|
Šventės ir kasdienybė
Giedrius Grabauskas-Karoblis
Kovo 11-ąją suėjo 21 metai nuo nepriklausomos valstybės atkūrimo. Minėdami šią džiugią šventę prisimename Lietuvai lemtingus 19881991 metus, kai pradėjome vaduotis iš bolševizmo jungo ir atkūrėme valstybę. Deja, šiandienos realijos gerokai niūresnės. Neseniai įvykę savivaldos rinkimai buvo iš esmės antikonstituciniai. Nors masinių klastojimų neužfiksuota, tačiau iš esmės buvo pažeidinėjamos mažesnių partijų ir nepriklausomų kandidatų teisės jie susidūrė su didelėmis problemomis norėdami pristatyti savo programas radijo ir televizijos laidose. Be to, tam, kad būtų įregistruoti, nepriklausomi kandidatai turėjo surinkti daugybę parašų. Pažeidimų buvo ir daugiau ir visi jie sudarė palankesnes sąlygas didžiųjų partijų atstovams. Kai kurių partijų atstovai džiūgauja, kad rinkimai praėjo sklandžiai. Tokių veikėjų norisi paklausti kuo džiaugiatės, ponai? Ką šie rinkimai pakeis Lietuvoje? Juk oligarchinė santvarka neišgyvendinta, ir toliau didžiausią įtaką mūsų šalies valdymui turi krimelitas monopolinio kapitalizmo struktūras valdantis kriminalizuotas elitas, turintis didžiulę įtaką valdžios olimpe. Tuo tarpu svarstymai apie kairiuosius ir dešiniuosius yra tušti ir net juokingi, nes ne kairieji ar dešinieji valdo Lietuvą, o mafijos klanai. Atidžiau pažvelgus į provinciją matome daug sensacingų įvykių štai Radviliškio rajonas jau vadinamas lietuvišku Tvin Pyksu. Kaip teigia Radviliškio jungtinio demokratinio judėjimo lyderis J. Vedeckis, Radviliškio rajone vyksta didžiulės aferos, grobstymai, nužudymai. Tyrimas dėl prieš kelerius metus nužudyto policijos komisaro E. Viliūno nutrauktas. Gerai, kad bent viešojoje erdvėje nestinga atvirumo štai neseniai televizijos laidoje aktorius, vienas iš interneto portalo www.ekspertai.eu vadovų R. Boravskis oligarchui V.Uspaskichui atvirai pasakė: Tu esi vagis. Lietuvai labai reikia tiesos: jei vagis vadinsime vagimis, o melagius melagiais, tai bus pirmasis žingsnis į mūsų krašte įsigalėjusios kriminalinės oligarchijos sutramdymą.
Kovo 8 dieną atsistatydino ūkio ministras Dainius Kreivys. Jis žengė šį žingsnį po jam nepalankių Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos išvadų. Atidžiau panagrinėjus situaciją aiškėja, kad D. Kreivys tapo gudriai surežisuoto sąmokslo auka. Taip, gali būti, kad ministras padarė pažeidimų, tačiau tikrai nėra jokių duomenų, kad D. Kreivys yra aferistas. Jei Lietuvoje būtų sistemingai kovojama su korupcija, tai pirmiausia būtų paliesti labiausiai pagarsėję ministrai savo bičiulių bei giminių protegavimu pasižymėjęs aplinkos ministras G. Kazlauskas ir Lietuvos švietimo bei mokslo sistemą griaunantis G. Steponavičius. Tačiau aršiai puolamas būtent D. Kreivys. Beje, D. Kreivys, kaip ir Viešųjų pirkimų tarnybos vadovas Ž. Plytnikas, yra katalikiškos organizacijos Opus Dei nariai. Kai kurie liberalai dar 2010 metais juos puolė vien dėl to.
Verdant aršioms politinėms batalijoms, Lietuvos ekonomika ir toliau stringa. Galime konstatuoti, kad mūsų visuomenei labai kenkia didžiuliai mokesčiai ir neteisinga socialinio aprūpinimo sistema. Ir padėtis Lietuvoje darosi vis sudėtingesnė žemiau skurdo ribos jau atsidūrė 27 proc. šalies gyventojų, o bedarbystės lygis jau pasiekė 20 procentų (faktinis bedarbystės lygis dar didesnis apie 25 proc.). Lietuva vis labiau atsilieka ne tik nuo klestinčių Vakarų valstybių Prancūzijos, Austrijos, Ispanijos, Skandinavijos bei kitų, ne tik nuo gerokai mus aplenkusių kaimyninių valstybių Lenkijos ir Estijos, bet ir nuo daugelio Lotynų Amerikos šalių. Lotynų Amerikoje, kur gerai sutvarkyta mokesčių sistema ir pažabota korupcija, regimas ekonominis pakilimas. Štai Meksikoje didelės dalies žmonių pajamos siekia 700800 dolerių per mėnesį. Meksikoje elektra dvigubai pigesnė nei mūsų šalyje, kuras taip pat gerokai pigesnis nei Lietuvoje. Šalyje pigi mėsa, makaronai, cukrus bei kiti maisto produktai. Tiesa, Meksikai dar labai kenkia korupcija (pastaruoju metu jau vyksta kovos su korupcija kampanijos, tik jos dar nėra labai sėkmingos) ir prekybą narkotikais organizuojantys mafijos sindikatai. Tuo tarpu kitos regiono šalys Kosta Rika, Urugvajus, Argentina, Čilė pasiekė ryškių rezultatų tiek kovoje su korupcija, tiek ekonomikos srityje. Kosta Rikoje žemiau skurdo ribos gyvena tik 12 proc. gyventojų, o bedarbių čia tik 6,6 proc. Urugvajuje žemiau skurdo ribos gyvena 13 proc. gyventojų, o bedarbystės lygis tik 7,9 proc. Pakankamai gera padėtis ir Argentinoje žemiau skurdo ribos gyvena 13,9 proc. gyventojų, o bedarbystė siekia 8 proc. Tad apie Lotynų Amerikos regioną kalbėti su pašaipa ir vadinti šio regiono valstybes bananinėmis respublikomis kažin ar turime teisę. Bananines respublikas dabar labiau primena Latvija ir Lietuva.
Padėtis žmogaus teisių srityje išlieka sudėtinga. Daugelis rezonansinių bylų Valdovų rūmų afera, Alytaus tekstilės, D. Kedžio nužudymo ir kitos panašios bylos iš esmės netiriamos, tuo tarpu bylų fabrikavimas vyksta sėkmingai. Toliau persekiojami politiniai pabėgėliai iš Čečėnijos. Štai kovo 8 dieną suimtas buvusio Čečėnijos prezidento D. Dudajevo sūnus Denis Dudajevas. Teigiama, kad pas jį rasta padirbtų pasų. Ši istorija labai primena Rusijoje vykdomus čečėnų persekiojimus kai pas juos neva randami ir ginklai, ir narkotikai, ir padirbti pasai. Prisimename Lietuvoje nuožmiai persekiotą čečėnų Gatajevų šeimą ir politinio pabėgėlio iš Čečėnijos, rašytojo V. Jelchojevo persekiojimą. Kol nebus ištirti Gatajevų ir V. Jelchojevo persekiojimo atvejai ir nebus nustatyti jų užsakovai, tol visos kalbos apie tai, kad Lietuvoje gerbiamos žmogaus teisės, yra niekinės.
Lietuvoje labai trūksta strateginio požiūrio į šalies raidą, sistemingos mūsų šalyje ir už jos ribų vykstančių procesų analizės. Komunistinės kriminalinės sistemos griovime pasižymėjo charizmatiški politikai V. Landsbergis, L. Kačynskis, Z. Gamsachurdija, D. Dudajevas, V. Havelas, V. Orbanas. Po šių istorinių procesų praėjo jau du dešimtmečiai. Buvusio pokomunistinio bloko valstybes galima suskirstyti į dvi stovyklas. Čekijoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Vengrijoje, Gruzijoje ir dar keliose valstybėse jau egzistuoja demokratinė santvarka, o Rusijoje, Baltarusijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Ukrainoje, Bulgarijoje ir dar kai kuriose valstybėse egzistuoja nuožmios tironijos arba oligarchinė santvarka. Lietuvoje įsigalėjęs krimelitas nori išlaikyti dabartinę padėtį fasadinę demokratiją. Tokia tariama demokratija tik demokratijos imitacija. Norint išsiaiškinti kertines negerovių priežastis, reikia į jas pažvelgti atidžiau. Nes kalbant apie Lietuvoje egzistuojančias problemas viskas dažnai veliama į vieną krūvą ir neatskiriamos priežastys bei pasekmės. Tiek įsigalėjusi korupcija, tiek socialinis ir ekonominis nuosmukis tai tik neigiamos santvarkos pasekmės. O pagrindinė korupcijos, ekonominio nuosmukio, plintančio skurdo bei tebesitęsiančio Lietuvos švietimo ir mokslo sistemos bei kultūros srities griovimo priežastis yra įsišaknijusi oligarchija. Nepažabojus oligarchijos neįmanoma susidoroti ir su šios santvarkos pasekmėmis tiek korupcija, tiek kitais neigiamais reiškiniais. Oligarchija yra šiuolaikinis feodalizmo modelis. Gal Lietuvos visuomenės būklei neigiamą poveikį turi tai, kad Bažnyčia atskirta nuo valstybės. Tose šalyse, kuriose Bažnyčia neatskirta nuo valstybės arba Katalikų Bažnyčios įtaka yra kur kas didesnė nei Lietuvoje, padėtis tiek nusikalstamumo srityje, tiek vertybių sferoje yra pakankamai gera. Štai Kosta Rikoje, kur Bažnyčia neatskirta nuo valstybės, nusikalstamumas gerokai mažesnis nei Lietuvoje, čia ir narkomanijos lygis neaukštas. Kosta Rikoje susiformavo ir gausi vidurinioji klasė, dauguma vietos gyventojų yra praktikuojantys katalikai. Tad jau metas nusigręžti nuo visokio plauko liberalų, propaguojančių atsilikusią mirties kultūrą, ir atsigręžti į tikrąsias vertybes. Tada bus lengviau pažaboti oligarchiją ir atkurti tikrą teisinę valstybę.
© 2011 XXI amžius
|