| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
Projektą Gimtasis kraštas:
|
|
|
Paminėtas Merkinės puolimas Dr. Aldona Kačerauskienė Partizaninis karas prieš okupantus apėmė visą Lietuvą, į jį įsitraukė visų sluoksnių gyventojai. Bene labiausiai okupantams priešinosi Pietų Lietuva. Merkinės kalnelyje, Laisvės kovų memoriale, matome iš vieno kamieno išaugusius du, tris ar net penkis kryžius po tiek žmonių pokario kovose neteko šeimos. Niekada nebus užmirštas Merkinės puolimas, įvykęs 1945 gruodžio 15 dieną. Pasakoja vienas iš nedaugelio likusių gyvų to įvykio dalyvių Juozas Jakavonis, kurio tėvų sodyboje įrengtame partizanų bunkeryje (dabar atstatytame) buvo planuojamas Merkinės puolimas. 1945 m. gruodžio 2 dieną netoli Merkinės esančiame Mardasavo kaime buvo nušauti keturi partizanai. Žmonės pastebėjo upe plaukiančią vieno jų maldaknygę. Partizanų vadai Kazimieraitis ir Vanagas kaip atsaką į partizanų nužudymą nutarė pulti Merkinę. Mūšyje dalyvavo apie 200 Merkio rinktinės partizanų. Jiems pasisekė užimti milicijos, pašto, valsčiaus pastatus. Buvo paimti ten rasti svarbūs dokumentai, ginklai, rašomosios mašinėlės. Deja, daboklėje įkalintų vyrų išlaisvinti nepasisekė. Merkinės mūšis istorikų vertinamas kaip viena didžiausių partizaninio karo puolamųjų operacijų Lietuvoje. Puolimui vadovavo buvęs mokytojas, partizanų vadas Adolfas Ramanauskas-Vanagas. Priešai užsibarikadavo bažnyčios ir cerkvės bokštuose, vykdė kovinius veiksmus ir laukė atvykstant pagalbos iš Alytaus ir Druskininkų. Partizanai šventovių nepuolė. Atvykus enkavedistų iškviestam pastiprinimui partizanai atsitraukė. Žuvo penki partizanai: Senovaitis, Putinas, Milžinas, Siaubas ir Šviedrys. Apie juos buvo sukurtos dainos, kurias dainavo visa Dzūkija. Buvo nukauta penkiolika okupacinės kariuomenės kareivių ir du stribai. Puolimui sumaniai vadovavęs A. Ramanauskas-Vanagas partizanų vadovybės buvo apdovanotas Narsumo juostele. Merkinės puolimo 65-ųjų metinių sukaktis paminėta gruodžio 15 dieną. Renginys prasidėjo Merkinės Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje šv. Mišiomis, kurias aukojo Kaišiadorių vyskupas Juozapas Matulionis, Merkinės Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų klebonas dekanas bažnytinės teisės dr. Robertas Rumšas, partizanų kapelionas mons. Alfonsas Svarinskas ir dekanato kunigai. Vyskupas pamoksle priminė pokario Lietuvos būklę: mūsų tėviškę užplūdo ordos iš Rytų. Išniekintos seserys, kankinamos motinos ir tėvai, miestelių aikštėse numesti brolių palaikai, vėliau užkasti raistuose, kad niekas jų nerastų... Deginamos sodybos, į Rytus riedantys užkalti gyvuliniai vagonai su žmonėmis... Tie, kurių nespėjo suimti, matydami didelę neteisybę, pakilo į kovą. Jie žuvo, bet nekaltas kraujas nebūna veltui pralietas. Vyskupas ragino melstis už žuvusiuosius, kad Viešpats priimtų jų auką, o mums duotų stiprybės iškęsti sunkumus. Per Mišias giedojo Generolo Jono Žemaičio karo akademijos vyrų choras Kariūnas, vadovaujamas Vytauto Versecko. Po šv. Mišių renginio dalyviai patraukė prie Lietuvos Laisvės kovų ir kančių muziejaus, kurio kiemelyje iš tolo baltavo ąžuolinis koplytstulpis, skirtas partizanams ir jų vadui A. Ramanauskui-Vanagui. Paminklą pašventino vyskupas J. Matulaitis, kalbą pasakė krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė. Nuaidėjo trys salvės: Merkinės mūšio atminimui, Lietuvos partizanams, Lietuvos valstybei. Renginys tęsėsi Merkinės Vinco Krėvės gimnazijoje. Generolo J. Žemaičio karo akademijos vyrų choras atliko keletą partizanų ir patriotinių dainų, gimnazistas A. Lekavičius perskaitė ištrauką iš partizanų metraščio apie Merkinės mūšį. Taip pat buvo perskaitytas Seimo pirmininkės Irenos Degutienės sveikinimas. Kalbėjo Seimo nariai Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė, Gintaras Songaila, Kazimieras Uoka, Algis Kašėta, pasiūlęs kasmet gruodžio 15 dieną rengti konferencijas, mons. A. Svarinskas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro direktorė Birutė Burauskaitė ir kiti. Merkinės gimnazistai atliko poezijos ir dainų montažą. Seimo narė A. Ramanauskaitė-Skokauskienė renginio organizatoriams įteikė padėkos raštus. Merkinė, Varėnos rajonas
© 2010 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |