Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Teisėtvarka
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Dar kartą apie „Opus Dei“ prelatūrą

„Opus Dei“ įkūrėjas Jose Maria Escriva de Balagueras 2002 metais paskelbtas šventuoju

Prieš keletą dienų viešoje erdvėje vienas politikas tvirtino, kad „Opus Dei“ prelatūra yra sekta, o jos nariai bando skverbtis į valdžios struktūras. Šia proga dar kartą primename, kad bet kokių pažiūrų politikams, siekiantiems savo tikslų, nedera apie oficialias Katalikų Bažnyčios struktūras sakyti netiesą, nes tai nepasitarnauja visuomenės konsolidavimui. Juo labiau tai netinka daryti politikams, kurie save laiko katalikais.

Rinkimai ir Estijos pamoka

Saulius Stoma

Lietuvoje vis dar nerimstant spėlionėms, kas iš tikrųjų laimėjo rinkimus ir kas valdys svarbiausias savivaldybes, Estijoje paaiškėjo nacionalinių rinkimų rezultatai. Palyginimas nėra adekvatus, tačiau vertas dėmesio. Lietuvos dešiniuosius ir centristus turėtų apimti baltas pavydas – iš keturių partijų, kurios pateko į parlamentą, abi valdančiosios koalicijos partnerės padidino vietų skaičių.

Kova dėl Vilniaus

Valdemaro Tomaševskio koalicija, sujungusi Lenkų rinkimų akciją ir Rusų aljansą, laimėjo kone visą Vilniaus rajoną ir antrą vietą Vilniaus mieste. Pirmąją vietą laimėjęs A. Zuokas ir Vilniaus koalicija jau jaudinasi, kad su ja į būsimą valdančią koaliciją nesidedanti TS-LKD partija kartu su lenkais valdys Lietuvos sostinę. Kalbama, kad lenkiškas pavardes rašysime su „w“, gatvių lenteles Vilniaus rajone – dviem kalbom, o lenkų mokyklose bus daugiau lenkiškų pamokų.

Jauskime atsakomybę už šalį ir tikėjimą

Lietuvos Vyskupų Konferencijos Pirmininko kreipimasis dėl visuotinio gyventojų surašymo Lietuvoje

Šiomis dienomis Lietuvoje prasidėjo visuotinis gyventojų ir būstų surašymas. Tai labai svarbus įvykis visai mūsų šaliai, pasikartojantis kas dešimt metų.

Surašymo tikslas – surinkti kiek galima tikslesnius duomenis apie gyventojus: jų skaičių, demografines, etnokultūrines charakteristikas, socialinę sudėtį, gyvenimo sąlygas. Neabejojama, kad surašymo rezultatai pasitarnaus mums visiems ir leis tiksliai išanalizuoti per dešimtmetį nuo 2001 metų surašymo šalyje įvykusius pokyčius, emigracijos mastą, įvertinti esamą padėtį, tiksliau parengti gyventojų skaičiaus prognozes. Kadangi surašymai vyks visose Europos Sąjungos šalyse, rezultatus bus galima palyginti ir su kitų valstybių surašymų duomenimis.

Ar papūs nauji vėjai?

Benjaminas ŽULYS

Lietuvos kaime gyvena apie trečdalis šalies žmonių, o dirba vos apie dešimtadalis. Nepaisant to, žemdirbių sukurtos vertybės sudaro tvirtą ekonominį valstybės pagrindą. Ši mintis buvo išsakyta neseniai Kaune įvykusiame Lietuvos žemės ūkio rūmų (ŽŪR) ataskaitiniame-rinkiminiame suvažiavime. Jame iškelta daug įvairių su žemės ūkiu, kaimo žmonių gyvenimu susijusių klausimų. Kai kurie jų kartojasi ne vienerius metus, tačiau sprendžiami sunkiai. ŽŪR pirmininkas Bronius Markauskas, šias pareigas ėjęs dvi kadencijas (viena kadencija – treji metai), kalbėjo apie ŽŪR nuveiktus darbus, pabrėždamas, kad tie darbai – ne vien Rūmų vadovybės, tarybos, bet ir daugelio kaimo žmonių nuopelnas. ŽŪR tapo Trišalės tarybos nariu – tai irgi daug reiškia. Tačiau, pasak vadovo, esama ir nemažai kliuvinių, kurie trukdo kaimo žmonėms įgyvendinti gerus norus, siekti geresnio gyvenimo. Antai per ataskaitinį laikotarpį žemės ūkio produktų gamybos apimtys, išskyrus grūdų gavybą, sumažėjo daugiau nei 50 proc. Ne vieneri metai vyksta dialogas tarp žemės ūkio produktų gamintojų ir perdirbėjų, kurie nuo žemdirbių lupa devynis kailius. Todėl po ilgų svarstymų nutarta statyti stambią pieno perdirbimo įmonę. Tai kainuos per 50 milijonų litų, bet ilgainiui atsipirks su kaupu. Maisto produktai  nuolat brangsta, prekybos įmonės jiems uždeda 9–50 proc. antkainius. Sunkiai suvokiama, kad vidutinysis ūkis turi būti vyraujantis – tam nesudarytos ekonominės bei socialinės sąlygos, nėra pakankamos Europos Sąjungos paramos sklaidos. Be to, kaimo žmonės dar nesubrendę savivaldai. Nerimą kelia ir Kauno medicinos universiteto ir Lietuvos veterinarijos akademijos sujungimas į vieną aukštąją mokyklą – kaimas ilgainiui gali likti be veterinarijos, zootechnijos specialistų. Iki šiol neužbaigta žemės reforma, neišspręsta užleistų žemių priežiūros bei panaudojimo problema. Nėra aiškios regionų politikos. Seniai kalbama, rašoma, kad mažai rūpinamasi kaimo keliais, vandentiekiu, kultūros, ryšių, kitais socialiniais reikalais. Todėl bedarbystė, emigracija kaime yra žymiai didesnė nei mieste, sakė Rūmų vadovas. Pridūrė, kad trečiai kadencijai jis balotiruotis neketina, nebent sutiktų būti pirmininko pavaduotoju.