|
Pašventinta rekordinė Laisvės vėliava
Prieš Sausio 13-osios 20-metį Anykščių Šv. Mato bažnyčioje buvo pašventinta rekordinė 200 metrų ilgio Laisvės vėliava, kurią pasiuvo Anykščių A.Vienuolio gimnazijos mokiniai. Gimnazistai per Anykščius vėliavą nešė iškilminga procesija, ją lydėjo ir kitų miesto mokyklų mokiniai, o 12 valandą vėliavą pašventino kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas. Savo kalboje jis paminėjo ir dvasininkijos indėlį. Kunigai tada buvo tarp žmonių, buvo prie Parlamento, ar Parlamente, bei siuntė autobusus iš parapijų ginti Parlamento, prisiminė kanauninkas.
|
|
Prie Seimo rūmų atidengta Laisvės gynėjams skirta atminimo lenta
|
Šiomis dienomis Seime apsilankęs
jaunimas apžiūrėjo Sausio 13-ajai
skirtą fotografijų parodą
ir ekspoziciją
Stasio POVILAIČIO nuotrauka
|
Sausio 16 dieną Nepriklausomybės aikštėje (prie Seimo I rūmų) bendra liturgine malda buvo pagerbtas žuvusiųjų už Lietuvos Laisvę atminimas. Prie Seimo I rūmų pastato Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė Irena Degutienė ir Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininko pavaduotojas, Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras, Seimo Pirmininko pavaduotojas Česlovas Vytautas Stankevičius atidengė Lietuvos valstybės gynėjams skirtą atminimo lentą. Amžinam gyvenimui ant Lietuvos patekėjo jos laivės gynėjų širdys. Nemirtingumą ir šlovę Jiems suteikia Tėvynė, rašoma Laisvė gynėjams atminti skirtoje lentoje. Laisvės gynėjams suliepsnojo Atminties laužas.
|
|
Apginta visuotinė laisvės idėja
Vytautas Landsbergis
Piliečiai! Valstybės vadovai ir garbingi svečiai! Pažvelkime į tai, kas šiandien mūsų mintyse ir lūpose, su kuo Lietuva susidūrė prieš 20 metų. Pažvelkime į tuos dalykus pirmiausiai Lietuvos ir lietuviškuoju požiūriu. Tai ir pamatinis dorovinis požiūris, o varžėsi, kirtosi kilnūs ir bjaurūs, garbingi ir visai negarbingi, žemi dalykai. Matykime visą tiesą. |
|
Sausio 13-oji ir ši diena
Saulius Pečeliūnas
Nepriklausomybės akto signataras, Seimo narys
Kai buvo aišku, ką daryti Faktais ir prisiminimais iš 1991 metų sausio dienų dalijamės kaip bendru tautos išgyvenimu. Žuvusiųjų ir sužeistųjų giminės ir artimieji buvo paliesti skaudžiausiai, o kiekvienas Lietuvos gyventojas tas naktis ir dienas išgyveno savaip. Mažiausiai kalbėta apie profesinius išgyvenimus. Juk ne visi buvo prie Parlamento, televizijos bokšto, Televizijos ir radijo komiteto. Tūkstančiai žmonių tuomet paprasčiausiai dirbo ir atliko savo profesinę pareigą Lietuvos miesteliuose, kuriuose dar garavo pusę šimto metų įspaustos komunistų valdžios pėdų liekanos.
|
|
Kai siekiama susidoroti teisinėmis priemonėmis
|
Eglė Kusaitė (kairėje) pareiškė
nušalinimą visiems trims teisėjams.
Tarp į jos teismą gausiai
susirinkusių visuomenės veikėjų
buvo ir s. Nijolė Sadūnaitė
Jono ČESNAVIČIAUS nuotrauka
|
Lietuvos apeliacinis teismas atmetė terorizmu kaltinamos Eglės Kusaitės skundus dėl praėjusių metų pabaigoje priimtų Vilniaus apygardos teismo nutarčių, pagal kurias byla turi būti nagrinėjama neviešuose posėdžiuose. E. Kusaitė siekė, kad jos byla būtų ne tik grąžinta Generalinei prokuratūrai, bet ir nagrinėjama viešuose posėdžiuose bei sujungta su šiuo metu Rusijoje suimtų jos bičiulių Aišos ir Apčio Magmadovų byla. Be to, ji siekė, kad prie bylos būtų prijungti nauji įrodymai bei prokuratūroje iš naujo būtų surašytas kaltinamasis aktas. Šiuos kaltinamosios reikalavimus Lietuvos apeliacinis teismas atmetė. Penktadienį paskelbta nutartis yra neskundžiama. Su sistema nepakovosi, išgirdusi teismo nutartį žurnalistams pasakė E. Kusaitė. Ji Vilniaus apygardos teismo taip pat prašo sušvelninti kardomąją priemonę leisti išvykti ir į Klaipėdą, kurioje gyvena jos motina. Norėčiau grįžti į savo gimtąjį miestą Klaipėdą, kur mano mama, sakė ji. Dabar reikia du kartus per savaitę registruotis, o kelionės brangios. Norėčiau, kad būtų galima registruotis ir Vilniuje, ir Klaipėdoje.
|
|
Profesionali pagalba vyrams
|
Kauno vyrų krizių centro
direktorė Oksana Slapšienė
(dešinėje) su savanorėmis
|
Kaune veikiantis Vyrų krizių centras (www.kaunovkc.lt) viena iš nedaugelio Lietuvoje veikiančių specializuotų tokio pobūdžio įstaigų. Dar prieš dešimtmetį tokių įstaigų mūsų šalyje apskritai nebuvo. Lietuvoje veikia daug moterų krizių centrų, kuriuose teikiama pagalba moterims, tačiau vyrai būdavo užmiršti, o jų problemos nustumtos į antrą planą. Pastaraisiais metais padėtis keičiasi kuriasi vyrų krizių centrai, kuriuose dirba kvalifikuoti specialistai ir jiems talkinantys savanoriai. Jau ir mes pasukome į tą kelią, kuriuo senokai eina modernios Europos valstybės.
|
|
|