Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas
Laikas ir žmonės
Lietuva
Literatūra
Ora et labora
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Projektą „Gimtasis kraštas:  
įvykiai ir įspūdžiai“ remia:  

Paskutinis pogrindžio kunigas

Kun. Robertas Gedvydas Skrinskas (centre) per Laisvės paminklo Lapėse pašventinimo iškilmes su jį 50-mečio proga pasveikinusiais kunigais (iš kairės): Alfonsu Bulota, Gintu Rumševičiumi, Augustinu Paulausku, Vaidu Bartkumi, Oskaru Volskiu ir Virginijumi Veprausku

Į „XXI amžiaus“ klausimus atsako šiemet 50-metį minėjęs Domeikavos ir Lapių klebonas kun. Robertas Gedvydas SKRINSKAS.

Kunigu tapote jau būdamas 31-erių. Papasakokite apie savo kelią į kunigystę. Kokie asmenys, įvykiai ar nutikimai nulėmė Jūsų pasirinkimą?

Į kunigystę vedė šeimoje perduotas tikėjimas. Paauglystėje klausimas, ar yra Dievas, tapo labai svarbus. Maniau ir manau, kad reikia būti sąžiningam pirmiausia pačiam sau. Jei Dievas yra – reikia ir gyventi, kaip jis reikalauja. O jei Dievo nėra, kam veidmainiauti? Žodžiu, būti arba šaltam, arba karštam, bet ne drungnam, kad nebūtum išspjautas iš Jo burnos. Sąmoningai domėjausi tikėjimu, skaičiau religines knygas, klausiau, jei ko nesupratau, kunigų ir tikėjimas augo. Nemažą įtaką darė kunigai Leonardas Skardinskas ir Juozas Tunaitis (dabar vyskupas). Tikėjimas tikėjimu, o kunigu nutariau būti tarnaudamas kariuomenėje. Deja, į oficialią seminariją nepriėmė 10 metų. Tikriausiai todėl, kad dar būdamas ministrantu nesutikau bendradarbiauti su KGB. Taigi teko kreiptis į pogrindžio seminariją.