Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas
Laikas ir žmonės
Lietuva
Literatūra
Ora et labora
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Kai žodis daro stebuklus

Panevėžio vyskupo kalėdinis laiškas

Mylimi Broliai ir Seserys, sveikinu Jus su šventomis Kalėdomis ir meldžiu Dievą, kad džiaugsmas užlietų kiekvieną širdį. Juk giedame: „Brangią dieną švęsdami Užgimimo Viešpaties, linksminkimės ir džiaukimės, Dievui garbę duodami, giedokime!“ Kalėdoms skirtame Dievo Žodyje nuolat skamba kvietimas džiaugtis: „Tesidžiaugia dangūs, tekrykštauja žemė“ (Ps 95, 11), „Teisingieji, džiaukitės Viešpaties prieglobsty“ (Ps 96, 12), „Šūkaukit, džiūgaukit, grokit“ (Ps 97, 4). Net angelas prabilo: „Aš skelbiu jums didį džiaugsmą: šiandien jums gimė Išganytojas“ (Lk 2, 10–11). Baigdamas veiklą, pats Jėzus pabrėžia: „Aš jums tai kalbėjau, kad jumyse būtų manasis džiaugsmas ir kad jūsų džiaugsmui nieko netrūktų“ (Jn 15, 11).

Tai kodėl, žvelgiant į šių dienų pasaulį, norisi verkti, o ne džiaugtis? Kodėl tiek daug neteisybės, sunkumų, skundų, neramumų pasaulyje ir Lietuvoje? Atsakymas Kalėdų dienos Evangelijoje: „Pas savuosius atėjo, o savieji Jo nepriėmė“ (Jn 1, 11) ir gimti „nebuvo Jam vietos“! (Lk 2, 6). Tai nuolatinė pasaulio problema: Dievui ir Jo įsakymams labai dažnai nėra vietos. Dievas, Jo mokslas nepriimamas ar atmetamas. Ir tada pasaulyje viešpatauja nuodėmė, skausmas, kančia, netvarka, liūdesys, neramumai...

Prisiminkime, kokia nerami buvo Marija, kai grįždama iš šventyklos pasigedo vaikelio Jėzaus. Po trijų dienų ieškojimo Jį surado Jeruzalės šventykloje. Tada Jėzulis pasakė: „Kam gi manęs ieškojote? Argi nežinojote, kad man reikia būti savo Tėvo reikaluose?“ (Lk 2, 49) Tai atsakymas visų laikų tėvams ir motinoms: „Argi nežinote, kad vaikams ir jums reikia būti Dievo reikaluose?“ Deja, šiandien pasaulis tai užmiršta – žmonės nebežino, kad reikia būti Dievo reikaluose: laikytis Jo įsakymų, kasdien melstis ir šventadieniais dalyvauti šventosiose Mišiose... Todėl pasaulyje vis daugiau problemų...

Kiekvienose Mišiose prašome Viešpatį gydyti mūsų klaidas: „Tik tark žodį ir mano siela pasveiks“. Ir argi tik Viešpaties žodis mus keičia? Ir mūsų žodžiai!

Brangieji, ar tikite žodžio stebuklu? Poetė Rozalija Šercer (Rosalie Scherzer) rašė: „Tikiu žodžių stebuklu“. Žodis nuolat daro stebuklus. Žiūrėk, motina nesėkmės prislėgtam vaikui pasako: „Tu tai padarysi!“ Ir tas žodis vėl atneša džiaugsmą, pasitikėjimą savo jėgomis. Ar liūdesys netampa džiaugsmu, kai nuliūdusiam pasakai: „Mes su tavimi“? Prisimenu: pakviestas pas sunkų ligonį pažadėjau jį lankyti kiekvieno mėnesio pirmąjį penktadienį. Reikėjo matyti, kaip pasikeitė jo nuotaika! Pro ašaras jis nusišypsojo: „Tai tu tiki, kad aš dar gyvensiu?“ Kiekvienas turbūt patyrėme tokį žodžių stebuklą.

Žodis šimtus kartų išgelbėjo poetės žydės Rozalijos Šercer gyvybę, kai gerieji vokiečiai krikščionys vis jai pasakydavo, kur bus gaudomi žydai. Ir ji pasislėpdavo. Todėl ji su džiaugsmu ir paskelbė visam pasauliui: „Tikiu žodžio stebuklu!“

Brangieji, ir Jūsų tikėjimas gali ir turi daryti tokius džiaugsmo stebuklus! Tik reikia gyventi tikėjimu: dažniau naudotis Sakramentais, švęsti šventes, melstis... Ir Jėzus meldėsi, kad apaštalai „turėtų džiaugsmo pilnatvę“ (Jn 17, 13).

Tikėjimas ir malda neša džiaugsmą! Kokiu džiaugsmu aidi Marijos tikėjimas: „Mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Gelbėtoju!“ (Lk 1, 47). Arba kai septyniasdešimt du mokiniai Jėzui su džiaugsmu kalbėjo: „Mums paklūsta net demonai dėl Tavo vardo“, tada pradžiugo net Jėzus ir dėkojo Dievui Tėvui (Lk 10, 17–21). Ir mus Jėzus kviečia melstis, kad mūsų „džiaugsmui nieko netrūktų“ (Jn 16, 24).

Tad džiaugsmo pilnatvės, džiugių šventų Kalėdų Jums meldžiu Dievą ir prašau Jūsų maldų.

Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas

© 2010 „XXI amžius“