|
E. Kusaitei pateikti įtarimai dėl grasinimų prokurorui
|
Eglę Kusaitę palaikyti
atvyko ses. Nijolė Sadūnaitė
Jono ČESNAVIČIAUS nuotrauka
|
Terorizmu kaltinamai Eglei Kusaitei gresia dar viena baudžiamoji byla. Pirmadienį jai pateikti kaltinimai siuntus grasinančią žinutę Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos departamento prokurorui Justui Lauciui. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūroje pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl grasinimų susidoroti ir valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens įžeidimo. J. Laucius vasario pabaigoje esą gavo grasinančią žinutę, kuri galėjo būti išsiųsta iš E. Kusaitės mobiliojo telefono. Mergina neigia, kad siuntė grasinančią žinutę prokurorui ir kad iš viso žino jo telefono numerį. Vilniaus apygardos teismas (VAT) šį pirmadienį nutarė sprendimą dėl teroro akto organizavimu kaltinamos E. Kusaitės suėmimo skelbti balandžio 4 dieną, nes kaltinamoji pageidavo susipažinti su argumentais, kuriuos pateikė prašymą suimti trims mėnesiams padavęs prokuroras M. Dūda. Pasak M. Dūdos, skirti griežtesnę kardomąją priemonę E. Kusaitei prašoma dėl to, kad ji nesilaiko įpareigojimo nebendrauti su tam tikrais asmenimis ir trukdo ir ateityje trukdys teismo procesui, darydama poveikį kitiems asmenims. Taigi, prokuroras M. Dūda pats pripažįsta, kad naujasis kaltinimas E. Kusaitei teikiamas visai ne dėl grasinimų prokurorui J. Lauciui, o dėl to, kad siekiama apriboti jos laisvę. Tą patvirtino ir E. Kusaitė, sakydama, kad suimti ją reikalaujama dėl to, kad ji bendrauja su Rusijoje suimtais savo draugais Magmadovais tai lietuvė esą daro per jų motiną.
|
|
M. Kvedaravičius: Čečėnijoje dauguma vyrų miega apsirengę
Dokumentinio filmo Barzakh autorius Mantas Kvedaravičius sako, kad nuolatinė baimė yra Čečėnijos žmonių kasdienybė. Čečėnijoje po daugiau nei dešimtmetį trukusių kovų su Rusija oficialiai karas čia baigėsi, tačiau taikos nėra. Nors Čečėnija šiuo metu priklauso Rusijai, pasak filmo Barzakh režisieriaus, Čečėnijos žmonėms nepriklausomybės siekimas nėra pagrindinis tikslas. Jų tikslas ramybė, kad kas naktį nereikėtų galvoti, ar pagrobs tave, ar ne. Karas pasibaigė, bet taikos nėra. Aplink, atrodo, viskas yra sutvarkyta, jau namai atstatyti, žmonės eina į darbą, gauna atlyginimus ir socialines pašalpas, bet gyvena didžiulėje baimėje. Baimė būti pagrobtam, baimė būti nužudytam, baimė būti nukankintam, pasakoja trejus metus su pertraukomis Čečėnijoje gyvenęs M. Kvedaravičius.
|
|
|