pasirodymas visuomenėje baustinas, t. y. buvo siekiama uždaryti dvasininkus į zakristiją.
Tačiau kam Seimo narei D. Kuodytei prireikė pulti hierarchus? D. Kuodytė norėtų įtikinti visuomenę, kad sekdami liberalią tikinčiąją seimūnę, ją išrinkusieji liberalūs tikintieji bei liberalūs netikintieji pasisako už abortus ir pagalbinį apvaisinimą, kurie nepriimtini Bažnyčiai kaip leidžiantys kėsintis į gyvybę. Bet tai yra visuomenės klaidinimas. Vertėtų paklausti, ar liberalioji seimūnė, be sąžinės graužimo balsavusi prieš alkoholio vartojimą ribojančias įstatymo pataisas ir todėl piktai reikalaujanti iš hierarchų moraliai elgtis, klausė savo rinkėjų, ar ji turėjo balsuoti už alkoholio liberalizavimą? O gal seimūnė nori pasakyti, kad ji apklausė savo rinkėjus ir sužinojo jų nuomonę, todėl drąsiai balsavo už alkoholio vartojimą? Reikia suprasti, kad, jos nuomone, vyskupai mąsto blogai, galvodami kaip ir Prezidentė, jog alkoholio vartojimo liberalumas skatina silpnavalius žmones gerti alkoholį. Bet čia nieko nepakeisi faktiškai tokie politikai pasisako už tautos girdymą.
Kaip žinia, Seimas dėl prekybos alkoholio liberalizavimo stipriai padirbėjo pirmąją gruodžio savaitę. Jis priėmė įstatymo pataisą, kuri leistų nuo kitų metų sausio mėnesio alkoholiu prekiauti dviem valandomis ilgiau iki 24 valandos. Po kelių dienų buvo pritarta Akcizų įstatymo pataisoms beveik trečdaliu sumažintas akcizas stipriam alkoholiui. Už tai balsavo 65 Seimo nariai, prieš buvo 48, susilaikė aštuoni parlamentarai.
Nors už alkoholio liberalizavimą balsavę politikai teigia, kad atpigus alkoholiui ir pailginus prekybos juo laiką tauta nepradės daugiau gerti, o tik sumažės pilstuko ir kontrabandinio alkoholio vartojimas, tačiau policijos pareigūnams, gydytojams šis sprendimas kelia didelį nerimą pigus alkoholis skatina jo vartojimą, todėl svaigiųjų gėrimų išprovokuotų nelaimių padariniai brangiai kainuos ir mokesčių mokėtojams. Bet dar svarbiau yra tautos išlikimo klausimas. Gerianti tauta eina į pražūtį. Išgelbėti gali tik pakankamai griežtas alkoholio vartojimo apribojimas. 20082009 metais, kai buvo padidintas akcizas alkoholiui ir įvesti prekybos juo apribojimai, trečdaliu sumažėjo alkoholinių psichozių ir apsinuodijimų alkoholių skaičius. 2009 metais mirė 456 žmonėmis mažiau nuo alkoholio vartojimo sukeltų ligų nei 2008-aisiais. Neblaivių vairuotojų sukeltų eismo įvykių mažėja iki šiol. Padidinus legalių gėrimų prieinamumą, nelegalaus alkoholio vartojimas neišnyksta. Be to, auga legalaus alkoholio vartojimas, ypač tarp jaunimo. Tad alkoholio akcizų mažinimas yra nuostolingas valstybei ir naudingas tik alkoholio gamintojams ir pardavėjams.
Arkivyskupo S. Tamkevičiaus nuomone, Bažnyčia, kurios funkcija yra ugdyti žmones gyventi pagal savo tikėjimą, turi patarti, kuo vadovaujantis reikia rinkti savo atstovus į Seimą ar savivaldybes katalikams tinkamų reikalavimų už gyvybę, už blaivybę, tautos išlikimą besilaikančius savo atstovus.
© 2010 XXI amžius
|