Pirmasis puslapis
Aktualijos
Gimtasis kraštas
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Požiūris

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

E. Kusaitei pateikti įtarimai dėl grasinimų prokurorui

Eglę Kusaitę palaikyti atvyko ses. Nijolė Sadūnaitė Jono ČESNAVIČIAUS nuotrauka

Terorizmu kaltinamai Eglei Kusaitei gresia dar viena baudžiamoji byla. Pirmadienį jai pateikti kaltinimai siuntus grasinančią žinutę Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos departamento prokurorui Justui Lauciui. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl grasinimų susidoroti ir valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimo. J. Laucius vasario pabaigoje esą gavo grasinančią žinutę, kuri „galėjo būti išsiųsta“ iš E. Kusaitės mobiliojo telefono. Mergina neigia, kad siuntė grasinančią žinutę prokurorui ir kad iš viso žino jo telefono numerį. Vilniaus apygardos teismas (VAT) šį pirmadienį nutarė sprendimą dėl teroro akto organizavimu kaltinamos E. Kusaitės suėmimo skelbti balandžio 4 dieną, nes kaltinamoji pageidavo susipažinti su argumentais, kuriuos pateikė prašymą suimti trims mėnesiams padavęs prokuroras M. Dūda. Pasak M. Dūdos, skirti griežtesnę kardomąją priemonę E. Kusaitei prašoma dėl to, kad ji nesilaiko įpareigojimo nebendrauti su tam tikrais asmenimis ir „trukdo ir ateityje trukdys“ teismo procesui, darydama poveikį kitiems asmenims. Taigi, prokuroras M. Dūda pats pripažįsta, kad naujasis kaltinimas E. Kusaitei teikiamas visai ne dėl grasinimų prokurorui J. Lauciui, o dėl to, kad siekiama apriboti jos laisvę. Tą patvirtino ir E. Kusaitė, sakydama, kad suimti ją reikalaujama dėl to, kad ji bendrauja su Rusijoje suimtais savo draugais Magmadovais – tai lietuvė esą daro per jų motiną.

Praėjusią savaitę Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros pareigūnai namuose, kur dabar gyvena E. Kusaitė, atliko kratą. Krata padaryta atliekant ikiteisminį tyrimą pagal du Baudžiamojo kodekso straipsnius: Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas ir Valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimas.

Prokurorui J. Lauciui esą buvo atsiųsta trumpoji žinutė su grasinimais ir įžeidimais. Už grasinimą baudžiamam asmeniui numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 4 metų, o už valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų  metų. Pareigūnai, E. Kusaitės namuose  atlikę kratą, paėmė mobilųjį telefoną. E. Kusaitė neigė prokuroro teiginius, jog siuntė SMS žinutę Magmadovų advokatui. „Aš nenoriu nieko komentuoti, čia nesąmonių valstybė. Prokuroras vykdo nusikaltimus, – sakė E. Kusaitė. – Kaip jie gali žudyti žmones, tegul pasižiūri, ką daro su mano teta, mano artimaisiais“. E. Kusaitės advokatas Kęstutis Stungys įsitikinęs, kad prokuratūra esą nepagrįstai reikalauja suimti kaltinamąją. Gynėjas, remdamasis tuo, kad E. Kusaitei nėra uždrausta bendrauti su Magmadovų motina, sakė, jog „pagrindai, kuriuos pateikė prokuroras, yra išgalvoti“.

Praėjusį ketvirtadienį naują E. Kusaitės baudžiamąją bylą nagrinėjo nauja teisėjų kolegija – po trečiadienio skandalo, kai teisme pasirodė neblaivus teisėjas Zenonas Birštonas, buvo nuspręsta, kad vietoj jo byloje dalyvaus Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis. Teisėjų kolegijoje liko anksčiau joje buvusi teisėja Jūratė Damanskienė bei kolegijai pirmininkaujanti Virginija Švedienė. E. Kusaitė nesutinka, kad valstybės kaltinimą palaiko Generalinės prokuratūros prokuroras M. Dūda: „Mano advokatas pareiškė prokurorui nušalinimą, kadangi mano kaltinamasis aktas yra suformuotas pagal Rusijos baudžiamojo proceso kodeksą, tai absoliučiai netelpa į Lietuvos baudžiamojo kodekso rėmus“. Teismas šio prašymo nepatenkino. Tada prokuroras paprašė E. Kusaitei pakeisti kardomąją priemonę ir suimti ją.

Prašymas suimti E. Kusaitę sukėlė ją palaikyti susirinkusių visuomenės veikėjų nepasitenkinimą. „Jie ją nužudys, tegul sodina ir mane kartu“, – teismo koridoriuje sakė E. Kusaitės teta Irena Jeleniauskaitė. E. Kusaitę palaikyti atvyko ses. Nijolė Sadūnaitė, Nepriklausomybės akto signataras Algirdas Endriukaitis, kun. Robertas Grigas. Kitą dieną jie paprašė ištirti Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnų veiksmus E. Kusaitės byloje ir šios tarnybos ryšius su Rusijos federalinio saugumo tarnyba (FSB). Kreipdamiesi į prezidentę Dalią Grybauskaitę, Seimo pirmininkę Ireną Degutienę, generalinį prokurorą Darių Valį ir VSD generalinį direktorių Gediminą Griną laiško autoriai teigia matantys VSD ir prokuratūros veiksmuose angažuotumo požymių ir prašo ištirti, kokiu pagrindu VSD E. Kusaitės byloje bendradarbiavo su Rusijos FSB. A. Endriukaitis antradienį per spaudos konferenciją teigė, kad Lietuvos pareigūnai savo iniciatyva informavo Rusijos FSB apie E. Kusaitės tariamus kėslus surengti teroro aktą Rusijos Federacijoje. Lietuvos pareigūnai esą rusams pranešė apie lietuvės bendrininkus brolius bei seserį Apti ir Aišat Magmadovus, apie kuriuos FSB iki tol nieko nežinojo. Tai padaryta 2009 metų spalio 1 dieną, o Magmadovai sulaikyti tik 2010 metų sausio 19 dieną, tai yra po 87 dienų nuo E. Kusaitės suėmimo arba po 111 dienų nuo Rusijai perduotos informacijos. Taip pat kyla klausimas, ar teisėtai ir pagrįstai praėjusių metų kovą Generalinės prokuratūros prokuroras J. Laucius leido FSB pareigūnams apklausti E. Kusaitę. Kreipimesi nurodoma, kad 2010 m. kovo 13-ąją prokuroras V. Barkauskas faksu siuntė laišką Rusijos FSB, o  kovo 30-ąją į Maskvą dalyvauti suimtų Magmadovų tardyme ir įtarimo įteikimui jiems vyko prokuroras J. Laucius. Tų pačių 2010 m. balandžio 7-ąją prokuroro V. Barkausko sutikimu gavę 5 dienų vienkartines Šengeno vizas Rusijos FSB pareigūnai – Tardymo valdybos skyriaus viršininkas M. A. Savickij, operatyvinis darbuotojas J. V. Šatalov, Tardymo valdybos vyresnysis tardytojas A. V. Fisiukov, Tarptautinio bendradarbiavimo valdybos darbuotojas N. A. Ponamariov Lietuvos generalinėje prokuratūroje E. Kusaitę tardė beveik keturias valandas. Tie patys Rusijos FSB pareigūnai Lietuvos generalinėje prokuratūroje E. Kusaitę tardė maždaug nuo 10 iki 15 valandos, t. y. apie 5 val. Terorizmu kaltinamoji teigia per šias apklausas patyrusi fizinį ir psichologinį smurtą. Tačiau Vilniaus apygardos teismas atmetė jos prašymą įpareigoti prokuratūrą atlikti ikiteisminį tyrimą dėl prieš ją naudoto smurto. A. Endriukaitis, kun. R. Grigas ir N. Sadūnaitė taip pat prašo ištirti, kokiu pagrindu VSD bendravo su nepilnamete E. Kusaite, kuo remiantis ji apgyvendinta VSD patalpose, kodėl pareigūnai neįspėjo Lietuvos pilietės dėl galimo netinkamo elgesio, kaip to reikalauja įstatymai. Prašoma nustatyti, kas finansuoja Klaipėdos musulmonišką tinklapį „Al Tauhyd“.

E. Kusaitė praėjusį penktadienį jos bylą nagrinėjančiam Vilniaus apygardos teismui pateikė 1200 litų ieškinį ir nušalinimą. Dar vieną skundą ji penktadienį įteikė generaliniam prokurorui Dariui Valiui. Kaltinamoji savo prašymą argumentavo tuo, kad ne dėl jos pačios kaltės nuo bylos nagrinėjimo buvo nušalintas pasigėręs teisėjas Z. Birštonas ir todėl Vilniaus apygardos teismas turi jai sumokėti 1200 litų, kuriuos ji išleido buto nuomai, kurį nuomojosi nuo pernai gruodžio iki šių metų kovo. E. Kusaitė prašė Generalinio prokuroro pradėti ikiteisminį tyrimą kitos jos bylą nagrinėjančios teisėjos Jūratės Damanskienės atžvilgiu, nes praėjusį trečiadienį ši teisėja kartu su Z. Birštonu nagrinėjo dvi bylas vienoje kolegijoje, tačiau esą nepastebėjo, kad jos kolega yra visiškai girtas. Remdamasi abiem šiais skundais E. Kusaitė Vilniaus apygardos teismui pateikė ir nušalinimą.

E. Kusaitė jau iš anksčiau yra kaltinama drauge su Rusijoje kalinamais broliu ir seserimi Magmadovais planavusi teroristinį išpuolį Rusijos Federacijoje. E. Kusaitė sulaikyta 2009 metų spalio 24 dieną, kai rengėsi vykti į Maskvą pas jos pažįstamus Magmadovus esą vykdyti teroro akto. Nustatyta, kad ji internetu nuolat bendravo su čečėnų tautybės asmenimis. E. Kusaitė savo kaltės nepripažįsta ir teigia, kad radikaliems veiksmams ją skatino Valstybės saugumo departamento (VSD) pareigūnai arba su jais susiję asmenys. Ji teigia patyrusi tiek Lietuvos, tiek Rusijos pareigūnų fizinį ir psichologinį smurtą. Iš pradžių ikiteisminį tyrimą dėl galimo teroro akto surengimo atliko tas pats prokuroras J. Laucius. Tačiau E. Kusaitei ir jos artimiesiems pareiškus skundų dėl J. Lauciaus elgesio, galimo žmogaus teisių pažeidimo, byla buvo atiduoda prokurorui Mindaugui Dūdai. Iš devynis mėnesius trukusio ikiteisminio įkalinimo ji buvo išleista pernai rugpjūtį, kai teismas nusprendė, jog ji gali būti laisvėje. Sausio viduryje Lietuvos apeliacinis teismas atmetė E. Kusaitės skundus dėl praėjusių metų pabaigoje priimtų Vilniaus apygardos teismo nutarčių ir nusprendė, kad jos byla bus nagrinėjama neviešuose posėdžiuose.

© 2011 „XXI amžius“