Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas
Laikas ir žmonės
Lietuva
Literatūra
Ora et labora
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

JIE IŠSIGANDO

Algirdas Patackas

Alkoholio lobistai pasiekė, kad Seimas pritarė alkoholio atpiginimui ir prieinamumui. Šitai laikinai pristabdė Prezidentės veto. Jie nenusiramins – dar nuo karčiamų ir smuklių gadynės žinome, kad nėra įkyresnių ir įžūlesnių už šitą šutvę, į kurią dabar įsirašė ir Seimas. Jei kas iš seimūnų skaitys šį tekstelį, po pastarojo sakinio lengviau atsidus ir nusižiovaus – a, Seimas... Kaltinimų Seimui ši publika nebijo – žinau, pats ten dešimt metų buvau. Jie bijo tik tada, kai parašoma jų pavardė ir kaip jis ar ji asmeniškai balsavo. Asmeniškai!

Filmas apie 1991-ųjų sausio agresiją

Gruodžio 28-ąją Seimo III rūmų konferencijų salėje buvo pristatytas  Sąjūdžio vaizdo metraštininko Leono Vytauto Glinskio dokumentinis filmas „Laužai prie parlamento“. Filmo peržiūra skirta Laisvės gynėjų dienos 20-osioms metinėms.

Filmo autorius L. V. Glinskis – aktyvus Sąjūdžio narys, dailininkas, metraštininkas, filmavimo kamera fiksavęs LPS Seimo, Kauno Sąjūdžio tarybos posėdžius ir mitingus, 1990 m. kovo 11-osios naktį Aukščiausioje Taryboje. Autorius turimą istorinę 1991-ųjų sausio įvykių dokumentinę medžiagą sudėjo į septynių dalių filmą, pradedant 1991 m. sausio 7-ąja ir baigiant 1991 m. sausio 13-ąja: „Kainos“ (1991 m. sausio 7 d.), „Šturmas“ (1991 m. sausio 8 d.), „Priešprieša“ (1991 m. sausio 9 d.), „Eilinė provokacija“ (1991 m. sausio 10 d.), „Pirmoji priesaika“ (1991 m. sausio 11 d.), „Laukimas“ (1991 m. sausio 12 d.), „Laisvės sargyboje“ (1991 m. sausio 13 d.).

Po kryžiumi – visa Lietuva

Laikas taip greitai bėga, kad visai nepastebėjome, kaip sulaukėme pačios didžiausios metų šventės – Šv. Kalėdų. Dar, regis, taip neseniai Lietuvos sostinės širdyje, Vilniaus centre, judrioje Kalvarijų ir Žalgirio gatvių sankirtoje, kunigo Broniaus Laurinavičiaus skvere pastatėme paminklą „Po kryžiumi visa Lietuva“ (skulptūros autorius prof. Antanas Kmieliauskas, architektas Povilas Jansonas). Gruodžio 4 dieną Vilniaus vyskupas Juozapas Tunaitis šį didingą paminklą ir meno kūrinį pašventino, dalyvaujant ne tik gausiai susirinkusiems vilniečiams, bet ir svečiams iš įvairių Lietuvos regionų.

E. Kusaitę tardė Rusijos FSB pareigūnai

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Vilniaus apygardos teisme pasidėjo terorizmu kaltinamos Eglės Kusaitės bylos svarstymas. Nuspręsta, kad teismo procesas bus slaptas. Toks teismo sprendimas sudaro prielaidas galimiems teismo proceso pažeidimams. E. Kusaitės byla yra chrestomatinis bylų fabrikavimo pavyzdys – jokių šios jaunos klaipėdietės kaltės įrodymų nėra, išskyrus fantasmagoriškus teiginius: „Kusaitė ketino vykdyti nusikaltimus“. Disidentė N. Sadūnaitė šį teismo procesą prilygino KGB veiksmams sovietinės okupacijos metais.

Klonio gatvės aktyvistui pareikšti įtarimai

Gruodžio 27 dieną Vilniaus apylinkės prokuratūroje prie Kedžių ir Venckų namų budinčiam Vitalijui Keršiui pareikšti įtarimai neva dėl trukdymo Generalinės prokuratūros prokurorui J. Lauciui atlikti savo pareigas. Šie įtarimai susiję su liepos 20 dienos Vilniaus apygardos teismo posėdžiu, kuriame buvo svarstoma, ar pratęsti suėmimą terorizmu kaltinamai klaipėdietei Eglei Kusaitei. Prokuroras J. Laucius šiame posėdyje reikalavo nepaleisti E. Kusaitės iš kalėjimo. Teigiama, kad teismo posėdyje dalyvavęs V. Keršis savo pasisakymais įžeidė prokurorą ir trukdė jam dirbti. Prašymą pradėti tyrimą pateikė pats prokuroras J. Laucius. Jis teigė, kad teismo posėdžio metu ir po posėdžio E. Kusaitės rėmėjų jis buvo išvadintas ,,kagėbistu“, „budeliu“ ir pan. Savo kaltės nepripažįstančiam V. Keršiui paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Įdomu tai, kad įtarimai pareikšti tik V. Keršiui, nors posėdyje dalyvavo daug E. Kusaitės rėmėjų.

E. Kusaitės byla – uždaruose posėdžiuose

Eglė Kusaitė Jono ČESNAVIČIAUS nuotrauka

Ketvirtadienį, gruodžio 23-iąją, Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad terorizmu kaltinamos klaipėdietės Eglės Kusaitės byla bus nagrinėjama neviešuose posėdžiuose. Tai sukėlė ne tik E. Kusaitės, bet ir į jos teismą gausiai susirinkusių visuomenės veikėjų pasipiktinimą – apie 20 žmonių garsiai replikavo, kad Lietuva rūpinasi demokratija Baltarusijoje, bet visiškai nežiūri, kas dedasi Lietuvoje. „Teismas yra priėmęs nutartį bylą nagrinėti neviešame posėdyje, ne proceso dalyvius prašome palikti salę“, – tik prasidėjus posėdžiui paskelbė trijų teisėjų kolegijai pirmininkaujanti Vilniaus apygardos teismo teisėja Virginija Švedienė.