Pirmasis puslapis
Aktualijos
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Laikas
Laikas ir žmonės
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Pasaulis
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Projektą „Gimtasis kraštas:  
įvykiai ir įspūdžiai“ remia:  

Bendruomenėse

Simno motina lauks savo vaikų

Kęstutis PRANCKEVIČIUS

Simno parapijos klebonas kan. Raimundas Žukauskas šventina paminklą. Viršuje – paminklo autorius prof. Antanas Kmieliauskas

Po beveik 20 metų trukusių atkaklių svarstymų ir paieškų Alytaus rajone, Simno miestelio centre išdygo 4 metrų aukščio paminklas krašto istorijai. Garsaus menininko ir skulptoriaus, Alytaus krašto garbės piliečio, profesoriaus Antano Kmieliausko sukurta skulptūra „Motina, laukianti savo vaikų“, įprasmina ne tik žuvusių partizanų ir tremtinių šviesų atminimą, bet ir primena mūsų tautiečius, išsibarsčiusius po visą pasaulį. Gruodžio 12-osios popietę po šv. Mišių į paminklo šventinimo ceremoniją susirinkę simniečiai sutiko nemažą būrį svečių, tarp kurių buvo ir kūrinio autorius prof. A. Kmieliauskas, rajono meras Algirdas Vrubliauskas, savivaldybės administracijos direktorius Aurimas Truncė ir kt. Renginį vedė Alytaus rajono savivaldybės skyriaus atstovė Alma Purvinytė.

Džiaugėsi pasiektu tikslu

Paminklą pašventinęs Simno Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios klebonas kan. Raimundas Žukauskas išreiškė viltį, kad nerimo kupinu žvilgsniu savo vaikų laukianti Motina suvienys kraštiečius prasmingiems ir kilniems siekiams. Rajono meras A. Vrubliauskas džiaugėsi, kad pagaliau išsipildė ilgai puoselėta idėja – turėti savo miestelyje vertingą paminklą: „Kiek per tą laiką būta svarstymų ir ginčų, kaip ir kur šį paminklą pastatyti, netrūko įvairiausių aistrų ir abejonių, tačiau tik per kantrumą ir meilę pavyko šį prasmingą tikslą įgyvendinti. Nuoširdžiausiai dėkojame šios idėjos sumanytojams ir pačiam paminklo autoriui, mūsų mielam kraštiečiui skulptoriui ir dailininkui A. Kmieliauskui už atliktą kilniadvasišką darbą.“

Vienas šio sumanymo iniciatorių, Lietuvai pagražinti draugijos rajono skyriaus atstovas Albinas Jonynas prisiminė, jog beveik prieš porą dešimtmečių su buvusiu seniūnu ilgokai laužė galvas, kaip sutvarkyti pagrindinę miestelio aikštę, menančią tuos baisius pokario metus, kai sužvėrėję enkavedistai sutempdavo kelias dešimtis žuvusių partizanų palaikų ir čia pat, gyventojų akivaizdoje, juos išniekindavo. „Supratome, kad geriausia šią tragišką vietą įamžinti prasmingu paminklu. Tuo tikslu surinkome per 400 vietos gyventojų parašų ir įteikėme rajono valdžiai. Malonu, kad mūsų idėjai be ilgesnio delsimo buvo pritarta“.

Nuoširdžiai simniškių sutiktas paminklo autorius A. Kmieliauskas sakė, kad jam labai malonu grįžti į gimtąjį kraštą, kur alsuoja gyva istorija, primenanti tiek šviesius, tiek ir skaudžius gyvenimo puslapius. Skaudžiausia, pasak garbaus menininko, kad okupantai ginklu bei teroru suskaldę ir supriešinę mūsų tautą, sujaukė daugelio šeimų likimus. A. Kmieliausko atmintyje iki šiol gyvi neramios ankstyvos jaunystės vaizdai, kai jo gimtojoje Butrimonių apylinkėje kunkuliavo nuožmios kovos su pavergėjais. Kurdamas paminklą autorius siekė įamžinti ir visas nekaltai žuvusias kruvino pokario aukas. „Nors jau prabėgo daugiau nei pusė amžiaus nuo baisių pokario įvykių, tačiau vyresnioji mūsų karta išsaugojo tas nelemtas akimirkas, kai svetimšalių sukiršinti tautiečiai ėmė kelti rankas prieš savo artimus žmones, kaimynas prieš kaimyną... Tikiuos, kad šis paminklas suvienys mano brangius ir mielus kraštiečius. Esu be galo dėkingas, kad taip nuoširdžiai priėmėte šį mano darbą. Beje, pats vienas taip sklandžiai nebūčiau visko atlikęs, jei ne ištikimi pagalbininkai – mano anūkas Lotas Idzelis su savo bičiuliu Sauliumi Svidinsku, daugiau nei keletą mėnesių drauge su manimi kantriai darbavęsi prie šios skulptūros“, – teigė kūrėjas.

A. Kmieliauskas per daugiau nei pusę amžiaus yra nutapęs nemažai žinomų Lietuvos rašytojų ir menininkų portretų. Jo kūryboje išskirtinę vietą užima freskos ir skulptūros. Vieni iš žymiausių A. Kmieliausko darbų – sostinėje, Šv. Mikalojaus bažnytėlės kieme stovintis „Šv. Kristoforas su mažuoju Jėzumi ant rankų“; Panevėžio rajone, Berčiūnų jaunimo stovykloje „Prisikėlęs Kristus“; kardinolo V. Sladkevičiaus tėviškėje Kaišiadorių r., Žaslių seniūnijoje „Žmoniją laiminanti Švč.Mergelė Marija“; Širvintų r., Musninkuose „Šv. Mykolas Archangelas“ (šią skulptūrą gimtajam miesteliui padovanojo JAV lietuvių išeivijos kultūros veikėja, dr. Marija Remienė), prieš savaitę sostinėje pašventintas paminklas „Po kryžiumi visa Lietuva“ (KGB nužudytam kunigui B. Laurinavičiui atminti) ir daugelį kitų kūrinių. Už Telšių rajone, Rainių Kankinių koplyčioje nutapytą freską 1994 metais prof. A. Kmieliauskas pelnė Nacionalinę premiją.

Okupantų egzekucijos telkė bendrai kovai

Prie „Motinos, laukiančios savo vaikų“, Simno gimnazijos auklėtiniai drauge su vietos Kultūros centro darbuotojais padėjo vainiką, uždegė žvakučių, o Punios krašto folklorinio ansamblio „Levandra“ (vadovė Onutė Kizelienė) atliekamos partizanų dainos sušildė žvarbiame vėjyje susirinkusius šventės dalyvius.

Buvęs simnietis Juozapas Račinskas prisimena, kad į Lietuvą atsiritus antrajai sovietų okupacijos bangai Simno apylinkėse prasidėjo intensyvus pasipriešinimas. Dar nespėjus baigtis rusų ir vokiečių karui, 1944 m. pabaigoje pradėjo formuotis pirmieji Laisvės kovotojų būriai, netrukus jie susijungė į kunigaikščio Kęstučio vardu pavadintą grupę. Partizanai veikė Simno, Ūdrijos, Miroslavo valsčiuose, o didesnėms kovoms susivienydavo su Balbieriškio miško broliais. Narsiems kovotojams vadovavo buvęs Simno šaulių sąjungos vadas, mokytojas Antanas Kušlys-Vilkas. 1945 m. vasario pradžioje jie surengė atakas prieš Miroslavo, Ūdrijos ir Gudelių miesteliuose įsikūrusias stribų būstines. Ypač įnirtinga kova tą dieną vyko Putriškių kaime. Prie tilto ties Peršėkės upe buvo nukauti šeši priešininkai. Tačiau po poros savaičių, vasario 21-osios rytmetį, sustiprinta NKVD įgula netoli Simno, Liepakojų kaime, netikėtai smogė stiprų smūgį partizanams. Kautynių metu žuvo 21 kovotojas, tarp jų ir pats A. Kušlys-Vilkas. Visi žuvę partizanai rogėmis pakinkytais arkliais buvo nuvilkti į Simno aikštę, jų kūnai išmėtyti ir kelias paras laikyti miestelio aikštėje, kur dabar stovi „Motina, laukianti savo vaikų“...

„Pasipriešinimo kovos pareikalavo daugybės aukų. Ypač daug krito jaunų, nė 20 metų nesulaukusių vyrukų. Į miškus daugelis kovotojų traukė ne tik turėdami viltį, jog Lietuvą padės išvaduoti Vakarai, bet ir dėl baimės būti ištremtiems ar tapti rekrūtais bolševikų armijoje. Vien dėl pastarosios priežasties 1945 metų gegužę čekistai Alksnyno miškelyje, netoli Ūdrijos, sušaudė 14 beginklių jaunuolių, kurie slėpėsi nuo tarnybos okupantų kariuomenėje. Šitokia bolševikų egzekucija tik dar labiau privertė mūsų tautiečius priešintis atėjūnams“, – tragiškais jaunystės prisiminimais dalijosi gerokai aštuntą dešimtmetį perkopęs Juozapas. 

Simnas, Alytaus rajonas
Laimutės KUZABAVIČIENĖS nuotraukos

© 2010 „XXI amžius“