2011 m. sausio 19 d.
Nr. 5
(1885)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Iš „tarybinės liaudies“ – į pilietinę visuomenę

Algimantas Zolubas

Vos atkūrus Lietuvos nepriklausomybę dabartinė Lietuvos ambasadorė Kanadoje Gintė Damušytė pabrėžtinai tvirtino, kad svarbiausiu procesu Lietuvoje reikia laikyti pilietinės visuomenės ugdymą, formavimą, jos telkimą valstybinei veiklai, nes demokratinėje šalyje pilietinė visuomenė yra valstybės pamatas, turinys, tvirtybės ir saugumo garantas. Deja, diplomatė, įžvalgi politikė dešiniųjų nebuvo deramai išgirsta, o kairieji jos teiginį suvokė kaip įspėjimą ir didžiulį pavojų pažadinti galingą jėgą, kuri turės juos nušalinti nuo valstybės reikalų tvarkymo – politikos. Tebeturėdami visose valstybės valdymo struktūrose bei žiniasklaidoje buvusius kompartijos nomenklatūrininkus, kairieji, politiką įvardiję tik Seimo narių, partijų, diplomatų nuosavybe, piliečiams į politiką pastatę neperžengiamą užkardą uoliai ėmėsi depolitizavimo – Lietuvos piliečių nupilietinimo.


Begalinė kaina už teisingumo nebuvimą

Aleksandras JAKUBONIS

Lietuvos visuomenė nustebusi, kad Valdovų rūmų atkūrimo kaina auga link begalybės. Laisvosios rinkos sąlygomis taip neturėtų būti. Pavyzdžiui, atėjęs turgun, pirkėjas sužino kainas ir, jeigu jam per brangu, ketina pirkinio atsisakyti ir priverčia pardavėją kainą  sumažinti. Bet jeigu pirkėjai nesiderėdami moka, kiek iš jų paprašo, parduodantys pradeda kelti kainas link begalybės.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija