Iš tarybinės liaudies į pilietinę visuomenę
Algimantas Zolubas
Vos atkūrus Lietuvos nepriklausomybę dabartinė Lietuvos ambasadorė Kanadoje Gintė Damušytė pabrėžtinai tvirtino, kad svarbiausiu procesu Lietuvoje reikia laikyti pilietinės visuomenės ugdymą, formavimą, jos telkimą valstybinei veiklai, nes demokratinėje šalyje pilietinė visuomenė yra valstybės pamatas, turinys, tvirtybės ir saugumo garantas. Deja, diplomatė, įžvalgi politikė dešiniųjų nebuvo deramai išgirsta, o kairieji jos teiginį suvokė kaip įspėjimą ir didžiulį pavojų pažadinti galingą jėgą, kuri turės juos nušalinti nuo valstybės reikalų tvarkymo politikos. Tebeturėdami visose valstybės valdymo struktūrose bei žiniasklaidoje buvusius kompartijos nomenklatūrininkus, kairieji, politiką įvardiję tik Seimo narių, partijų, diplomatų nuosavybe, piliečiams į politiką pastatę neperžengiamą užkardą uoliai ėmėsi depolitizavimo Lietuvos piliečių nupilietinimo.
|
Begalinė kaina už teisingumo nebuvimą
Aleksandras JAKUBONIS
Lietuvos visuomenė nustebusi, kad Valdovų rūmų atkūrimo kaina auga link begalybės. Laisvosios rinkos sąlygomis taip neturėtų būti. Pavyzdžiui, atėjęs turgun, pirkėjas sužino kainas ir, jeigu jam per brangu, ketina pirkinio atsisakyti ir priverčia pardavėją kainą sumažinti. Bet jeigu pirkėjai nesiderėdami moka, kiek iš jų paprašo, parduodantys pradeda kelti kainas link begalybės.
|