|
Mieli XXI amžiaus skaitytojai,
Štai ir atėjo paskutinė 2010-ųjų metų diena. Atrodo, dar taip neseniai sutikome 2000-uosius, o štai jau ir prabėgo pirmasis trečiojo tūkstantmečio dešimtmetis. Rytoj pradėsime skaičiuoti 2011-uosius. Gal jie mums, Lietuvos ir viso pasaulio piliečiams, bus šviesesni, laimingesni? Nors, sprendžiant pagal nueinančius metus, didelės sėkmės tikėtis neverta. Juk kasdien savo gyvenimu, savo rūpesčiais patiriame, kad gyvenimas nėra lengvas. Dabar, kai kyla kuro kainos, kai didėja dujų kaina, ateitis nežada nieko gera. Sunku krikščionims, kurie mato, kad sulig kiekviena diena skurstančiųjų ne mažėja, o daugėja. Štai apžvalgininkas Kęstutis Girnius pateikia duomenis (juos, beje, visiškai ignoruoja valdžios atstovai, kalbantys tik apie savo tariamus pasiekimus, kurie bus surašyti į pasaulio ekonomikos vadovėlius), kad Lietuvoje stulbinančiai išaugo socialinę pašalpą gaunančių žmonių skaičius. Per 20092010 metus jis padidėjo beveik tris kartus. Per tą patį laikotarpį Estijoje jis padidėjo 1,6 karto, Bulgarijoje 1,4 karto, kitur tik kelis procentus. Taigi Lietuvoje pašalpų gaunančių žmonių dalis padidėjo 6 ir net 10 kartų lyginant su kitomis naujomis Europos Sąjungos šalimis. Per tą laiką Lietuvoje sumažėjo vidutinis darbo užmokestis (beveik 10 proc.), vidutinė senatvės pensija (7 proc.), vidutinė bedarbio pašalpa (beveik 20 proc.). 2008 metais minimalią mėnesinę algą gaudavo 265 526 darbuotojai, o 2009 m. tokių jau 338 268. Tuo pačiu metu gerokai padidėjo būsto išlaikymo kaštai. Darbo biržose registruotų bedarbių skaičius padidėjo keturis kartus, socialinės pašalpos gavėjų skaičius 4,5 karto. Čia dar reikia galvoje turėti ir tai, kad prieš krizę Lietuvoje skurdo ir socialinės atskirties būta daugiau negu kitose ES šalyse. Daugiau negu penktadalis gyventojų gyvena santykiniame skurde, o tai vienas blogiausių rodiklių visoje ES. Nors 2009 metų vasarą Pasaulio bankas ragino Vyriausybę nemažinti bedarbių pašalpos, nes ji tikrai nedidelė, ir pasiūlė kitų ES šalių pavyzdžiu pratęsti šalpos teikimo laikotarpį, Lietuvos Vyriausybė sumažino maksimalią išmoką nuo 1040 iki 650 litų, o daugeliui užsiregistravusių bedarbių atėmė pašalpas kaip turintiems nekilnojamojo turto ar indėlių bankuose. Čia nekalbama apie neslūgstančią emigracijos bangą, kuri kelis kartus viršijo netgi okupacijos laikų trėmimų skaičių. Emigracijos mastus primena pasaulio spauda, rašydama apie Latviją, bet kažkodėl nutyli apie kelis kartus didesnę emigraciją iš Lietuvos gal mūsų valdžia įrodė Briuseliui, kad emigracijos iš Lietuvos išvis nėra? Bet ši emigracija, kad ir ją nutyli arba apie jos tariamai teigiamas pasekmes kalba kai kurie politikai, santykinai kelis kartus viršija kitų šalių emigracijos dydį ir alina mūsų tautą. Jeigu tauta išsivaikščios po svetimus kraštus (o tam sudaromos visos sąlygos), jeigu mes prarasime tradicinę šeimą ir atsisakysime vaikų (tam irgi sudaromos visos sąlygos), mūsų, lietuvių, po 70 metų nebeliks. Ir tą bus padarę ne okupantai, o savieji, kuriuos mes renkame į valdžią ir leidžiame su mumis daryti bet ką.
* * *
Ir mūsų laikraštis suvaldytos krizės metais patiria ne mažesnius sunkumus. Dėl padidėjusių mokesčių (kurie drastiškai didės ir 2011 metais) turėjome atleisti keletą redakcijos darbuotojų, mažinti atlyginimus ir sustabdyti vienintelio katalikiško savaitraščio vaikams Kregždutė leidybą. Kai kurie skaitytojai ir platintojai mums siūlė kreiptis į Lietuvos Vyskupų Konferenciją, į katalikus verslininkus, į Almos Adamkienės fondą, padedantį vaikams ir kitiems neišgalintiems. Taip, mes ir mūsų talkininkai tą darėme, tačiau pagalbos nesulaukėme ir Kregždutė dingo iš vaikų akiračio. Todėl visomis jėgomis siekiame išlaikyti XXI amžių, vienintelį Lietuvoje katalikišką visuomeninį laikraštį, nors tas gana sunkiai sekasi. Kaip jau anksčiau minėjome, vėl pagaląstas naujas peilis tai dvigubai padidintas honorarų apmokestinimas ir nauji pašto paslaugų įkainiai kaime jie išaugs beveik du kartus, mieste apie 30 proc. Tad mes tikrai nepajusime kai kurių valdančiosios partijos politikų 2011 metais žadamų šviesių akimirkų. Vyriausybės pažadas 30 proc. kompensuoti prenumeratos kaime patirtus nuostolius buvo įvykdytas tik maža dalimi iš 30 tūkstančių litų žalos kompensuota tik 3 tūkstančiai litų, t. y. tik 10 proc. visa kita gula ant redakcijos pečių. O kur dar miesto gyventojams padidintas prenumeratos mokestis, kurio niekas nė nežadėjo kompensuoti. Vadinasi, mūsų kasmetinė 150 tūkst. litų skola dar padidės 70 tūkst. litų. Ir nežinia, iš kur reikės gauti tokias sumas, kad išlaikytume lietuvišką katalikišką laikraštį. Taigi sunkumų ir rūpesčių daugiau nei reikia.
Tik nedaugelio skaitytojų teikiamomis aukomis, kartais siekiančiomis ir tūkstantį litų, dažnai netgi negalint jiems padėkoti ir juos įvardyti (to jie patys prašo, būdami išties kuklūs), bei vieno išeivijos fondo padedami mes leidžiame XXI amžių. Savo darbu ir parama mums labai padeda keletas krikščionišką solidarumą gražiai, bet kukliai parodančių platintojų visiems jiems esame labai dėkingi. Ypač dėkojame didžiausiems mūsų platintojams ir laikraščio propaguotojams: kun. Eugenijui Styrai, kan. Arūnui Užupiui, kun. Vyteniui Vaškeliui, kan. Juozui Januliui, kun. Alvydui Vaitkevičiui, kun. Viliui Cukurui, kun. Vladui Gedgaudui, kun. Kostui Balsiui, kun. Rokui Puzonui, prel. Vytautui Gustaičiui, mons. Juozuio Dobilaičiui, kan. Egidijui Zulcui, mons. Petrui Baltuškai, kun. Rimvydui Jurkevičiui, kun. Remigijui Kavaliauskui, kun. Virginijui Gražulevičiui, kun. Česlovui Degučiui, kun. Daliui Tubiui, kun. Massimo Bianco SDB, kun. Kęstučiui Kazlauskui, kun. Stasiui Šlepavičiui, kun. Dariui Augliui, kun. Sauliui Kalvaičiui, kun. Aldui Vinslovui, kun. Alvydui Bridikiui, kun. Jurgiui Kazlauskui, kun. Algiui Vaickūnui, kan. Juozapui Kuodžiui, kan. Stanislovui Krumpliauskui, mons. Vincui Baubliui, kun. Kęstučiui Balčiūnui, kun. Vytautui Šiaudvyčiui, kun. Eimantui Novikui, kun. Pranciškui Čiviliui, kun. Eduardui Steponavičiui, kun. Robertui Rumšui, kun. Rimantui Žaromskiui, kun. Ričardui Rutkauskui, kun. Juozui Rudžiui, kun. Albinui Arnašiui, kan. Vladui Rabašauskui, kun. Rimantui Venclovai, platintojams Julijai Ambrasienei, Valerijai Tarvydienei, Vytautui Arendarčikui, Vytautui Triukui, Aleksandrui Skuodui, Petrei Požėlienei, Teofilei Vaišnorienei, Stasei Vaitiekūnienei, Pranui Knipui, Jonui Kaklevičiui, Birutei Pulokienei, Jonui Zaliauskui, seserims kazimierietėms ir seserims benediktinėms.
Taip pat esame dėkingi tiems mūsų rėmėjams, kurie dalį savo sumokėtų mokesčių paskyrė mums ir tuo prisidėjo prie laikraščio išlaikymo. Nors šiemet Vyriausybės dėka tas įnašas buvo labai sumažintas mat sumažintas pajamų mokestis, iš jo išmetus vadinamąjį sveikatos draudimą. Taip pat dėkojame ir tiems skaitytojams, kurie atsiunčia savo korespondencijas, rašinius, taip palengvindami mūsų darbą, nes turime labai mažai žurnalistų. Dėkingi ir tiems pasauliečiams, o ypač kunigams, kurie informuoja apie mūsų laikraštį.
Tad džiaugdamiesi besibaigiančiais 2010 metais su viltimi žiūrime į naujuosius 2011 metus. Linkime XXI amžiaus skaitytojams sėkmės ir Dievo palaimos.
© 2010 XXI amžius
|