Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas
Laikas ir žmonės
Lietuva
Literatūra
Ora et labora
Susitikimai

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Projektą „Gimtasis kraštas:  
įvykiai ir įspūdžiai“ remia:  

Tarp lietuvių

Pas panevėžiečius – su šypsena veide

Bronius VERTELKA

Borisas ir Rėnė Ivanovai

Panevėžiečių Boriso Ivanovo ir jo sutuoktinės Rėnės bendras darbo stažas Lietuvos pašte – per  60 metų. Borisas laiškanešiu dirba 20-tus, Renė laikraščius ir laiškus nešiojo 40 metų. Pablogėjus sveikatai moteriai teko atsisakyti darbo. Šeštus metus ji dirba miesto 4-ajame pašto skyriuje  valytoja. Tai – jos pirmoji ir vienintelė darbovietė.

Borisas tapo laiškininku žmonos dėka. Ankstesniais laikais, kai trūko laiškanešių, ji pakalbino vyrą  laikinai padirbėti. Rėnė buvo  ir pirmoji vyro mokytoja. Vyriškis ir anksčiau padėdavo žmonai išnešioti  laikraščius, todėl namus buvo įsidėmėjęs.

Dirbti laiškaneše Rėnė pradėjo baigusi 8 klases – vos 15 metų. Imtis tokio darbo ją pakalbino vaikystės draugė, dirbusi Centriniame pašte. Rėnė padėdavo jai  išnešioti spaudą. Toks darbas jaunajai panevėžietei patiko. Baigus aštuonias klases, pažadėjo ateiti dirbti laiškaneše.

„Tuo metu panevėžiečiai daug skaitė. Spaudą išvežiodavo į atramos punktus, iš kurių ją  pasiimdavau. Dabar spaudos pasirinkimas – didžiulis, bet žmonės mažai skaito. Panevėžiečių kasmet vis mažiau skaito“, – pastebėjo R. Ivanova.

 Laiškanešio darbas – betarpiškas bendravimas su žmonėmis. Nunešus registruotą ar paprastą laišką,  pageidauja įsigyti pašto ženklų, vokų. Užsakant spaudą laiškininkas žino, su kuo bendrauti. Jeigu leidinys nepatiko ar per brangus, siūlo  kitą. Dažniausiai prenumeruoja pagyvenę žmonės ir pensininkai. Dar skaito ir vaikai. Per Boriso darbo metus pašte išaugo dvi jaunimo kartos. Jo aptarnaujamoje zonoje yra ir dvi vidurinės mokyklos.

Įsidarbinus pašte Borisas daugiausia nešiojo spaudą. Dabar spaudos mažai kas užsisako, užtat reklamos tenka daug išnešioti. Už reklaminių spaudinių išnešiojimą  irgi moka. Borisas aptarnauja 2,5 tūkstančio Panevėžio butų, tad į kiekvieną jų dėžutę turi įdėti reklamines skrajutes.

Borisas per darbo dieną nueina 13 kilometrų kelią. Ir kiekvieną kartą jį vis kas nors sustabdo, pasisveikina ar  kažko paklausia. Užėjęs užsakyti spaudos, užtrunka ilgiau, buto šeimininkai netgi kavos puodelį pasiūlo ar nori šiaip pasikalbėti. Be to, Borisas dar išnešioja  pašalpas neįgaliesiems.

Laiškanešio darbas nėra lengvas ir menkai  apmokamas, tačiau  Borisui jis patinka. Toks darbas reikalauja nemažai pasiaukojimo ir sveikatos. Vienais metais Renė Ivanova daugiausiai užsakė žurnalo „Sveikas žmogus“ numerių, todėl iš šio leidinio redakcijos gavo poilsinį kelialapį į Palangą, kitais metais  poilsinį kelialapį į Druskininkus nusipelnė Borisas. Šiemet jis gavo premiją iš „Valstiečių laikraščio“ už  metinę prenumeratą.

Borisas anksčiau dirbo statybininku, tačiau nesigaili  pakeitęs profesiją. O statybiniai įgūdžiai praverčia namie – sugeba daug ką pats pasidaryti.

Ivanovai laisvalaikį mėgsta leisti aktyviai:  maudosi, slidinėja, važinėja dviračiu, eina į koncertus, teatro spektaklius, vasarą renka miško gėrybes. Ir visur stengiasi būti kartu.

Ivanovai ryte atsikėlę pirmiausia paskaito Šventąjį Raštą, sukalba maldą ir tik tada sėda prie stalo. Taip daro jau daugybę metų. O melstis dažniausiai eina į Švč. Trejybės bažnyčią.

Panevėžys
Autoriaus nuotrauka

© 2010 „XXI amžius“