2010 m. gruodžio 24 d.
Nr. 94
(1879)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Projektą „Gimtasis kraštas:  
įvykiai ir įspūdžiai“ remia:  

  

 

Amatai

Rado prieglobstį provincijoje

Bronius VERTELKA

Medžio meistras Juozas Kalinauskas
Autoriaus nuotrauka

Šv. arkangelo Mykolo koplytstulpis
Širvintų bažnyčios šventoriuje

Vilniaus M. K. Čiurlionio meno mokykloje skulptūros specialybę baigęs Juozas Kalinauskas, ieškodamas erdvės kūrybai, rado prieglobstį provincijoje. Jis gyvena 1854 metais iš rąstų statytoje troboje, iš kurios jo ir su pyragu dabar neišprašytum. Laikinai susikalė iš lentų guolį miegoti, bet su juo jau 22 metai nesiskiria. Pailsęs patogiai įsitaiso XIX amžiuje darytame, net iš Peterburgo atkeliavusiame krėsle, namus šildo Pirmojo pasaulinio karo metais gaminta metaline kariška krosnele, kuria anksčiau naudojosi skulptorius Juozas Mikėnas. Troboje – ir paties Juozo išdrožta šv. Antano skulptūra. Menininkas šypsodamasis save vadina pindūkininku – privačiu individualiu ūkininku. Laiko melžiamą karvę, turi ir arklį, atsargiai  bando jį prajodinėti.

Vilniuje Juozas gyveno daugiau nei 20 metų – ir dabar jis kūrėją traukia, net naktimis sapnuojasi. Ten liko ir jo draugai.

Gyvendamas kaime rekonstravo Musninkų bažnyčios altorių, dabar baigia darbus prie Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčios vargonų. Daro tai, ką sugeba gerai padaryti. Jis išdrožė ne vieną kryžių ar koplytstulpį. Šiemet darydamas  šv. arkangelo Mykolo koplytstulpį, skirtą Širvintų Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčios 150-mečiui, meistras supūdė šieną. Mat tuo metu kaip tyčia dangus lietaus nepagailėjo. Nors pašarą gyvuliams Juozui teko pirkti iš kaimyno, bet  užtat koplytstulpis laiku pastatytas bažnyčios šventoriuje.

Mediena J. Kalinauskas daugeliui metų į priekį  apsirūpino: didžiulėje kūdroje turi  paskandinęs  200 kubinių metrų ąžuolų. Nuosavame miške pradėjus masiškai džiūti medžiams, kirto juos ir guldė į vandens telkinį. Į kūdrą suteka daug šaltinių, todėl jo vanduo šaltas kaip ledas ir turi daug geležies – o toks vanduo kaip tik tinka medienai mirkyti. Šešeri metai taip ąžuolai  guli, bet dar nesiruošia traukti jų ant kranto.

 Juozas nori įgyvendinti savo svajonę – iš ąžuolo išskobti paminklą partizanams. Pokario metais jie būdavo dažni svečiai troboje, kurioje dabar gyvena meistras.

Drožti moka ir sūnus Algimantas, studijuojantis teologiją Vytauto Didžiojo universitete. „Ko imasi, tą padaro, bet jauni neturi kantrybės“, – neskuba girti savo vaiko tėvas.

 Ulčiškių kaimas, Širvintų rajonas  

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija