| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Kai siekiama susidoroti teisinėmis priemonėmis
Lietuvos apeliacinis teismas atmetė terorizmu kaltinamos Eglės Kusaitės skundus dėl praėjusių metų pabaigoje priimtų Vilniaus apygardos teismo nutarčių, pagal kurias byla turi būti nagrinėjama neviešuose posėdžiuose. E. Kusaitė siekė, kad jos byla būtų ne tik grąžinta Generalinei prokuratūrai, bet ir nagrinėjama viešuose posėdžiuose bei sujungta su šiuo metu Rusijoje suimtų jos bičiulių Aišos ir Apčio Magmadovų byla. Be to, ji siekė, kad prie bylos būtų prijungti nauji įrodymai bei prokuratūroje iš naujo būtų surašytas kaltinamasis aktas. Šiuos kaltinamosios reikalavimus Lietuvos apeliacinis teismas atmetė. Penktadienį paskelbta nutartis yra neskundžiama. Su sistema nepakovosi, išgirdusi teismo nutartį žurnalistams pasakė E. Kusaitė. Ji Vilniaus apygardos teismo taip pat prašo sušvelninti kardomąją priemonę leisti išvykti ir į Klaipėdą, kurioje gyvena jos motina. Norėčiau grįžti į savo gimtąjį miestą Klaipėdą, kur mano mama, sakė ji. Dabar reikia du kartus per savaitę registruotis, o kelionės brangios. Norėčiau, kad būtų galima registruotis ir Vilniuje, ir Klaipėdoje. Prieš pat Kūčias, gruodžio 23-iąją, Vilniaus apygardos teismas paskelbė, kad terorizmu kaltinamos klaipėdietės E. Kusaitės byla bus nagrinėjama neviešuose posėdžiuose. Teismas yra priėmęs nutartį bylą nagrinėti neviešame posėdyje, ne proceso dalyvius prašome palikti salę, prasidėjus posėdžiui paskelbė trijų teisėjų kolegijai pirmininkavusi Vilniaus apygardos teismo teisėja Virginija Švedienė. Tai sukėlė ir E. Kusaitės, ir į jos teismą gausiai susirinkusių visuomenės veikėjų nepasitenkinimą apie 20 žmonių pareiškė, kad Lietuva rūpinasi demokratija Baltarusijoje, bet visiškai nežiūri, kas dedasi Lietuvoje. Susirinkę visuomenės atstovai proceso baigties laukė teismo koridoriuje, tačiau po kelių minučių teisėjai išėjo iš salės paaiškėjo, kad E. Kusaitė pareiškė nušalinimą visiems trims teisėjams, nes toks sprendimas slėptis nuo visuomenės yra absoliutus siekis susidoroti. Tačiau teisėjų kolegija vėl susirinko į posėdžių salę, nes ji nepatenkino E. Kusaitės, o vėliau ir E. Kusaitės advokato įteikto prašymo nušalinti teismą. Kaip aiškino E. Kusaitė, valstybės kaltinimą palaikantis Generalinės prokuratūros prokuroras Mindaugas Dūda net nesistengia savo argumentų pagrįsti, o teisėjas visus priima kaip tikrus. Terorizmu kaltinama mergina siekė nušalinti ir prokurorą, tačiau jos prašymas, kaip ir nušalinti teisėjus, buvo atmestas. Tiesiog sunku yra žinoti, kad siekiama su tavimi susidoroti, ir siekiama teisinėmis priemonėmis maniau, kad Lietuva yra valstybė, kurioje yra Konstitucija, yra žmogaus teisės, bet šiuo atveju viskas yra sumindoma, paminama, paversta dulkėmis, žurnalistams sakė E. Kusaitė. E. Kusaitė kaltinama ketinusi susisprogdinti Rusijos strateginės reikšmės objekte karinėse bazėse, kuriose laikomi asmenys, kariavę Čečėnijoje, siekdama nužudyti kuo daugiau žmonių, sukelti paniką ir išgąstį. Ji buvo sulaikyta 2009 metų spalio 24 dieną, kai rengėsi išvykti į Rusiją. Pati mergina savo kaltės nepripažįsta, o savo liudijimuose teismuose tvirtino, kad ją radikaliems veiksmams esą skatino Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnai arba su jais susiję asmenys. Ji yra teigusi, kad tuomet, kai buvo suimta, jai teko patirti tiek Lietuvos, tiek Rusijos pareigūnų fizinį ir psichologinį smurtą. Kaip tik E. Kusaitės bylos teismo posėdžio dieną gruodžio 23-iąją, atsitiktinai ar neatsitiktinai, Rusijos generalinė prokuratūra teismui perdavė čečėnų tautybės brolio ir sesers Magmadovų, kurie, kaip teigiama, įtikinėjo E. Kusaitę susisprogdinti, bylą. Keletas aktyvių visuomenės veikėjų, aktyviai ginančių E. Kusaitę ir pasipiktinusių teisėtvarkos institucijų veiksmais prieš ją, kreipėsi į teisėtvarkos institucijas, reikalaudami atsisakyti grįžimo į KGB laikus. Spausdiname pareiškimo tekstą.
Dėl teisėjos Virginijos Švedienės elgesio ir sprendimų Atviras laiškas Teisėjų tarybos nariams, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui Egidijui Žironui Gruodžio 23 dieną Vilniaus apygardos teismo kolegijos pirmininkė Virginija Švedienė (teisėjai Jūratė Damanskienė ir Zenonas Birštonas) E. Kusaitės pirmajame teismo posėdyje be įžangų paskelbė, kad E. Kusaitės bylą nagrinės neviešame posėdyje ir piktu balsu pareikalavo apleisti salę. Ar buvo daromas posėdžio garso įrašas, mums nežinoma, tačiau gynėjui buvo uždrausta daryti garso įrašą. Prieš tai posėdyje nebuvo išklausytos šalių nuomonės, nepaskelbta nutartis dėl neviešo bylos nagrinėjimo ir nepaaiškinti nutarties motyvai, nors keletas salėje buvusių žiūrovų to teiravosi. S. Nijolė Sadūnaitė klausė pirmininkaujančią teisėją V. Švedienę apie nutarties motyvus. Į tai pirmininkaujanti pareikalavo greičiau apleisti salę, grasino iškviesianti policiją. Ar tai Lietuvos Respublikos vardu skelbiama nuomonė į Lietuvos pilietės viešumo teisę? Vėliau iš kaltinamosios sakymo neoficialiai paaiškėjo, kad Vilniaus apygardos baudžiamojo skyriaus teisėja ar kolegija 2010-11-29 savo nutartimi nusprendė bylą nagrinėti neviešame teismo posėdyje. Jeigu mums tiksliai perdavė, minėtoje nutartyje pasakyta: Byloje yra informacijos apie Valstybės saugumo departamento operatyvinės veiklos organizavimą, be to, byloje dalyvauja liudytojai, kuriems taikomas anonimiškumas. Pirmajame teismo posėdyje E. Kusaitė teismui pateikė prašymą dėl teisės į viešą bylos nagrinėjimą pažeidimo. Viešas bylos nagrinėjimas yra teisingo teismo garantija. Tai prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6(1) straipsniui, numatančiam viešo bylos nagrinėjimo privalomumą. Apie operatyvinės veiklos organizavimo slaptumą čia nekalbama, todėl tokie kolegijos argumentai yra pertekliniai ir niekiniai. O operatyvinės veiklos įstatyminė reglamentacija yra vieša, kurios pagarsinimas negali pakenkti valstybės, visuomenės ar teisingumo interesams. Dviejų anoniminių liudininkų apklausa gali būti nevieša (BPK 9(3) str.). Primintina, kad Generalinė prokuratūra netgi skirdama E. Kusaitei kardomąją priemonę buvo reikalavusi neviešo posėdžio. Prokuroras M. Dūda 2010-10-27 nutarimu atmetė visus E. Kusaitės susipažinimo su kaltinamaja išvada 2010-10-18 pateikus 13 prašymų papildyti ikiteisminį tyrimą. Tai rodo VSD ir generalinės prokuratūros kaltinimo argumentų vienšališkumą. Teismas pirmajame posėdyje atmetė absoliučiai visus kaltinamosios pusės prašymus: 2010-11-19 prašymą dėl bylos grąžinimo prokurorui dėl šališko ir nepilno bylos duomenų surinkimo, teisės į gynybą suvaržymo, 2010-12-10 prašymą bylos dėl Apti Magmadovo ir Aišat Magmadovos sujungimo su E. Kusaitės byla ir patenkino visus prokuroro prašymus. Buvo reikalauta nušalinti visą teismo kolegiją ir prokurorą. Viskas liko nepajudinamai. Tokie sprendimai rodo angažuotumą, gynybos teisių esminį pažeidimą. Generalinė prokuratūra Vilniaus apygardos teismui E. Kusaitės bylą perdavė 2010-10-29. Teismas pirmąjį teismo posėdį paskyrė 2010-12-23, t. y. po 56 dienų. Datos parinkimas byloja, kad buvo siekiama nušalinti masines informacijos priemones nuo problemų viešinimo ir analizavimo. Kitas teismo posėdis numatytas tik 2011-03-02, t. y. po 69 dienų, irgi išraiškingas, nes prokuratūrai, galima numanyti, teks daug nuveikti derinant su Rusijos FSB klausimus dėl šešių liudininkų (apdorotų Rusijos FSB) iš Rusijos dalyvavimo teismo posėdyje: Rūtos Kraselnikovos (Maskvos sritis), Chasan Arsigirajevo (Jamalo nencų autonominė apygarda), Alichan Šichalijevo (Dagestano respublika, Chasavjurtas), Magomed Musajevo (Maskvos sritis), Aišat Magmadovos (Maskvos sritis, suimta), Apti Magmadovo (Maskvos sritis, suimtas). Kaip žinia, Magmadovų byla Maskvoje perduota į teismą paskutinėmis gruodžio dienomis. Manoma, kad šios dvi bylos bus tarpusavyje koordinuojamos, nes siejasi kaltinimo prasme. Kaip atrodo ši teismo kolegija? Teisėjai keletą kartų ėjo į pasitarimą pro koridoriuje stovėjusį didelį būrį žurnalistų ir laukiančių žmonių. Jie ėjo skubėdami, žiūrėdami kažkur po kojomis, susirūpinusiais veidais. Tokio priešiškumo neteko matyti. Ką galima pasakyti apie kolegijos teisėjus? Z. Birštonas 18 metų dirbo okupacinėje prokuratūroje. Jis kartu su kitais dviem teisėjais 2002-06-04 paskelbė išteisinamąjį nuosprendį trims MGB-KGB agentams smogikams, legitimuojant šią nusikalstamą okupacinę struktūrą suimant Lietuvos partizaną, kartu ir skiriant mirties nuosprendį, kurį paskelbė jam okupacinis Pabaltijo karinis tribunolas 1952 metais. Šis faktas dabar nagrinėjamas įvairiose instancijose siekiant teisinio, istorinio, politinio ir moralinio tokio verdikto įvertinimo. Teisėja J. Damanskienė 12 metų dirbo okupacinėje teisingumo sistemoje. V. Švedienė iš esmės teisinį darbą pradėjo dirbti po 1990 metų, tačiau šiandieninis jos nekorektiškumas, visagalybės demonstravimas, arogancija ir kategoriškas neviešo bylos nagrinėjimo nepaaiškinimas byloja apie išankstinę jos apkaltinamąją nuostatą ir pagarbą elementarioms Lietuvos Respublikos piliečių teisėms. Šiaip šis teismas turi vieną iš blogiausių reputacijų tarp apygardos teismų. Svarbiausia: byloje dalyvauja Rusijos FSB, kuria negalima pasitikėti. Tegul tauta viską mato ir žino. KGB laikais pasipriešinimo dalyvių ir disidentų teismai būdavo nevieši. Vilniaus apygardos teismas mus grąžina į KGB laikus, t. y. žemina Lietuvos Respublikos vardu. Prašome: 1. Įvertinti teisėjos V. Švedienės korektiškumą. 2. Ar pagrįstai advokatui nebuvo leista daryti garso įrašo posėdžio metu? 3. Kokia būtų teisėjos V. Švedienės atsakomybė? 4. Ar teisiškai, politiškai ir morališkai pagrįstai priimtas verdiktas visą bylą nagrinėti neviešai? S. Nijolė Sadūnaitė, mons. Alfonsas Svarinskas, Juozas Šaulys, Valė Kančienė, Algimantas Budriūnas, kun. Robertas Grigas, Antanas Terleckas, Birutė Domarkienė, Birutė Abloževičienė, Dalia Vencienė, Jonas Abloževičius, Algirdas Domarkas
© 2011 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |