Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Literatūra
Nuomonės
Požiūris
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Profesionali pagalba vyrams

Kauno vyrų krizių centro direktorė Oksana Slapšienė (dešinėje) su savanorėmis

Projektų vadovė Kristina Grigalavičienė (centre) su savanorėmis

Kaune veikiantis Vyrų krizių centras (www.kaunovkc.lt) – viena iš nedaugelio Lietuvoje veikiančių specializuotų tokio pobūdžio įstaigų. Dar prieš dešimtmetį tokių įstaigų mūsų šalyje apskritai nebuvo. Lietuvoje veikia daug moterų krizių centrų, kuriuose teikiama pagalba moterims, tačiau vyrai būdavo užmiršti, o jų problemos nustumtos į antrą planą. Pastaraisiais metais padėtis keičiasi – kuriasi vyrų krizių centrai, kuriuose dirba kvalifikuoti specialistai ir jiems talkinantys savanoriai. Jau ir mes pasukome į tą kelią, kuriuo senokai eina modernios Europos valstybės.

„XXI amžiaus“ korespondentas Giedrius Grabauskas-Karoblis su Kauno vyrų krizių centro įkūrėjomis psichologėmis direktore Oksana Slapšiene ir projektų vadove Kristina Grigalavičiene kalbasi apie centro veiklą, tikslus bei Lietuvoje susiklosčiusią padėtį – specifines vyrų problemas ir jų sprendimo būdus.

Kada pradėjote centro veiklą? Kokie Vyrų krizių centro tikslai ir uždaviniai? Su kokiomis specifinėmis problemomis susiduria vyrai?

Centras įsikūrė 2009 metų kovo mėnesį. Pagrindinis tikslas – padėti vyrams įveikti įvairias krizes. Daug vyrų susiduria su alkoholizmo grėsme ir kitokiomis priklausomybėmis – narkomanija, lošimų manija, kibermanija. Vyrams dažnai kenkia ir nesugebėjimas bendrauti ir atskleisti savo jausmus. Labai kenkia mūsų visuomenėje įsišaknijęs stipraus vyro kultas – klaidingas požiūris, kad vyras turi iškęsti visas problemas nesiskųsdamas. Daug vyrų nusivilia gyvenimu, pradeda girtauti, vartoti narkotikus, panyra į depresiją arba pradeda smurtauti. Siekiame ugdyti savimi pasitikinčius, kūrybingus vyrus, sugebančius harmoningai bendrauti ir kylančius konfliktus spręsti be didesnių ekscesų. Pastaruoju metu formuojame net atskirą pagalbos grupę, kurioje buriasi priklausomybės nuo tabako siekiantys atsikratyti vyrai. Individualiai dirbame su bedarbiais, pagyvenusiais vyrais, su psichologinės pagalbos grupėmis.

Vyrų krizių centro tikslų įgyvenimui reikalingi specialistai ir jiems talkinantys entuziastai. Kokia jūsų komanda?

Be manęs, centre dirba psichologė Kristina Grigalavičienė, psichologas Jonas Kilijonas, treneris ir viešųjų ryšių bei efektyvaus komandinio darbo ekspertas Jordanas Poškaitis. Kartu dirba ir daug savanorių, kurių didžiąją dalį sudaro VDU, KMU ir kitų aukštųjų mokyklų studentai. Savanoriai labai daug prisideda prie mūsų veiklos, džiugu, kad entuziastų dėka galime plėsti veiklą. Bendradarbiaujame su šioje srityje dirbančiomis kitomis nevyriausybinėmis organizacijomis. Vykdome programas „Smurto apraiškų mažinimas socialinėje erdvėje“, „Pagalba krizę patiriantiems vyrams“, planuojame vykdyti ir kitas programas. Nors kol kas gauname tik labai nedidelį finansavimą, bet nenuleidžiame rankų, planuojame plėsti veiklą.

 Mūsų valstybėje susidarė didžiulė erdvė „mirties kultūros“ apraiškoms plisti. Tai ir besaikių pramogų kultas, vis daugėjančių priklausomybių grėsmė, bedarbystė ir nesugebėjimas harmoningai bendrauti. Jūsų požiūriu, kurio amžiaus vyrai atsparesni įvairioms negandoms? Kokio amžiaus vyrai yra pagrindiniai jūsų centro klientai?

Vyrų krizių centro klientai labai įvairaus amžiaus – nuo 12 iki 76 metų amžiaus. Pagrindinę besikreipiančių vyrų dalį sudaro 30–45 metų amžiaus vyrai – subrendę, darbingi ir jau nemažai patyrę gyvenime. Yra dar tam tikra kategorija vyrų – 50–60 metų, bedarbiai, dažnai ir vieniši. Jie nusivilia gyvenimu, jiems trūksta ir lėšų, ir bendravimo. Labai svarbu plėsti vienišų vyrų socialinę erdvę, nes pastebėta, kad su vienišumo problemomis Lietuvoje vyrai susiduria žymiai dažniau nei moterys. Viena iš pagalbos krypčių – pasitikėjimo savimi ir kūrybiškumo ugdymas. Kūrybinga, aktyvi asmenybė daug atsparesnė negandoms.

Kokia Kauno specifika? Ar padėtis Kaune kuo nors skiriasi nuo kitų Lietuvos miestų?

Vyrų problemos visoje respublikoje panašios. Kaunas yra tipiškas didmiestis. Tačiau galiu pastebėti, kad didesniuose miestuose vyrai laisvesni, atviriau kalba apie savo problemas. Susidūrę su sunkumais jie dažniau kreipiasi pagalbos. Tuo kauniečiai panašūs į vilniečius, klaipėdiečius ir kitų didesnių miestų gyventojus. Tuo tarpu nedideliuose rajonuose gyvenantys ir net netoli nuo didmiesčio esančiose kaimo vietovėse gyvenantys vyriškiai gerokai uždaresni, nenoriai pasakoja apie savo problemas. Provincijos sindromai – žmonių uždarumas ir bedarbystė. Žmonės čia dažnai bijo atvirai atskleisti savo problemas ir dažnai kreipiasi tik užspeisti į kampą. Mes bendradarbiaujame ne tik su įvairiomis Kauno seniūnijomis, bet ir su kai kurių provincijos vietovių seniūnijomis ir vietos bendruomenėmis, vykstame į rajonus, teikiame kvalifikuotą pagalbą.

Greta tikslinių psichologinės paramos programų vykdomi ir socialinės paramos projektai, skirti paremti skurstantiems žmonėms, šiuo metu sunkiai besiverčiančioms daugiavaikėms šeimoms. ,,Organizuojame įvairias paramos akcijas, prisidedame prie kitų organizacijų vykdomų paramos akcijų. Ir tai darome nuolat. Bendradarbiaujame su kitomis organizacijomis – Raudonojo kryžiaus draugija bei kitomis. Patys renkame labdarą – surinktus drabužius, avalynę vežame į seniūnijas, aktyviai prisidedame prie „Maisto banko“ akcijos.

Įdomu, kad vis dažniau į Vyrų krizių centrą kreipiasi moterys. Jos, matydamos, kad jų sutuoktiniai, broliai ar tėvai susiduria su sunkumais, pačios skambina ar ateina į centrą ir teiraujasi, kuo būtų galima pagelbėti jų artimam žmogui. Be pagalbos negandų kamuojamiems vyrams, labai svarbi prevencija – nuo jaunų dienų ugdyti psichologiškai atsparius, kūrybingus vyrus, padėti šeimoms. Prancūzijoje, Skandinavijos šalyse, Austrijoje, Čekijoje ir kitose Europos valstybėse vyrų krizių centrai kartu su kitomis psichologinės pagalbos organizacijomis, religinėmis organizacijomis ir dvasininkais daug prisideda prie harmoningos padėties visuomenėje formavimo, siekia, kad nedidelėse bendrijose ir šeimose vyrautų pusiausvyra bei šilti, pagarbūs santykiai.

Ačiū už pokalbį.

© 2011 „XXI amžius“