Pirmasis puslapis
Aktualijos
Gimtasis kraštas
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Požiūris

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Aiškėja tikrasis kultūros paveldas

Sudargiečių istorijos tęsinys: išaiškėjus klebonijos vertei, kultūros namai bus statomi kitur

Gintarė Martinaitienė

Kultūros paveldo departamento Marijampolės padalinio vedėjas Algis Milius (kairėje) klausėsi sudargiečių prisiminimų

Ramūnas Kryžanauskas fiksavo pastato vidaus ir išorės detales

Apie kultūros namų statybą parapijos žemėje kalba buvęs sudargietis, dabar Druskininkuose gyvenantis Jonas Stepkovičius

Alberta Dragūnaitienė teigė, kad didžiausias stimulas dirbti ir nepasiduoti – žmonių palaikymas

Susirinkime dalyvavę sudargiečiai palaikė bendruomenės centro pirmininkę Albertą Dragūnaitienę

Sudarge aistros dėl parapijai priklausančios žemės ir naujųjų kultūros namų statybos nerimsta. Prieštaraujantieji aiškina, kad vienas iš aptrešusių pastatų, stovinčių toje žemėje, yra kultūrinis paveldas, nes tai senoji klebonija, kurioje gyveno knygnešys ir parapijos klebonas kun. Martynas Sederevičius. Kovo viduryje Sudarge lankėsi ir Kultūros paveldo departamento Marijampolės padalinio vadovybė, savo darbą Sudarge pavadinusi savotišku detektyvu. Į nerimstančias diskusijas įsikišo ir rajono valdžia.

Apsiverstų grabe

Apie sudargiečių susiskaldymą ir nesutarimą dėl kultūros namų statybos rašėme ne kartą. Tačiau ši situacija vis įgauna kitą atspalvį. Kovo 15 dieną į Sudargą atvykusius Marijampolės padalinio kultūros paveldo departamento vedėją Algį Milių bei vyriausiąjį valstybinį inspektorių Ramūną Kryžanauską sutiko sudargietis Juozas Tamušauskas, dabar druskininkietis Jonas Stepkovičius bei būrelis juos palaikančiųjų. J. Stepkovičius teigė negalintis ramiai sėdėti, kai jo gimtajame Sudarge dedasi tokie dalykai. „Kokios kalbos apie statybas. Mano tėvas grabe apsiverstų tai išgirdęs. Čia mano vaikystė praėjo, čia Sudargo širdis“, – teigė J. Stepkovičius. Jis mano, kad kultūros namus norintys statyti parapijai priklausančioje žemėje yra „atėję iš sovietinio kolaborantų luomo, prisidengę skambiomis frazėmis ir knygnešių apsiaustais nori pasipelnyti. Pastatys kultūros namus, o kas iš to? Paskui privatizuos? Mums priklausančią žemę išnuomos 99 metams? Tegul stato kur nori, bet ne čia“, – kalbėjo buvęs sudargietis. (J. Stepkovičiaus rašinį apie tai spausdiname 12 p.)

Detektyvinis darbas

Marijampolės kultūros paveldo departamento vadovybė, apsilankiusi prie bent jau kol kas nenustatytą kultūrinę vertę turinčio statinio kalbėjo, kad jie tik renka faktus ir bando atsakyti į klausimą, ar šis pastatas yra buvusi klebonija ir knygnešio kun. Martyno Sederevičiaus gyvenamasis namas, ar ne. „Sakyčiau tai savotiškas detektyvinis darbas. Viena pusė aktyviai įrodinėja, kad kun. M. Sederevičius negalėjo gyventi šiame pastate ir jis yra statytas ne 1890 metais, o vėliau, o kiti tvirtina priešingai bei taip pat pateikinėja įrodymus“, – kalbėjo inspektorius M. Kryžanauskas. Tačiau tiek jis, tiek vedėjas A. Milius pripažino, kad viskas krypsta į tą pusę, jog vis dėlto senieji sudargiečiai yra teisūs, ir čia galėjo gyventi žinomas knygnešys. „Jei tikrai taip ir yra, tai šis statinys turi didelę kultūrinę vertę, nes čia lankėsi tokie šviesuoliai kaip Vincas Kudirka, Jonas Basanavičius ir kiti.“

Po pusantros savaitės A. Milius raštiškai patvirtino, kad minėtas pastatas bus teikiamas Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai, siūlant buvusios klebonijos pastatą įrašyti į Kultūros vertybių registrą. Be to, kreiptasi į parapijos kleboną kun. Darių Sruoginį ir prašyta prižiūrėti pastatą, kad jis būtų rakinamas, taip pat kreiptasi į Šakių rajono savivaldybę bei Vilkaviškio vyskupiją dėl galimybių ieškoti lėšų restauruoti pastatą bei pritaikyti jį kitoms reikmėms.

Pateikinėjo faktus

Į susitikimą atvykusiems žmonėms nekilo klausimų, gyveno čia kun. M. Sederevičius, ar ne – jie vienareikšmiškai tvirtino, kad tai nenuginčijamas faktas ir pateikė surašytus prisiminimus Marijampolės paveldo departamento atstovams. Be to, susitikime dalyvavę J. Stepkovičius bei sudargietis Jonas Jakaitis yra patys remontavę šį statinį. Vienas čia tam tikrus darbus atlikinėjo 1946 metais, o kitas – 1962 metais. „Kai tvarkėme stogą ir reikėjo atkasti spalius, radome netgi kun. M. Sederevičiaus rankraščius, tačiau kur jie yra dabar, tikriausiai niekas nežino“, – įrodinėdamas faktų tikroviškumą teigė druskininkietis. A. Milius jų prašė ne tik prisiminimais dalintis, bet ir surašyti, kokie konkretūs darbai buvo atlikti bei kas keista. „Reikia išsiaiškinti, kiek šis statinys yra pakitęs nuo senųjų laikų, kokie konkretūs statybos darbai atlikti“, – teigė departamento vedėjas.

Pildosi vizija

Kol atsakingi asmenys aiškinsis faktų tikroviškumą, sudargietis J. Tamušauskas jau džiūgauja, kad pildosi jo „Knygnešių viršukalnės“ vizija. Jis jau planuoja, kaip bendradarbiaus su Nacionaliniu muziejumi, kuris teiks eksponatus ir padės įrengti ekspoziciją. Vyras aiškina, kad be reikalo baiminamasi, jog viršukalnė ir toliau bus apleista bei neprižiūrima. Paklausus, kodėl jis taip aktyviai nekovojo anksčiau, kol nebuvo pradėta svarstyti naujųjų kultūros namų statymo vizija, sako: „Man paranku, kad bendruomenė taip laikėsi šios vietos, nes jeigu ne jie, nebūtų buvę galimybių taip įsiūbuoti ir iškelti knygnešių klausimą“.

„Pastatas tikrai susmegęs ir senas, bet čia ir yra esmė. Apsilankę muziejuje galėtų ne tik senuosius eksponatus apžiūrėti, bet ir pajusti anų laikų dvasią“, – mintimis dalijosi sudargietis. Vėliau, kaip tikino pašnekovas, kai Kultūros paveldo departamentas nustatys statinio vertę ir bus pasirengęs pastatą tvarkyti, jie savo eksponatus išsineš ir leis pradėti darbus. „Taip į pastatą negalėtų patekti bet kas ir landžioti. Mes, Sudargo parapijos visuomeninio knygnešystės ir buities muziejaus įkūrimo iniciatyvinė grupė, tuo pasirūpintume“, – teigė J. Tamušauskas. Jis, kaip ir jo bendražygiai, sako net neabejojantys, kad statinys bus pripažintas kultūriniu paveldu.

Statys kitur

Kovo 22 dieną Sudarge vyko bendruomenės centro rinkiminis-ataskaitinis susirinkimas, kuriame dalyvavo ir rajono meras Juozas Bertašius. Jis kalbėjo, kad svarbiausia turėtų būti ne kažkokie nesutarimai ar rietenos dėl žemės. „Nenoriu kalbėti apie praeitį ir tai, ar prieštaraujančiųjų, ar palaikančiųjų yra daugiau. Reikia spjauti į visus nesutarimus ir dirbti toliau – juk stovėjimas vietoj nieko neduoda. Nelauksiu ir išmaldos neprašysiu. Reikia imtis iniciatyvos ir pasinaudoti parama, kol galime, nes jeigu ne, išvis liksime be nieko“, – kalbėjo rajono vadovas. Pasak jo, kultūros namus ar tiesiog pastatą bendruomenės reikmėms galima statyti mokyklos teritorijoje, kur yra valstybinė žemė ir vietos yra pakankamai. „Ką padarysi, kad nepavyko tai, ką bandėme įgyvendinti. Pastatysime kitur“, – konstatavo J. Bertašius. Seniūnė Rita Grigaitienė susirinkusiuosius taip pat ragino nesileisti į asmeniškumus, nors patalpų klausimas sudargiečiams yra skaudi tema. „Kodėl dėl kažkokio vieno parazito viskas turi sugriūti. Apskritai yra ir prisidengiančių bendruomenės centru, ir kenkiančių. Siūlytume tokius netinkamus narius išvis pašalinti“, – replikavo sėdintys salėje.

Bendruomenės centro pirmininkė Alberta Dragūnaitienė susirinkimo metu ne kartą pareiškė norą atsistatydinti iš pareigų, nes jaučiasi įskaudinta publikacijomis tiek rajoninėje, tiek respublikinėje spaudoje. Be to, kaip aiškino, svarbiausia turėti kultūros namus, o ne peštis tarpusavyje ar klausytis įžeidinėjimų. Tačiau nei rajono vadovas, nei seniūnė, nei susirinkusieji apie tai net girdėti nenorėjo ir įskaudintą moterį nuolat palaikė plojimais. „Jūsų palaikymas man ir yra pats didžiausias stimulas nepalūžti ir dirbti“, – kalbėjo bendruomenės centro pirmininkė. J. Bertašius gautą atsistatydinimo prašymą rekomendavo padėti į archyvą, kad liktų ateities kartoms.

Susivienijo jaunimas

Kaip aiškino jauna sudargietė Rūta Vyšniauskaitė, būtent naujųjų kultūros namų statyba paskatino susiburti jaunimą į neformalią jaunimo grupę prie Sudargo bendruomenės centro. Mergina kalbėjo, kad turi būti atsižvelgta ne tik į garbaus amžiaus žmones, bet ir į jaunimą. „Naujų kultūros namų statyba labai daug ką keičia, nes ne tik bendruomenei, bet ir jaunimui reikia patalpų. Žinoma, norime užstoti ir A. Dragūnaitienę, kuri yra mums didžiausias pavyzdys, į ją dedame savo viltis“, – teigė R. Vyšniauskaitė. Šiuo metu neformaliai jaunimo grupei jau priklauso apie 80 jaunų žmonių nuo 13 iki 30 metų ir šis skaičius dar didės. Jaunimas planuoja aktyviai įsilieti į bendruomenės gyvenimą bei rodyti pavyzdį kitiems, galbūt organizuoti talkas, renginius.

Sudargas, Šakių rajonas
Dariaus Pavalkio nuotraukos

Redakcijos prierašas. Vakar, ketvirtadienį, Sudarge su bendruomene susitikti ir šiuos klausimus aptarti buvo atvykusi Vilkaviškio vyskupijos kurijos komisija. Išsamiau apie tai – kitą penktadienį.

© 2011 „XXI amžius“