Laisvės klodai
Giedrius Grabauskas-Karoblis
Lietuvoje dažnai išgirsti svarstant apie demokratiją, teisinę valstybę ir džiaugsmą atgauta laisve. Bet ar tikrai Lietuva laisva, ar tikrai laisvi esame mes, dauguma šalies piliečių? Teoriškai esame laisvi, tačiau gyvenimo praktika rodo ką kita mūsų krašte įsigalėjusių monopolinio kapitalizmo magnatų interesai radikaliai skiriasi nuo daugumos šalies piliečių interesų. Šie magnatai, kad ir būdami ryškia mažuma, primeta savo valią daugumai Lietuvos piliečių ir mūsų šalyje sukūrė ištisą korupcijos aštuonkojį: disponuoja didžiulėmis lėšomis ir daro įtaką įstatymų leidybai, televizijoms bei laikraščiams. Jie pateikia iškreiptą vaizdą: neva Lietuva tai teisinė demokratinė valstybė, kurioje egzistuoja nedidelės problemos, o visi, kalbantys apie korupciją, oligarchinę santvarką ar pedofilų klanus, tai valstybės pamatų griovėjai. Bet iš tiesų būtent monopolinio kapitalizmo tironija jau apgriovė mūsų valstybės pamatus. Žvelgdami į istorijos raidą matome tam tikras praeities ir dabarties lygiagretes. Kadaise Europoje klestėjo Stalinas, Hitleris, Musolinis ir kiti nuožmūs tironai, o dabar klesti šiuolaikiniai tironai V. Putinas, S. Berluskonis, N. Sarkozy, A. Škėlė, A. Lukašenka, V. Janukovyčius. Tuo tarpu Lietuvos politikos olimpe dominuojantys korumpuotų politikų kastos nariai visi tie kirkilai, keserauskai, čaplikai ir kiti politiniai vertelgos nėra savarankiški žaidėjai tai Rubicono, Dujotekanos ir dar kelių galingų korporacijų statytiniai. Šie politiniai vertelgos susiję ir su grėsmingomis užsienio jėgomis jie yra žaisliukai Rusijos žvalgybos ir galingų tarptautinių slaptųjų ložių rankose. 2010 metais Lietuvoje ekonominė padėtis vis prastėjo, o Kauno pedofilijos byla atskleidė, kad jokios teisinės valstybės nėra korumpuoti prokurorai panorėję gali sužlugdyti bet kurią bylą, o jiems neįtikusius piliečius nuožmiai persekioti. Kovotojo su pedofilija Drąsiaus Kedžio persekiojimo ir brutalaus nužudymo istorija parodė, kaip susidorojama su klanams neįtikusiais piliečiais. Nenuostabu, kad ir Lietuvos užsienio politika šiais metais patyrė fiasko tiek nuolaidžiavimas Rusiją valdančiam Kremliaus režimui, tiek pataikavimas Baltarusiją valdančiam A. Lukašenkos režimui davė apgailėtinus rezultatus. Ypač apmaudus bendradarbiavimas su kriminaliniu Lukašenkos režimu: net buvo teigiama, kad šis režimas neva pradės vykdyti laipsniškas demokratines reformas. Bet prieš porą savaičių po suklastotų Baltarusijos prezidentų rinkimų prasidėjo masinės represijos buvo suimti septyni opozicijos kandidatai į prezidentus, pradėti vykdyti ir masiniai opozicijos aktyvistų areštai, užsienio žurnalistų persekiojimas ir net įkalinimas, o protestuojantys dvidešimt tūkstančių baltarusių buvo mušami, spardomi ir velkami į autobusus. Ir pozicija dėl Ukrainos valdžios palaikymo pasirodė klaidinga V. Janukovyčiaus režimas aukšto rango Lietuvos diplomatų ir politikų buvo įvardijamas kaip demokratinė šios šalies valdžia, tuo tarpu šie demokratai nuo gruodžio pradžios Ukrainoje pradėjo didžiulę politinio persekiojimo kampaniją masiškai pradėti suiminėti opozicijos lyderės J. Tymošenko šalininkai. Nors tokios represijos per daug nestebina Ukrainai vadovauja už plėšimus ir reketą tris kartus teistas recidyvistas V. Janukovyčius. Jis savo rinkimų kampaniją surengė už stambios mafijos grupuotės, vadinamojo Donecko klano, ir tarptautinio aferisto D. Firtašo pinigus.
|