2011 m. sausio 19 d.
Nr. 5
(1885)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

Svetainė įkurta
2001 m. spalio 3 d.

RUBRIKOS

XXI Amžius


PRIEDAI

Abipus Nemuno

Kristus ir pasaulis

žvilgsniai

pro vita

Sidabrinė gija

Horizontai

Atodangos


ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai


PRIEŠPASKUTINIS NUMERIS

XXI Amžius


REKLAMA LAIKRAŠTYJE

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją


MŪSŲ
RĖMĖJAS

 

Šiame numeryje:

Apginta visuotinė
laisvės idėja

Sausio 13-oji
ir ši diena

Nepriklausomybę
turime stiprinti
kasdien

Naikinimo įpročiai

Tiesa kėlė
eiti ir ginti tai,
kas svarbiausia


„tarybinės liaudies“ –
į pilietinę visuomenę

Begalinė kaina
už teisingumo
nebuvimą

Apie pasaulinę
konfederaciją

Profesionali
pagalba vyrams

XV–XVII amžių
vertybės
įsigytos pigiau

Naujametis Popiežiaus susitikimas su diplomatais

Mindaugas BUIKA

Popiežių Benediktą XVI sveikina
178 šalių, su kuriomis Vatikanas
palaiko santykius, diplomatai

Religijos laisvė Vatikano užsienio politikoje

Kalėdinio laikotarpio kalbose ir homilijose popiežius Benediktas XVI daug kartų išreiškė susirūpinimą dėl sustiprėjusių išpuolių prieš krikščionis įvairiose pasaulio vietose. Pavojuje atsidūrusi religijos laisvė buvo ir jo kreipimosi Pasaulinei taikos dienai pagrindinė tema. Ši tema vyravo ir Šventojo Tėvo kalboje, pasakytoje sausio 10 dieną vykusiame metiniame susitikime su prie Šventojo Sosto akredituotu diplomatiniu korpusu, tuo norint pabrėžti, kad dėl diskriminacijos ir persekiojimo kenčiančių krikščionių gynimas – ar tai būtų Artimieji Rytai, ar komunistų valdomos šalys, ar sekuliarizuota Europa – yra Vatikano užsienio politikos prioritetas.


Pašventinta rekordinė Laisvės vėliava

Prieš Sausio 13-osios 20-metį Anykščių Šv. Mato bažnyčioje buvo pašventinta rekordinė 200 metrų ilgio Laisvės vėliava, kurią pasiuvo Anykščių A.Vienuolio gimnazijos mokiniai. Gimnazistai per Anykščius vėliavą nešė iškilminga procesija, ją lydėjo ir kitų miesto mokyklų mokiniai, o 12 valandą vėliavą pašventino kanauninkas Stanislovas Krumpliauskas. Savo kalboje jis paminėjo ir dvasininkijos indėlį. „Kunigai tada buvo tarp žmonių, buvo prie Parlamento, ar Parlamente, bei siuntė autobusus iš parapijų ginti Parlamento“, – prisiminė kanauninkas.


Prie Seimo rūmų atidengta Laisvės gynėjams skirta atminimo lenta

Šiomis dienomis Seime apsilankęs
jaunimas apžiūrėjo Sausio 13-ajai
skirtą fotografijų parodą
ir ekspoziciją
Stasio POVILAIČIO nuotrauka

Sausio 16 dieną Nepriklausomybės aikštėje (prie Seimo I rūmų) bendra liturgine malda buvo pagerbtas žuvusiųjų už Lietuvos Laisvę atminimas.

Prie Seimo I rūmų pastato Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė Irena Degutienė ir Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininko pavaduotojas, Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras, Seimo Pirmininko pavaduotojas Česlovas Vytautas Stankevičius atidengė Lietuvos valstybės gynėjams skirtą atminimo lentą. „Amžinam gyvenimui ant Lietuvos patekėjo jos laivės gynėjų širdys. Nemirtingumą ir šlovę Jiems suteikia Tėvynė“, – rašoma Laisvė gynėjams atminti skirtoje lentoje. Laisvės gynėjams suliepsnojo Atminties laužas.


Kai siekiama susidoroti teisinėmis priemonėmis

Eglė Kusaitė (kairėje) pareiškė
nušalinimą visiems trims teisėjams.
Tarp į jos teismą gausiai
susirinkusių visuomenės veikėjų
buvo ir s. Nijolė Sadūnaitė
Jono ČESNAVIČIAUS nuotrauka

Lietuvos apeliacinis teismas atmetė terorizmu kaltinamos Eglės Kusaitės skundus dėl praėjusių metų pabaigoje priimtų Vilniaus apygardos teismo nutarčių, pagal kurias byla turi būti nagrinėjama neviešuose posėdžiuose. E. Kusaitė siekė, kad jos byla būtų ne tik grąžinta Generalinei prokuratūrai, bet ir nagrinėjama viešuose posėdžiuose bei sujungta su šiuo metu Rusijoje suimtų jos bičiulių Aišos ir Apčio Magmadovų byla. Be to, ji siekė, kad prie bylos būtų prijungti nauji įrodymai bei prokuratūroje iš naujo būtų surašytas kaltinamasis aktas. Šiuos kaltinamosios reikalavimus Lietuvos apeliacinis teismas atmetė. Penktadienį paskelbta nutartis yra neskundžiama. „Su sistema nepakovosi“, – išgirdusi teismo nutartį žurnalistams pasakė E. Kusaitė. Ji Vilniaus apygardos teismo taip pat prašo sušvelninti kardomąją priemonę – leisti išvykti ir į Klaipėdą, kurioje gyvena jos motina. „Norėčiau grįžti į savo gimtąjį miestą Klaipėdą, kur mano mama, – sakė ji. – Dabar reikia du kartus per savaitę registruotis, o kelionės brangios. Norėčiau, kad būtų galima registruotis ir Vilniuje, ir Klaipėdoje.“


Aukso vainikai – kūrybingiausiems

Marytė MIELIAUSKIENĖ

Bronius VERTELKA

Parodos dalyviai
Dariaus Baltakio nuotraukos

Trijų Karalių dieną Rokiškio krašto muziejuje vyko VI respublikinės konkursinės tautodailės parodos „Aukso vainikas“ uždarymas (kasmet paroda veikia vis kitame mieste).  

 Penkiose erdviose muziejaus salėse buvo eksponuojama tautodailės meistrų kūryba: geležiniai kryžiai, medinės skulptūros, karpiniai, juostos, lovatiesės, riešinės, paveikslai, juodoji keramika. Savo kūrybą pristatė žinomi Lietuvos tautodailininkai – dukart Liongino Šepkos premijos laureatas Saulius Lampickas, Liongino Šepkos premijos laureatai Rimantas Zinkevičius, Jonas Tvardauskas, Pranas Dužinskas, Juozas Videika (R. Zinkevičius buvo vainikuotas „Aukso vainiku“ pirmojoje parodoje 2006 m.).


Pagerbė kultūros premijos laureatus

Kalba pedagogas, elementorių
autorius Juozas Danilavičius.
Kairėje – Vytautas Bagdonas,
dešinėje – Kultūros tarybos
pirmininkas Balys Meldaikis

Anykščių sakralinio meno centre prieš Šv. Kalėdas gražiai pagerbti garsios anykštėnės muziejininkės, kraštotyrininkės ir literatės šviesaus atminimo Teresės Mikeliūnaitės vardu pavadintos kultūros premijos laureatai.

Šiemet T. Mikeliūnaitės kultūros premijos laureatais tapo du gerai žinomi anykštėnai: ilgametis pedagogas, publicistas, mokyklinių elementorių autorius Juozas Danilavičius ir žurnalistas, kraštotyrininkas, Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejaus įkūrėjas ir šio muziejaus darbuotojas Vytautas Bagdonas. Kultūros taryboje šie pretendentai surinko po septynis balsus, tad buvo nuspręsta 5000 litų premiją padalinti pusiau ir įteikti abiems.


Faksimilinis K. Donelaičio „Metų“ leidinys – dovana Lietuvos mokykloms

Juozas Jacevičius,

XXVII knygos mėgėjų draugijos narys

Faksimilinis 1818 metų K. Donelaičio
„Metų“ leidinys išleistas ir įrištas
taip, kad atrodo tarsi autentiškas

2010 metais  Lietuva minėjo  Kristijono Donelaičio 230-ąsias ir kalbininko, „Metų“ leidėjo bei vertėjo į vokiečių kalbą  Liudviko Rėzos 170-ąsias mirties metines.

Kristijonas Donelaitis (1714–1780) – liuteronų  pastorius, lietuvių grožinės literatūros pradininkas. Pagrindinį savo kūrinį poemą „Metai“ K. Donelaitis rašė veikiausiai 1765–1775 metais, tiksli data nežinoma. K. Donelaitis davė pavadinimus tik atskiroms poemos dalims: „Pavasario linksmybės“, „Vasaros darbai“, „Rudenio gėrybės“ ir „Žiemos rūpesčiai“. Išliko dviejų pirmųjų dalių autografai ir visų dalių J. Hohlfeldto nuorašas (saugomas Lietuvių literatūros ir tautosakos institute). Pavadinimas „Metai“ pirmą kartą pavartotas Liudviko Rėzos parengtame pirmajame K. Donelaičio poemos leidime. Leidėjas ciklo dalis kiek patrumpino, paredagavo, sujungė į vieną kūrinį ir išleido kartu su vertimu į vokiečių kalbą.


Mintys kiekvienai dienai

Kazimieras Dobkevičius

Kun. Kazimieras Ambrasas SJ

Išleista kunigo Kazimiero Ambraso SJ Mažosios bibliotekos ketvirtoji knygelė „Mažasis magnificat IV. Mintys kiekvienai dienai“, skirta spaliui, lapkričiui ir gruodžiui. Visų dvylikos mėnesių pamąstymai suskirstyti į keturias knygeles po tris mėnesius. Leisti tokias knygeles buvo sena autoriaus svajonė, jau mėginta įgyvendinti anksčiau išleistomis: „Kristaus kančia, pastiprink mane...“ (2002), „Aukštyn“ (2003). Kun. K. Ambrasas primena: „Jei bent trupinėlį kam nors ji padės, ačiū Dievui. Kuo daugiau gausios dangaus palaimos ir sėkmės skaitytojams, kurių prašome prisiminti leidėjus bent viena „Sveika, Marija“. Ačiū visiems.“

 
Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija