2011 m. balandžio 1 d.
Nr. 25
(1905)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Benedikto XVI „lectio divina“ kunigams

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI su kunigais
Pelenų trečiadienio procesijoje

Šv. Pauliaus „dvasinio testamento“ aptarimas

Savo kasmetiniuose Gavėnios susitikimuose su Romos vyskupijos kunigais popiežius Benediktas XVI paprastai atsakinėdavo į jų užduotus klausimus aktualiomis sielovados temomis. Tačiau šiemet kovo 10 dieną vykusiame susitikime Šventasis Tėvas pasirinko „lectio divina“ (pamaldaus Šventojo Rašto aiškinimo) metodą, komentuodamas Apaštalų darbų knygos 20-ąjį skyrių, kuris kartais vadinamas apaštalo šv. Pauliaus „dvasiniu testamentu“ kunigams. Popiežiaus sumanymas yra suprantamas: neseniai paskelbtame apaštaliniame paraginime „Verbum Domini“ bei publikuotoje knygos „Jėzus iš Nazareto“ antrojoje dalyje jis dar kartą priminė, koks yra svarbus Evangelijos ne tik istorinis, bet ir teologinis interpretavimas, galintis vesti į susitikimą su tikruoju Kristumi.


Popiežius konsekravo naują parapijinę bažnyčią

Mindaugas BUIKA

Šventasis Tėvas gėrisi šv. Korbinijono
parapijos vaikų paleistais balandžiais

Gimtosios Bavarijos priminimas

Antrąjį Gavėnios sekmadienį vykęs popiežiaus Benedikto XVI vizitas į Romos pietinio priemiesčio parapiją jam turėjo priminti ganytojišką tarnystę gimtojoje Vokietijos žemėje Bavarijoje. Kovo 20 dieną Šventasis Tėvas konsekravo ką tik baigtą statyti parapijinę bažnyčią, dedikuotą šv. Korbinijonui, kuris VIII amžiuje buvo pirmasis Bavarijos pagrindinės Freizingo diecezijos vyskupas. Šiai diecezijai, dabar žinomai kaip Miuncheno ir Freizingo arkivyskupija, nuo 1977 iki 1982 metų vadovavo popiežius Benediktas XVI (tuomet kardinolas Jozefas Ratcingeris), vėliau paskirtas į Vatikaną darbuotis Tikėjimo mokslo kongregacijos prefektu.


Praregėjęs neregys

Kun. Vytenis Vaškelis

Negalėjai, Jėzau, praeiti pro šalį ir nepažvelgti į elgetą, kurio akys niekada nematė ne tik savo gimdytojos veido, bet negalėjo išvysti ir Tavęs – savo Kūrėjo bei  Atpirkėjo. Šis aklasis yra žmonių giminės simbolis, nes visi mes gimstame dvasiškai akli ir  kūdikystėje esame sielos neregiai. Bet ir vėliau ne visi norime praregėti. Kiek daug besigėrinčiųjų savąja šviesa, kuri, palyginti su Tavąja, tėra balzgani  spinduliai, tirpstantys žmogiškų silpnybių ūkanose.  


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija