Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Literatūra
Nuomonės
Požiūris
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Pašventinta rekordinė Laisvės vėliava

Prieš Sausio 13-osios 20-metį Anykščių Šv. Mato bažnyčioje buvo pašventinta rekordinė 200 metrų ilgio Laisvės vėliava, kurią pasiuvo Anykščių A.Vienuolio gimnazijos mokiniai. Gimnazistai per Anykščius vėliavą nešė iškilminga procesija, ją lydėjo ir kitų miesto mokyklų mokiniai, o 12 valandą vėliavą pašventino kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas. Savo kalboje jis paminėjo ir dvasininkijos indėlį. „Kunigai tada buvo tarp žmonių, buvo prie Parlamento, ar Parlamente, bei siuntė autobusus iš parapijų ginti Parlamento“, – prisiminė kanauninkas.

Prie Seimo rūmų atidengta Laisvės gynėjams skirta atminimo lenta

Šiomis dienomis Seime apsilankęs jaunimas apžiūrėjo Sausio 13-ajai skirtą fotografijų parodą ir ekspoziciją Stasio POVILAIČIO nuotrauka

Sausio 16 dieną Nepriklausomybės aikštėje (prie Seimo I rūmų) bendra liturgine malda buvo pagerbtas žuvusiųjų už Lietuvos Laisvę atminimas.

Prie Seimo I rūmų pastato Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė Irena Degutienė ir Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininko pavaduotojas, Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras, Seimo Pirmininko pavaduotojas Česlovas Vytautas Stankevičius atidengė Lietuvos valstybės gynėjams skirtą atminimo lentą. „Amžinam gyvenimui ant Lietuvos patekėjo jos laivės gynėjų širdys. Nemirtingumą ir šlovę Jiems suteikia Tėvynė“, – rašoma Laisvė gynėjams atminti skirtoje lentoje. Laisvės gynėjams suliepsnojo Atminties laužas.

Apginta visuotinė laisvės idėja

Vytautas Landsbergis

Piliečiai! Valstybės vadovai ir garbingi svečiai!

Pažvelkime į tai, kas šiandien mūsų mintyse ir lūpose, su kuo Lietuva susidūrė prieš 20 metų. Pažvelkime į tuos dalykus pirmiausiai Lietuvos ir lietuviškuoju požiūriu. Tai ir pamatinis dorovinis požiūris, o varžėsi, kirtosi  kilnūs ir bjaurūs, garbingi ir visai negarbingi, žemi dalykai. Matykime visą tiesą.

Sausio 13-oji ir ši diena

Saulius Pečeliūnas

Nepriklausomybės akto signataras, Seimo narys

Kai buvo aišku, ką daryti

Faktais ir prisiminimais iš 1991 metų sausio dienų dalijamės kaip bendru tautos išgyvenimu. Žuvusiųjų ir sužeistųjų giminės ir artimieji buvo paliesti skaudžiausiai, o kiekvienas Lietuvos gyventojas tas naktis ir dienas išgyveno savaip. Mažiausiai kalbėta apie profesinius išgyvenimus. Juk ne visi buvo prie Parlamento, televizijos bokšto, Televizijos ir radijo komiteto. Tūkstančiai žmonių tuomet paprasčiausiai dirbo ir atliko savo profesinę pareigą Lietuvos miesteliuose, kuriuose dar garavo pusę šimto metų įspaustos komunistų valdžios pėdų liekanos.

Kai siekiama susidoroti teisinėmis priemonėmis

Eglė Kusaitė (kairėje) pareiškė nušalinimą visiems trims teisėjams. Tarp į jos teismą gausiai susirinkusių visuomenės veikėjų buvo ir s. Nijolė Sadūnaitė Jono ČESNAVIČIAUS nuotrauka

Lietuvos apeliacinis teismas atmetė terorizmu kaltinamos Eglės Kusaitės skundus dėl praėjusių metų pabaigoje priimtų Vilniaus apygardos teismo nutarčių, pagal kurias byla turi būti nagrinėjama neviešuose posėdžiuose. E. Kusaitė siekė, kad jos byla būtų ne tik grąžinta Generalinei prokuratūrai, bet ir nagrinėjama viešuose posėdžiuose bei sujungta su šiuo metu Rusijoje suimtų jos bičiulių Aišos ir Apčio Magmadovų byla. Be to, ji siekė, kad prie bylos būtų prijungti nauji įrodymai bei prokuratūroje iš naujo būtų surašytas kaltinamasis aktas. Šiuos kaltinamosios reikalavimus Lietuvos apeliacinis teismas atmetė. Penktadienį paskelbta nutartis yra neskundžiama. „Su sistema nepakovosi“, – išgirdusi teismo nutartį žurnalistams pasakė E. Kusaitė. Ji Vilniaus apygardos teismo taip pat prašo sušvelninti kardomąją priemonę – leisti išvykti ir į Klaipėdą, kurioje gyvena jos motina. „Norėčiau grįžti į savo gimtąjį miestą Klaipėdą, kur mano mama, – sakė ji. – Dabar reikia du kartus per savaitę registruotis, o kelionės brangios. Norėčiau, kad būtų galima registruotis ir Vilniuje, ir Klaipėdoje.“

Profesionali pagalba vyrams

Kauno vyrų krizių centro direktorė Oksana Slapšienė (dešinėje) su savanorėmis

Kaune veikiantis Vyrų krizių centras (www.kaunovkc.lt) – viena iš nedaugelio Lietuvoje veikiančių specializuotų tokio pobūdžio įstaigų. Dar prieš dešimtmetį tokių įstaigų mūsų šalyje apskritai nebuvo. Lietuvoje veikia daug moterų krizių centrų, kuriuose teikiama pagalba moterims, tačiau vyrai būdavo užmiršti, o jų problemos nustumtos į antrą planą. Pastaraisiais metais padėtis keičiasi – kuriasi vyrų krizių centrai, kuriuose dirba kvalifikuoti specialistai ir jiems talkinantys savanoriai. Jau ir mes pasukome į tą kelią, kuriuo senokai eina modernios Europos valstybės.